Donatas Morkūnas ir jo veikla nekilnojamojo turto sektoriuje: apžvalga ir atsiliepimai

Šiame straipsnyje apžvelgiama Donato Morkūno veikla nekilnojamojo turto sektoriuje, atkreipiant dėmesį į įvairius atsiliepimus ir susijusias istorijas.

Prieš keletą metų vaizdingoje Panemunės vietoje bendrovė „Panemunės projektai“ pradėjo nedidelio privačių namų kvartalo statybą. Kai darbai jau buvo beveik baigti, čia pasirodė bendrovės „Elito grupės“ vadovas Darius Morkūnas. Jis pasakė, kad „Elito grupė“ norėtų nusipirkti namą gražiausioje vietoje - su vaizdu į Nemuną.

Pretenzingas D.Morkūno bendrovės pavadinimas namų kvartalo statytojams įtarimų nesukėlė. „Jis pasireklamavo mums, kaip vėliau supratome, išpūstu nekilnojamojo turto guru autoritetu, puikia patirtimi, „ok“ reputacija. Pradinėje stadijoje santykiai su „Elito grupe“ atrodė pusėtini. Kaip ir žadėta, „Elito grupė“ nusipirko vieną namą. Tačiau tai nebuvo sklandus sandoris.

„Iš aštuonių namų „Elito grupės“ vadovui ir savininkui labiausiai patiko namas su vaizdu į Nemuną. Paliko nedidelį avansą. Sakė tuo momentu „Elito grupė“ neturinti reikiamų lėšų, nes kažkokie pinigai „nesuvaikščiojo“. Sutarėme, kad namą nupirks 2019 m. Pirkimo-pardavimo sandorį nuspręsta pasirašyti su priedu, pagal kurį kiekvieną mėnesį, kol bus atsiskaityta iki galo, pirkėjas „Panemunės projektams“ turės mokėti nuomą - 1 tūkst.

Pasak E.Rekevičiaus, tuo metu pasitikėjimas „Elito grupe“ jau buvo beveik nulinis. Teismas ieškinį patenkino, tačiau nuompinigių atgauti taip ir nepavyko - 2020 m. spalio 9 d. D. Morkūno iniciatyva „Elito grupei“ buvo iškelta bankroto byla, o planuotas „Panemunės projektų“ ir „Elito grupės“ bendradarbiavimas virto kovomis teismuose.

„Kai teismas mums priteisė nesumokėtus nuompinigius, sulaukėme netikėtumo iš „Elito grupės“. „Ignoruodamas faktą, kad dėmės pašalintos, D.Morkūnas kreipėsi į VTAT - surašė skundą, kad dėmės yra nepašalintos, kad jis yra skriaudžiamas kaip vartotojas. Statytojui jis pasiūlė ekstravagantišką būdą išspręsti problemas, t.y. nepašalinus trūkumų, kurių nėra, sumokėti jam 5 tūkst.

„Akivaizdu, kad VMI šiame ginče yra objektyvi, neturinti jokių nusistatymų. Jos išvados yra vienareikšmės. Jis stebėjosi, kad tyčinio bankroto požymių nenori pastebėti teismai. „Negaliu to suprasti. Net ėmiau galvoti, gal gyvenu kažkokiame savo futliare ir nieko nesuprantu. Įtarimų keliantys pirkimai ir pardavimai akcentuojami ir VMI atlikto „Elito grupės“ mokestinio tyrimo ataskaitoje.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Elito grupė“ pirko daug prekių, kurios buvo panaudotos ne sunkioje finansinėje situacijoje atsidūrusios bendrovės veiklai, bet, anot VMI ataskaitos, galimai D.Morkūno įsigyto buto įrengimui ir aplinkotvarkai. D.Morkūno veiksmus pateisinančiose Kauno apygardos teismo išvadose sprendime dėstoma: „Nagrinėjamojoje byloje ieškovai teigia, kad šalys, sudariusios ginčo sandorius, buvo nesąžiningos, nes Sutartį Nr. 1, veikdamas bendrovės vardu, Darius Morkūnas sudarė su savo tėvais, o Sutartį Nr. 2 - su pačiu savimi.

