Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, įsikūręs Vytauto g. 23A, yra vienas išskirtiniausių Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių vasaros sostinėje.
Čia, Vytauto gatvėje esančią vilą pastatė grafai Tiškevičiai XIX a. pabaigoje. Tai tipiškos to meto kurortinės architektūros pavyzdys - vieno aukšto medinis pastatas su mansarda, puošniu kiaurapjūviu ornamentuotu karnizu ir įstiklinta veranda.
Apsilankydami XIX a. pab. grafų Tiškevičių statytoje medinėje viloje, kurioje 1931-1944 metais gyveno pirmasis Palangos miesto burmistras Jonas Šliūpas (1861-1944), pajusite šios progresyvios ir bekompromisės asmenybės dvasią.
Jonas Šliūpas (1861-1944) - gydytojas, kultūros, visuomenės, valstybės veikėjas, publicistas, aušrininkas, laisvamanis, redaktorius, lietuvybės puoselėtojas, diplomatas, pirmas Palangos burmistras, daktaras.
Šiandien ji žinoma kaip pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, vienas iš 170-metį mininčio Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinių. Čia, prie įstiklintos verandos, pro kurią kadaise žvelgė pats J. Šliūpas, susitinka praeitis ir dabartis, kviesdamos lankytojus pažinti Palangą, istoriją ir meną.
1989 metais viloje įsikuria dr. Jono Šliūpo memorialinis muziejus, jis iš karto tampa Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu, o 2020-aisiais pervadinamas Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejumi.
Muziejaus pastatas - tai tipiškos architektūros vieno aukšto medinė vila su mansarda. Jos architektūriniai elementai - iš kurių ryškiausias namą juosiantis kiaurapjūviu ornamentuotas karnizas ir įstiklinta veranda - būdingi kurortuose statytiems namams.
Pastatas, statytas XIX a. pabaigoje, 1993 m. įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Iš Tiškevičių Vasarnamio į Burmistro Rezidenciją
Nuo Tiškevičių vasarnamio iki burmistro rezidencijos Vytauto gatvėje esančią vilą pastatė grafai Tiškevičiai XIX a. pabaigoje.
Tokie namai ypač traukė poilsiautojus pajūrio kurortuose. Iš pradžių vila buvo nuomojama dvariškiams, o šie ją išnuomodavo vasarotojams.
Pirmojo pasaulinio karo metais pastate įsikūrė vokiečių topografinė kontora, fiksavusi po audrų besikeičiančias paplūdimio krantines.
Palangą įjungus į nepriklausomos Lietuvos valstybės teritoriją, daugelis vilų ir pensionų pakeitė savininkus.
1930 metų vasarą į Palangą atsikrausto lietuvybės skleidėjas Jonas Šliūpas. Čia jis įsigyja namą, stovintį priešais istorinę vilą, kuri netrukus taps jo gyvenamąja ir darbo vieta.
J. Šliūpo pastangomis Palangai suteikiamas kurortinio miesto statusas, o pats J. Šliūpas 1933 metais išrenkamas pirmuoju miesto burmistru.
1933 m. Šliūpas tapo pirmuoju Palangos burmistru, o vila - jo darbo ir gyvenimo vieta iki pat 1944 m., kai dėl karo jis buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos.
Taip vila tampa burmistro rezidencija, kurioje iškilus valstybės veikėjas gyvena iki pat 1944-ųjų.
Dr. Jono Šliūpo Asmenybė
Dr. Jonas Šliūpas (1861-1944) - vienas ryškiausių Lietuvos visuomenės veikėjų, gydytojas, spaudos ir politinis veikėjas, laisvamanis ir menų bei mokslo entuziastas.
J. Šliūpas gimė 1861 m. kovo 6 d. Rakandžių kaime (Gruzdžių valsčius, Šiaulių apskritis). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Maskvos (1880-1882) ir Petrapilio (1882) universitetuose.
1883 m. rūpinosi „Aušros“ žurnalo įkūrimu, kurį laiką jį redagavo.1884-1919 m. gyveno JAV, mokėsi Merilendo universitete (1889-1891), studijavo mediciną, iki 1917 m. dirbo gydytoju. Gyvendamas JAV, redagavo daugelį lietuviškų laikraščių ir žurnalų.
Grįžęs į Lietuvą, dirbo gydytoju. 1919-1920 m. buvo Lietuvos atstovas Latvijoje ir Estijoje, 1921 m. - Lietuvos banko direktorius, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas. 1921-1923 m. mokytojavo Biržų, Šiaulių gimnazijose, 1923-1930 m. Kauno universitete dėstė medicinos istoriją.
1930 m. J. Šliūpas apsigyveno Palangoje, kur nusipirko namą ir įsikūrė su antrąja žmona palangiške Grasilda Grauslyte (Šliūpiene).
1933 m. J. Šliūpas buvo išrinktas Palangos miesto burmistru, šiose pareigose su pertraukomis dirbo iki 1941 m. Jis daug nusipelnė, kad Palangai būtų suteiktos miesto teisės ir pagerinta kurorto infrastruktūra.
Gyvendamas Palangoje, leido knygas, rašė straipsnius į įvairius periodinius leidinius, kovojo prieš cenzūrą, pasisakė už Lietuvai būtinas reformas.
