Vienas daugiausiai pastaruoju metu aptariamų sprendimų - nedideli (iki 80 kv.m.) namai. Ar tokiuose namuose įmanomas pilnavertis gyvenimas, o gal jie net pranašesni už didelio ploto namus? Renkantis šildymo būdą, svarbu atsižvelgti į įvairius aspektus, tokius kaip pradinės investicijos, eksploatacijos išlaidos, komfortas ir poveikis aplinkai.
Gyventojams tenka vis dažniau permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius. Ekspertai papasakojo daugiau apie skirtingas šildymo sistemas, jų charakteristikas, o taip pat pasidalino, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, renkantis šildymo sistemą. Taip pat energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ savo tinklaraštyje pateikė šildymo būdų analizę, kurioje apžvelgė populiariausius Lietuvos šildymo būdus.
Garo šildymo sistemų pagrindai hvacr
Pagrindiniai šildymo būdai ir jų ypatybės
Šildymas elektra
Tai šildymo būdas išvedžiojant šildymo elementus po grindimis arba šildant namus elektriniais radiatoriais. Taip pat rinkoje siūlomas ir šildymo infraraudonaisiais spinduliais sprendimas. Pagrindiniai šio šildymo būdo privalumai yra tie, jog šildymo sistema užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis ir reikalingos nedidelės pradinės investicijos (apie 1000 eurų).
Tarp trūkumų galima išskirti mažą efektyvumą ir dideles šilumos kainas, tačiau kainą galima sumažinti bent 3 kartus, įsirengus saulės jėgainę ant stogo arba įsigijus dalį elektrinės saulės parke.
Esant labai šiltam nedideliam namui su židiniu ir ortakiais rekomenduojamas elektrinis šildymas (be vandeninių radiatorių ir katilinės). Dar ateityje rekomenduojama saulės elektrinė ant stogo, kuriai galima gauti 25 procentų kompensaciją, kai praeis 5 metai po namo pridavimo (pagal dabar galiojančią tvarką, gal keisis). Elektrinės 1 kW kainuoja apie 1000 EUR be PVM. Su parama atsipirkimo laikas apie 6-7 metai. Jeigu dar nebaigtos rengti grindys, tada vienareikšmiškai rekomenduojama instaliuoti amorfiniu metalu šildomas grindis, kas leis ir pajausti didžiausią komforto jausmą, bet ir sutaupyti, nes ši technologija padengdama žymiai daugiau grindų ploto ir neturėdama jokio energetinio nuostolio yra ženkliai efektyvesnė negu kitos paprastos bei neretai net brangesnės alternatyvos. Šiai technologija šyla mažomis temperatūromis ir tiesiog neturi galimybės "nukepti", plius jai taikoma 15 metų garantija.
Saulės elektrinė ant namo stogo - puikus būdas sumažinti šildymo elektra išlaidas
Šildymas dujomis
Tai populiariausias šildymo būdas Lietuvoje. Jei iki namo yra atvestos gamtinės dujos, galima įsirengti dujų katilą ir dujomis šildyti grindis, radiatorius arba vandenį. Tarp išskirtų privalumų galima paminėti tai, jog šis šildymo būdas užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis, nedidelė tarša ir aukštas efektyvumas.
Iš trūkumų galima išskirti sparčiai kylančias dujų kainas, nemažas pradines investicijas, taip pat reikalingas kasmetinis įrangos aptarnavimas ir specifinis katilinės įrengimas.
Pasak MB „Heatingas" vadovo Andriaus Pilvinio, autonominio dujinio šildymo investicija priklauso nuo komplektacijos, gamintojo ir dujinio katilo. „Jeigu imti spintas pagamintas Lietuvoje ir jeigu naudoti vokiečių reduktorius, žarnas, tokios spindos kaina šiai dienai kažkur yra apie 1800-2000 eurų, jeigu kalbėti apie tai, kas yra gaminama Lietuvoje. Viskas priklauso nuo dujinio katilo ir kokį pasirinksi gamintoją, kainos svyruoja nuo 700 iki 3000 Eur. Pats paprasčiausias katilas, tarkime „Viessmann“, gali kainuoti 950-1000 Eur, yra ir pigesnių, bet reikia atsižvelgti į aptarnavimą ir kitus dalykus".