Tačiau teismas ieškovų argumentą dėl šalių nesąžiningumo atmeta ir sutinka su atsakovų motyvais, kad, atsižvelgiant į ginčo sandorių metu buvusią situaciją ir nežinant, kokios bus pandemijos ekonominės pasekmės, atsakovo Dariaus Morkūno giminaičiai sutiko nupirkti ginčo turtą.

„Kauno diena“ kreipėsi į D.Morkūną, prašydama išdėstyti savo argumentus ir požiūrį į susidariusią situaciją.

Darbuotojų atsiliepimai apie darbą su D. Morkūnu

„Į UAB „Elito grupė“ atėjau 2018 m. rugpjūčio paskutinėmis dienomis. Greitai buvo surengti mokymai apie nekilnojamojo turto pardavimą, įvertinimo subtilybes. Po kelių dienų sulaukiau skambučio su klausimu, ar darbas domina. Atsakiau teigiamai. Atvykus į biurą buvo paruošta jungtinės veiklos sutartis. Paaiškinta, kad darbuotojų neįdarbina, kad reikalingas nuosavas automobilis, kad kuras nekompensuojamas, kad reikia mokėti už biuro nuomą. Tai nuskambėjo tikrai keistai. Taip pat buvo paruošta sąskaita už mokymus - apie 100 eurų. Vėl pasirodė keista, kad dar nepradėjusi dirbti jau patiriu išlaidų. Tačiau neturėdama patirties tokiame versle nusprendžiau darbuotis.

Teko imti nuosavą automobilį, savo kompiuterį. Jokių darbo priemonių negavau, išskyrus galimybę prisijungti prie D.Morkūno galimai sukurtos platformos ir SIM kortelę, kuri buvo susieta su ta platforma. Bet koks skambutis platformoje buvo fiksuojamas kaip pirkėjo kreipimasis dėl brokerio paslaugų. Po pokalbio telefone atsidarydavo lentelė, kur galėjau suvesti pastabas: pavyzdžiui, ar paskambinusį potencialų klientą domina nekilnojamasis turtas - nori parduoti, išnuomoti arba pirkti.

Kiekvieną pirmadienį vykdavo susirinkimas, aptarimas, kiek skambučių sulaukėme, kodėl tiek mažai, kodėl nerandame pirkėjų ar pardavėjų, kurie pageidautų pasinaudoti D.Morkūno paslaugomis. Per kiekvieną susirinkimą akcentuodavo, kad už paslaugas galima atsiskaityti be PVM, nerašant įmonei sąskaitų, matydavau, kaip buvo atnešami gryni pinigai. Taip „besidarbuojant“ atsirado nerimas, kad ne tik neuždirbu, bet kas mėnesį dar ir patiriu apie apie 200 eurų išlaidų. Vis rečiau pradėjau lankytis biure, nes nemačiau tikslo. Dirbau iš namų. Kartais nuvažiuodavau į biurą, bet naujų projektų man neskyrė. Nebemačiau tikslo darbuotis be uždarbio. Mano sutartyje buvo numatyta nuo uždirbtų komisinių atiduoti 5O proc.

Vis dažniau su dviem kolegėmis, kurios vėliau taip pat beveik vienu kartu paliko D.Morkūną, svarstėme apie kompanijos palikimą. 2019 m. vasaros pabaigoje sulaukiau D.Morkūno skambučio. Klausė, ar ketinu išeiti iš „Elito“. Atsakiau, kad taip, ir per tris minutes nuo pokalbio pabaigos buvau atjungta nuo mobilaus ryšio ir elektroninio pašto. Sulaukiau administratorės raginimų pristatyti visas sutartis ir atnešti SIM kortelę ir raktus. Surinkusi visus dokumentus 2019 m. spalio mėnesį viską nunešiau ir atidaviau. Išeidama paraginau, kad apmokėtų mano sąskaitas.

Su D.Morkūnu pasirašėme susitarimą, kad neturime vienas kitam pretenzijų. Kartu su manimi išėjo dar kelios brokerės, su kuriomis taip pat nebuvo atsiskaityta. Baigiantis 2019 m. susitarėme su D.Morkūnu susitikti ir taikiai nuspręsti, kada apmokės mūsų sąskaitas. Sutikimo metu D.Morkūnas pasiūlė apmokėti 5O proc. sąskaitų, mes sutikome, surašėme susitarimą ant lapo ir išsiskirstėme. Tikėjomės, kad susitarimas nebus tik tušti žodžiai. Nesulaukusios susitarimo vykdymo pateikėme ieškinius teismui, jis ieškinius patenkino. Mano ieškinį „Elitas“ apskundė - pateikė apeliaciją, bet 2021 m. sausio 7 d.