1944 m. pasitraukė į Austriją. Mirė 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne (Vokietija). Jo palaikai pervežti į Ameriką ir palaidoti Lietuvių tautinėse kapinėse prie Čikagos.
Ant pastato pritvirtinta Jonui Šliūpui skirta memorialinė lenta, kurią sukūrė Petras Gintalas.2003 m. Palangoje atidengtas paminklas pirmam Palangos burmistrui dr. J. Šliūpui. Biustas pastatytas šalia buvusios J. Šliūpo sodybos (Vytauto g. 23a).
Muziejaus ekspozicijoje pristatoma J. Šliūpo asmenybė, tarpukario Palangos gyvenimas, „Aušros“ ir „Varpo“ epocha.
Muziejaus pasakojime daug vietos skiriama J. Šliūpo veiklai JAV, kur jis gyveno ir dirbo daugiau nei tris dešimtmečius. Čia įsikūrusiose lietuvių bendruomenėse jis skleidė lietuvybės, mokslo svarbos, laisvės idėjas, o įtakinguose politiniuose sluoksniuose mėgino įkvėpti mintį apie nepriklausomą Lietuvą.
Muziejaus ekspozicijoje pristatomas intensyvus, įvykių kupinas politinis, visuomeninis ir privatus J. Šliūpo gyvenimas. Išskirtinis dėmesys čia skiriamas paskutiniam jo gyvenimo etapui, praleistam Palangoje, anuomet vadintoje „svieto pabaiga“.
Ekspozicijoje taip pat pasakojamos dviejų moterų - Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės ir Grasildos Grauslytės-Šliūpienės, lydėjusių J. Šliūpą skirtingais gyvenimo tarpsniais, istorijos.
Muziejaus Atnaujinimas ir Prieinamumas
Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausantis Palangoje veikiantis Jono Šliūpo muziejus atvėrė duris po kapitalinio remonto. Šis istorinis pastatas, įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, vertingas objektas ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai.
Remonto darbai buvo finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Klimato kaitos programos (APVA) lėšų, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir muziejaus lėšų, nes dar 2020-aisiais, atlikus išsamų pastato energijos vartojimo auditą, nustatyta ne itin džiuginanti pastato, atspindinčio liaudiškos medinės architektūros tradicijas, būklė.
Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Mindaugo Kaikario, atliekant renovaciją žmonėms su negalia įrengtas išorinis keltuvas, restauruoti ir suremontuoti pastato vertingieji elementai, išsaugotos ir atskleistos jo vertingosios savybės, kurios svarbios etniniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu.
Palangos savivaldybė taip pat prisidėjo prie visapusiško projekto įgyvendinimo: pasirūpino, kad būtų atnaujintas takas, vedantis į muziejų nuo Vytauto gatvės.
Visuomenės veikėjo Jono Šliūpo namas-muziejus Palangoje 2022-05-07
Į muziejų galima patekti savarankiškai be fizinės aplinkos kliūčių - trinkelėmis grįstu miesto šaligatviu arba atvykus į kieme esančią erdvią parkavimo aikštelę, iš kurios iki keltuvo veda kietos dangos ne siauresni nei 1,20 m. takai.
Muziejaus ekspozicija ir kitos patalpos, taip pat sanitariniai mazgai yra pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Ekspozicinės erdvės išsidėsčiusios pirmame pastato aukšte, antrajame įrengtos edukacinės erdvės ir administracinės patalpos. Tarp aukštų judama laiptais arba liftu.
Muziejuje taktilinio žymėjimo ar taktilinių maketų nėra, tačiau vizito metu jus lydės muziejininkai, kurie papasakos apie įsikūrusias parodas.
Jei atvyksite iš Jono Šliūpo gatvės pusės - pro muziejaus kiemą - į muziejų galite patekti išoriniu liftu. Jis įrengtas kairėje pastato pusėje. Lifto mygtukas kabinos dešinėje maždaug 1 m aukštyje, viduje lifto valdymo mygtukai išdėstyti horizontaliai dešinėje. Lifto durys pereinamos - įeisite pro vienas, išeisite pro kitas.
Kasos kambarį, esantį pirmame aukšte, pasieksite perėję dvi dešinėje esančias ekspozicines sales.
Pakeliui į muziejų lankytojus pasitinka Jono Šliūpo paminklas. Biustas pastatytas šalia buvusio J. Šliūpo namo (Vytauto g. 23a).
Ant pastato pritvirtinta Jonui Šliūpui skirta memorialinė lenta, kurią sukūrė skulptorius Petras Gintalas.
Lankytojams Teikiamos Lengvatos
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus siūlo įvairias lengvatas skirtingoms lankytojų grupėms:
- Ikimokyklinio amžiaus vaikams.
- Našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams.
- Socialiai remtiniems vaikams.
- Asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis).
- Specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems mokiniams ir juos lydintiems mokytojų padėjėjams bei kitiems lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis).
Taip pat lengvatos taikomos:
- Asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems.
- Asmenims, pateikusiems POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) kortelę.
- Lietuvos muziejų darbuotojams.
- Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams.
Nurodytos lengvatos taikomos tik lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą, išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir visus lankytojus kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Informacija Lankytojams
- Objekto adresas: Vytauto g. 23A, Palanga, Lietuva
- Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų kalbomis.
- Telefono nr. +370 685 35 914 arba el. p.
Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose. Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus.