Anykščių rajonas, garsėjantis savo gamtos grožiu ir istorinėmis vietomis, yra neatsiejamas nuo Aukštaitijos regiono. Šis kraštas, pasižymintis ežerais, miškingomis teritorijomis ir kalvotu reljefu, traukia lankytojus savo unikalumu ir ramybe. Viena iš vietų, prisidedančių prie Anykščių krašto patrauklumo, yra Donato Krikštaponio sodyba, apie kurią ir bus kalbama šiame straipsnyje.
Anykščių kraštovaizdis. Šaltinis: Wikipedia
Aukštaitijos regiono gamta ir kultūra
Rytų Lietuvoje istoriškai susiklosčiusi geografinė ir etnogeninė sritis - Aukštaitija, minima rašytiniuose šaltiniuose nuo XIV a. pradžios. Anykščių rajonas plyti Aukštaičių aukštumos vakarinėje nuošlaitėje - Vakarų Aukštaičių plynaukštėje. Reljefas itin nevienodas.
Anykščių kraštą Šventoji dalija į kairiakrantę kalvotąją ir dešiniakrantę banguotą, vietom lyguminę dalį. Kalvotoje dalyje vyrauja moreniniai priesmėliai, dažnai su rieduliais. Per rajoną teka Šventoji su savo intakais. 76 ežerai, tarp jų 968 ha Rubikių, 200 ha Suosos, 192 ha Viešinto, 6 tvenkiniai. Miškingumas 29,8%, daugiausia pušynai, yra eglynų ir mišrių miškų. Rajono teritorijos - 1764,9 km2 - didžiąją dalį sudaro žemės ūkio naudmenos - 56,8%.
Anykščių rajonas yra vienas didžiausių respublikoje (1764,9 kv. km). Rajono centras - Anykščiai (nuo Utenos - 52 km, 13362 gyventojai). Miestas įsikūręs abiejose Šventosios upės pusėse. Rajone yra 76 ežerai, iš jų didžiausias - Rubikių, turintis 16 salų. Beveik 30 proc. teritorijos - 525,97 kv. km - apaugusi miškais.
Donato Krikštaponio sodyba: atgarsiai žiniasklaidoje
Pastaruoju metu Donato Krikštaponio sodyba "Ajerynė" atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre. Anykštos žurnalisto Arvydo Lingaičio publikacija apie tai, jog vicemero Donato Krikštaponio kaimo turizmo sodybą „Ajerynė” už 5 tūkst.500 Lt atlygį iš biudžeto pinigų reklamuos dainininkas Deivis, perspausdino naujienų portalas DELFI. Be to, minėta istorija patraukė LTV žurnalisto Skirmanto Pabedinsko dėmesį.
Kaimo turizmo sodyba Svajoniu Dvaras
Kultūros ir istorijos paminklai Anykščių krašte
Anykščių kraštas garsėja ne tik savo gamta, bet ir kultūros bei istorijos paminklais. Šiame regione gausu lankytinų vietų, kurios atspindi Lietuvos istoriją ir kultūrą.
Žymiausios vietos:
- Prozininko, lietuvių literatūros klasiko Antano Žukausko -Vienuolio (1882-1957) memorialinis namas - muziejus.
- Poeto A. Baranausko (1835-1902) klėtelė.
- Senų miesto kapinių koplyčia (Mažieji Dievo namai).
- B.Buivydaitės (Tyrų duktė) namas - muziejus.
- J. Biliūno sodyba, Niūronyse.
- Arklio muziejus, Niūronyse.
- L. ir S. Didžiulių sodyba, kuri mena šviesos nešėjus - knygnešius, šių namų svečius, žandarų kratas.
- Šv. Mato neogotikinė bažnyčia, vienas aukščiausių kulto pastatas Lietuvoje.
- Pušų apsuptyje ant aukšto, stataus kalno J.Biliūno kapas.
- Švc.Trejybės bažnyčia Troškūnuose.
- Vorutos piliakalnis.
- A.Baranausko apdainuotas Anykščių Šilelis.