Ši istorija atspindi vieno darbuotojo patirtį dirbant su D. Morkūnu, atskleidžiant tam tikrus darbo organizavimo ir atsiskaitymo aspektus.

Turtingiausių lietuvių sąrašas

Žurnalas „Reitingai“ ir naujienų portalas „DELFI“ pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą. Sudarant reitingą į jį buvo įtrauktas ir a.a. Raimondas Karpavičius, jo įmonių vertė 36 mln. Eur. Skelbiama, kad 50 proc. akcijų palikta broliui Henrikui Karpavičiui, kita dalis akcijų - žmonai Aistei Karpavičienei. Tačiau dar neišspręsti ginčai dėl buvusios žmonos Audronės Karpavičienės ir sūnaus Roko Karpio palikimo dalies.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad Lietuvos turtingiausieji skiriasi nuo pasaulio turtingųjų. Yra vengiama viešumo, garsiai kalbėti apie labdarą ar socialinę veiklą. „Po savęs palikti ne vien tik eilutę su daug skaičiukų, bet kad sukūrė gerovę, pridėtinę vertę visai valstybei, žmonėms, jaunimui ar panašiai. Suprantu, kad verslininkai dažniausiai sako, kad mes sukūrėme darbo vietų, čia mūsų pagrindinis nuopelnas. Viskas tvarkoje, kad sukuria daug darbo vietų, bet reikia įvertinti dar tai, ar tos darbo vietos yra gerai apmokamos.

G. Sarafinas pridėjo, kad viešumas suteikia tuo pačiu ir skaidrumo. „Vilniaus prekyba“ yra vertingiausia Lietuvos įmonė, kurios vertė, pasak finansų analitikų, siekia 2,5 milijardo eurų. Per pastarąjį dešimtmetį pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius padidino savo valdomų akcijų dalį nuo 37 proc. iki 77 proc. N. Numavičius „Turtingiausių lietuvių“ sąraše lyderiaus dar daugelį metų, nes į antrą vietą patekusio verslininko Mindaugo Railos turtas yra daugiau nei milijardu eurų mažesnis.

Iš N. Numavičiaus atstovų gautame komentare teigiama, kad realybėje verslininko turto vertę labiau atitiktų 1 mlrd. eurų nei beveik 2 mlrd. „Mūsų patirtis rodo, kad visi teoriniai skaičiavimai, kurie gali būti pagrįsti įvairiomis metodologijomis, išlieka tik teoriniais ir, priklausomai nuo pasirinkto metodo, įmonės vertė gali skirtis esmingai. Mano manymu, 1 mlrd. eurų dydžio N. Numavičiaus turto vertė labiau atitiktų realybę. Bet kuriuo atveju, tikroji verslų vertė gali paaiškėti tik sudarius pirkimo-pardavimo ar kitus panašaus pobūdžio sandorius, taip pat įmonės listingavimo biržoje atveju. Kitaip sakant, kai atsiranda pirkėjas, partneris ar investuotojas, pasiryžęs mokėti tam tikrą kainą už verslą“, - teigia N. Numavičiaus šeimos biuro Metodika B.V. atstovas Nerijus Maknevičius.

Verslininko Mindaugo Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“. Finansų analitikai ją įvertino milijardu eurų. Tad nenuostabu, kad 90 proc. šios įmonės akcijų valdantis M. Raila yra antrasis turtingiausias lietuvis. 10 proc. „ME investicija“ bendrovės akcijų turi įmonės generalinis direktorius Edvardas Liachovičius, kurio turtas vertas 100 mln. eurų. „ME investicija“ taip pat yra įsigijusi ekologinio ūkininkavimo įmonės „Auga Group“ akcijų. M. Raila į DELFI siųstus klausimus atsakyti nesutiko.

„MG Baltic“ koncernas, kuriam 2018 metais priklausė 79 įmonės, vertinamas 400 mln. eurų. Vienintelis koncerno akcininkas yra Darius Mockus. Nors pastaraisiais metais įvesti alkoholio gamybos ir prekybos apribojimai atsiliepia D. Mockaus alkoholio verslui, išlaikyti stabilų pajamų augimą leidžia diversifikuota veikla. Koncerno įmonės veikia didmeninės ir mažmeninės prekybos, logistikos paslaugų, gamybos, žiniasklaidos, telekomunikacijų, nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo, statybos srityse. 2018 metais „MG Baltic“ uždirbo 632 mln. eurų pajamų ir 19,4 mln. eurų grynojo pelno. D. Mockus į DELFI siųstus klausimus atsakyti nesutiko.

Daugelį metų kartu dirbę verslininkai Augustinas Rakauskas ir jo sūnus Artūras Rakauskas šių metų gegužę pranešė, kad savo verslus vystys atskirai. Birželį Konkurencijos taryba leido verslininkams įgyvendinti tarpusavio sandorį. Po šio sandorio Augustinas Rakauskas yra pagrindinis nekilnojamojo turto įmonių „Litvalda“,„Baltic RED“ ir „Baltic Shopping Centers“, valdančių prekybos centrus „Banginis“ ir „Mega“, savininkas. DELFI susisiekus su A. Rakausku šis tvirtino, kad skelbiant tokius sąrašus nėra atkreipiamas dėmesys į tai, kiek bendrovė ar žmogus turi pasiėmęs kreditų.

Patikinus, kad finansų analitikai ir auditoriai nustatydami turto vertę atsižvelgia ir į įmonės turimas paskolas, A. Rakauskas teigė, kad to nėra skelbiama. „Bet skelbime neatsispindi. Yra tik pasakoma turto vertė. (…) O kad dar yra bankui įsiskolinimas ir jį reikia minusuoti. Kai pardavinėjame įmonę, ateina finansininkai ir apskaičiuoja turtą, grąžą ir įvertina tada, kad perkam jūsų daiktą, jis kainuoja 200 mln., bet perkam už 60 mln., nes tuo pačiu nuperkam skolas. Tai kokia tada vertė to turto?“, - kalbėjo A. Turtingųjų sąrašą sudarę auditoriai įmonių vertę vertino atsižvelgdami ir į turimus skolinius įmonių įsipareigojimus. Auditorių duomenimis, „Baltic Shopping Centers“ turi 53 mln. Eur ilgalaikių paskolų ir 2,5 mln. Eur trumpalaikių. O „Litvalda“ - 31 mln. Eur ilgalaikių ir 2,6 mln. Eur trumpalaikių.

Tiesa A. „Turi būti kontekstas, kad šitas kapitalas tiek ir tiek darbuotojų išlaiko, kapitalas buvo uždirbamas kartu su tūkstančiais žmonių. Yra ir tokių verslininkų, kurie privatizavimo metu, kada vyko nesąžiningos privatizacijos, pralobo, bet mūsų visas kapitalas ir įmonė uždirba kruvinu prakaitu, savo sveikatos sąskaita. (…) Kai kitos įmonės nemokėjo atlyginimų, o mūsų įmonė ir avansą, ir algą visus 30 su viršumi metų moka: nebuvo tokio mėnesio, kad neišmokėtume žmonėms atlyginimo. Pas mus yra reikalavimas, kad mūsų atlyginimas truputį už vidurkį mūsų giminingo verslo būtų didesnis ir visada to laikomės“, - kalbėjo A.

Jis pasakoja, kad pats dirba jau 35 metus, o į šeimos įmonių grupės veiklą įsitraukęs ir 20 metų jau dirba jo sūnus Artūras Rakauskas, taip pat į veiklą įsitraukusi ir žmona, dukra, vyro žmona. A. „O mes iš jūsų skelbimų gauname tik pavydo bangą iš skaitytojų ir pasipiktinimą, kad prisikišę kišenę pinigų sėdime. Kiek sumokėta mokesčių per tuos visus metus, kiek išmokama atlyginimų žmonėms. Visa tai ne tik uždirbti, visa tai reikia suvaldyti“, - teigė A. Jis įsitikinęs, kad tokių sąrašų skelbimas kelia tik žmonių pyktį ir pavydą, supriešina žmones.