- Rubikių ežeras.
- Burbiškio dvaro ansamblis su parku.
- J.Kazlausko medžio drožinių muziejus Vosgelių kaime.
- K.Šaltenio sodyba Liudiškiuose.
- Pavarių šaltinis.
- Vėtygalos skardis arba Žėbos kalnas.
- Kavarsko šaltiniai.
Šios vietos pritraukia turistus ir kultūros mylėtojus, norinčius geriau pažinti Lietuvos istoriją ir tradicijas.
Kultūros ir istorijos paminklų svarba turizmui
Kultūros ir istorijos paminklai yra svarbūs ne tik kaip istorinės vertybės, bet ir kaip svarbūs turizmo objektai. Jie pritraukia lankytojus, kurie domisi istorija, kultūra ir tradicijomis. Turizmas, savo ruožtu, prisideda prie vietos ekonomikos augimo, sukuria darbo vietas ir padeda išsaugoti kultūros paveldą.
Anykščių kraštas, turtingas kultūros ir istorijos paminklų, turi didelį potencialą turizmo plėtrai. Donato Krikštaponio sodyba, būdama dalimi šio krašto, taip pat gali prisidėti prie turizmo augimo, siūlydama lankytojams unikalią patirtį ir galimybę susipažinti su vietos kultūra ir tradicijomis.
Partizanų bunkerių svarba
Lietuvos partizaninio karo tyrinėtojas - Klaipėdos universiteto archeologas dr. Gediminas Petrauskas sako, jog tikslaus skaičiaus, kiek buvo partizanų bunkerių, niekada nesužinosime, nes jie ir buvo statomi tam, jog liktų slapti. Tačiau preliminarus skaičius, specialistų vertinimu, galėtų būti ir 10 000 - įskaičiuojant bunkerius, 1944-1953 metais įrengtus ne tik miškuose, bet ir daržinėse, sodybose.
Pasak dr. G. Petrausko, net ir dabar vaikštant miškuose galima aptikti bunkerio požymių turinčių duobių. „Galima sakyti, šis bunkeris buvo to meto pogrindinės Lietuvos, pogrindinės valstybės prezidentūra“, - sako dr. G. Per penkerius metus iki 2016-ųjų, pasak dr. G. Petrausko, iš viso ištirti 8 bunkeriai. Kuršų kaimo bunkerio Telšių rajone tyrėjai prieš tai turėjo pašalinti ant jo užverstus akmenis.
G. Dar apie 50 Lietuvoje žinomų bunkerių atstatyta. Pasak dr. G. Likusieji atstatyti netoli buvusio bunkerio arba įrengti kaip imitaciniai - prie muziejų. „Vadinasi, absoliuti dauguma buvo sunaikinti“, - konstatuoja dr. G.
| Bunkerio pavadinimas | Vieta | Aprašymas |
|---|---|---|
| Daugėliškių bunkeris | Raseinių rajonas | Pirmasis archeologo tyrinėtas bunkeris, kuriame žuvo penki partizanai. |
| Kuršų kaimo bunkeris | Telšių rajonas | Bunkerio liekanos buvo užverstos akmenimis. |
| Minaičių kaimo bunkeris | Radviliškio rajonas | Vienas iš tiksliausiai atkurtų bunkerių Lietuvoje. |
| Bunkeris Žaliojoje girioje | Panevėžio rajonas | Partizanų iškastas 1944 metų rudenį. |
Šiandien naudinga kartais pasikalbėt ir su vienu kitu iš jų, jie gana įdomių ir vertingų minčių pasako apie anuos, kurie paslapčiomis kuždėjo okupantams į ausį, o tokių jie nemažai žinojo ir net patys jų nemėgo.
Kiekvienas doram Lietuvos piliečiui suprantama, kad nemaža mūsų žmonių dalis nuėjo tarnauti okupantams. Nors ir labai skaudu tai prisiminti, bet taip buvo, iš istorijos to neišbrauksi.
Lietuvos partizanai. Šaltinis: Wikipedia
tags: #donato #krikstaponio #sodyba