„Jūs turėtumėte domėtis, kaip mūsų visuomenė toleruoja tokius žmones. Ar jūs padedate tiems žmonėms, ar kenkiate. Ar sukeliate didesnę pavydo ir neapykantos bangą tiems žmonėms, kurie kažkaip užsidirba, o juk visi užsidirba skirtingai. (…) Labai maitina pavydą, pyktį, apmaudą ir tiems, kuriems nesiseka. Ir visai nesigilinama, kokia kaina tai uždirbta ir, kad ne vieno žmogaus, o daugybės žmonių. (…) Čia užslėptas netiesioginis kenkimas tiems žmonėms, kurie rūpinasi tais žmonėmis tuos tris dešimtmečius ir visą laiką“, - savo nuomonę išsakė verslininkas A. Rakauskas.

Subyrėjus vadinamajam VP dešimtukui, valdžiusiam didžiausią Lietuvos įmonių grupę, Vladas Numavičius išliko tarp smulkiųjų akcininkų, nors jo turima akcijų dalis susitraukė nuo turėtų 24,6 proc. iki maždaug 10,5 proc. Už broliui Nerijui Numavičiui perduotas „Vilniaus prekybos“ akcijas V. Numavičius įgijo įmonės „EVA grupė“ akcijų kontrolę. „EVA grupė“ tarp kitų įmonių valdo šokolado ir saldainių fabrikus „Vilniaus pergalė“ ir „Naujoji Rūta“. Kartu su kitais „Vilniaus prekybos“ akcininkais V. Numavičius taip pat investuoja į įvairius nekilnojamojo turto projektus Lietuvoje ir užsienyje.

Mindaugas Marcinkevičius tapo pagrindiniu buvusio VP dešimtuko narių ir stambiausio grupės akcininko Nerijaus Numavičiaus kovos simboliu. Apie 10 proc. „Vilniaus prekybos“ akcijų vis dar valdantis M. Marcinkevičius viešai pareiškė, kad N. Numavičiui pradėjus telkti grupės kontrolę savo rankose, smulkieji akcininkai buvo atriboti nuo informacijos apie grupės veiklą. Jis taip pat apkaltino „Vilniaus prekybą“ taikius „ypač agresyvią mokesčių planavimo politiką“. Tuo tarpu N. Numavičius ir dar du smulkieji „Vilniaus prekyba“ akcininkai - Vladas Numavičius ir Ignas Staškevičius - M. M. DELFI bandė susisiekti su M. Marcinkevičiumi, tačiau atsakymo nesulaukė.

Verslininkas Dainius Dundulis valdo trečią pagal dydį mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje „Norfos mažmena“. 2018 metais „Norfos mažmena“uždirbo beveik 7 proc. daugiau pajamų negu 2017 metais - 588 mln. eurų, tačiau 15 proc. mažiau grynojo pelno - 6,4 mln. eurų. Finansų analitikų skaičiavimais, įmonės „Norfos mažmena“ vertė siekia apie 100 mln. eurų, o logistikos bei gamybos įmonės „Rivona“ - apie 150 mln. eurų. D.Dundulis abiejose įmonėse valdo po 93 proc. akcijų. Likusios akcijos priklauso D.Dundulio verslo partneriui Rolandui Činčiui. „Rivona“ taip pat valdo 50 proc.

D. Dundulis DELFI komentavo, kad turto vertinimas yra subjektyvus reikalas: gali būti ir per mažai įvertintas, bet gali būti ir per daug. Analizuojant duomenis pastebėta, kad Lietuvoje itin išplėtotas prekybos sektorius, sparčiai pradėjo augti logistikos įmonės, tačiau ne gamybos sektorius. Anot D. „Manau, kad gamybos įmonių ateityje laukia tas augimas. Kadangi aš versle jau senai, esmė ta, kad pirmiausia vystėsi prekyba. Sąlyginai galiu drąsiai pasakyti, pirmiausia pradėjo eiti maisto prekyba, po to statybinių medžiagų, tada visų tų pramoninių prekių ir po to jau pradėjo vystytis gamyba. Čia tik laiko klausimas, kada gamyba aplenks prekybą. Jau pradedame eiti, bręsti. Kodėl Lietuvoje išsivystė transportas? Manau, kad tam buvo tinkamos sąlygos, o jei sąlygos sublogės, arba tas lietuviškas transportas išeis į kitas šalis - akcininkai pasiliks tie patys, bet verslas bus vykdomas ten, kur tos sąlygos bus geresnės, ypač dabar, kai tas verslas yra gerokai mobilesnis nei buvo anksčiau, arba jis turės susitraukti. Bet greičiau ta pirmoji situacija bus.

Neseniai „Verslo žinios“ skelbė, kad D. Dundulis su Marcinkevičiais iš anksčiau turėtų 50 proc. baltarusiško prekybos tinklo „Mart Inn“ akcijų tebeturi 13 proc. Portalui DELFI verslininkas sakė, kad iš šio verslo iš viso norima pasitraukti, o planų plėsti veiklą užsienyje nėra. Lietuvoje verslo plėtrai jokių trukdžių, anot jo, nėra, tačiau plėtra turi būti apgalvota. D. „Šiandien dienai, kol dar sveikata leidžia, manau, kad tikrai galiu dirbti, o... Nešvaistykite laiko paieškoms. Suraskite patinkantį Capital brokerį. Nekilnojamojo turto specialistas padės išsirinkti geriausią būsto variantą pagal jūsų poreikius!

CAPITAL tinkle - patikimi NT brokeriai Jūsų sėkmingiems sandoriamsNekilnojamojo turto sandoriai - tai vieni svarbiausių finansinių sprendimų gyvenime. Siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti sklandų procesą, verta kreiptis į patikimus specialistus. CAPITAL NT brokeriai - tai profesionalai, pasiruošę padėti tiek perkant, tiek parduodant ar nuomojant įvairų nekilnojamąjį turtą.

Sekmadienio vakaras sostinėje sublizgėjo naujausiomis mados tendencijomis ir prabanga. Todėl nenuostabu, kad į žinomiausio šalies dizainerio Juozo Statkevičiaus šou atvyko ne tik dažnai vakarėliuose šmėžuojančios pramogų pasaulio žvaigždės, bet ir retai viešumoje matomi verslininkai - tarp kurių ir vieni turtingiausių Lietuvos žmonių. Tarp išskirtinius kvietimus į pavasario-vasaros kolekciją gavusių kviestinių svečių buvo ir tie, kurie džiaugėsi pirmąją eile ir išskirtiniu J. Statkevičiaus dėmesiu.

Prekybos ir gamybos koncerno UAB „Vikonda“ savininkė Jolanta Blažytė-Uspaskich tapo dizainerio kūrybos mecenate. Turtingiausios Lietuvos moters turtas vertinamas 56 mln. eurų. Pirmoje eilėje garbę sėdėti turėjo ir Benas Gudelis su žmona Izolda. Garsus šalies verslininkas, bendrovių „KristiAna“, „Fragrances International“ vadovas savo sąskaitoje turi per 87 mln. eurų. Ne ką mažesniais turtais gali pasigirti ir verslininkas, bendrovės „Scaent Baltic“ valdybos pirmininkas ir akcininkas Jonas Garbaravičius. Vyro turtas vertinamas 60 mln. eurų.

Didžiausio Baltijos šalyse advokatų kontorų tinklo „Ellex“ vadovas, Lietuvos verslo teisininkas ir visuomenės veikėjas Rolandas Valiūnas į renginį atvyko su žmona Renata. Manoma, kad vyro turtas siekia 18 mln. eurų. Neretai viešuose renginiuose matoma Vilniaus viešbučio bei restorano „Stikliai“ bendraturčių pora - Ana ir Aleksandras Ciupijai - savo sąskaitoje turi po 5 mln. eurų. Sutuoktinių bendras turtas vertinamas apie 10 mln. eurų.Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, kultūros ministras Šarūnas Birutis džiaugiasi 3 mln. turtu.

Daugiau apie Lietuvos turtingiausių žmonių sąrašą galite rasti tv3.lt ir žurnalo TOP 500 išskirtiniame projekte.

Lietuvos turtingiausiųjų sąrašas 2018 m.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius Lietuvos turtingiausių asmenų duomenis 2018 metais, remiantis žurnalo "Reitingai" ir naujienų portalo DELFI duomenimis.

Svarbu pažymėti, kad šie skaičiai yra apytiksliai ir gali skirtis priklausomai nuo vertinimo metodikos ir rinkos sąlygų.

Šiame straipsnyje pateikta informacija leidžia susidaryti nuomonę apie Donato Morkūno veiklą nekilnojamojo turto srityje, remiantis įvairiais atsiliepimais ir susijusiomis istorijomis.

tags: #donatas #morkunas #nekilnojamas #turtas