Kietasis kuras
Tai anksčiau buvęs populiarus šildymo būdas įsirengiant katilą ir šildymui naudojant malkas, medžio pjuvenų bei durpių briketus arba medžio granules. Galima išskirti vieną šio šildymo privalumą - itin mažos šilumos kainos.
Deja, trūkumų pastebima daugiau: reikalingas kuro sandėliavimas, nes malkos, granulės užima daug vietos, nemažos pradinės investicijos, žemas komforto lygis (suodžiai, malkų kapojimas, reguliarus katilo užpildymas, dūmų kvapas). Taip pat svarbu pridurti, jog šis šildymo būdas yra ganėtinai taršus ir jam reikalingas kamino įrengimas.
Pasak kietojo kuro katilų pardavėjų, katilų kainos priklauso nuo galingumo ir gamintojo. Jeigu imti to pačio galingumo malkų katilus, kaina gali būti nuo 600 iki pusantro tūkstančio eurų. Granulinių katilų kaina gali svyruoti nuo 2500 iki 4500 eurų.
Aeroterminis šildymas (oras-vanduo)
Aeroterminis šildymas (arba šilumos siurbliai oras-vanduo) yra ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas šilumos šaltinis. Pasak „Geoverta“ projekto vadovo Rolando Mackonio, šiluma paimama iš aplinkos oro, o efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. Kuo lauko temperatūra aukštesnė, tuo šilumos siurblio efektyvumas didesnis. Efektyvumas pasiekiamas kai lauko oro temperatūra yra ne žemesnė kaip -10°C.
Žemėjant lauko oro temperatūrai mažėja šilumos siurblio efektyvumas ir didėja šildymo išlaidų kaštai. „Įranga dirba daugiau darbo valandų, to pasekoje yra sunaudojamos didesnės elektros sąnaudos ir mažėja siurblio ilgaamžiškumas. Oras-vanduo šilumos siurblio ilgaamžiškumas yra mažesnis negu geoterminio, nes jis dirba daugiau darbo valandų, o jeigu dirba daugiau, tai mažėja resursas šilumos siurblio kompresoriuje. Tada ji reikės remontuoti arba pasikeisti", - pasakojo R. Mackonis.
Pasak R. Mackonio, įrengimo kaina priklauso nuo daugybės parametrų, vieni aeroterminį šildymą susimontuoja už 5000 eurų (namui iki 120 kv. m.), o su gera vokiška įranga galima įsirengti ir už 8000 eurų. „Viskas priklauso nuo to, kokia komplektacija, ar ji su vėsinimu, ar be jo, ar boileris pastatomas su 200, ar 180 litrų talpa", - pasakojo „Geoverta“ projekto vadovas.
Geoterminis šildymas (gruntas-vanduo)
Geoterminis šildymas (arba šilumos siurblys gruntas-vanduo) - ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą. Šiluma paimama iš žemės, tada ja sušildomas vanduo, kuris perduoda šilumą per radiatorius, grindis ar gamina karštą vandenį. Didesniuose sklypuose naudojami horizontalūs, o mažesniuose - vertikalūs kolektoriai.
Pasak R. Mackonio, šiuo šildymo būdu taip pat galima ištisus metus ruošti karštą vandenį, šildyti baseinus ir pan. „Visa reikalinga energija yra gaunama iš žemės gelmių jūsų sklype. Apie 80%-90% šilumos siurblys paima tiesiai iš grunto. Įrengus vertikalius giluminius gręžinius šaltuoju metu laiku yra taupiai ir efektyviai šildomasi. Vasarą galima komfortiškai vėsintis, nesukeliant pašalinio peršalimo pavojaus. Šiai sistemai reikalinga labai minimali priežiūra, kurią galima atlikti nuotoliniu būdu. Apie 80% iškilusių gedimų ar nesklandumų galima pašalinti per atstumą. Tereikia, kad šilumos siurblys būtų prijungtas prie internetinio tinklo", - pasakoja R. Mackonis
Geoterminio šildymo schema
Kaip nurodo „Ignitis grupė“ tinklaraščio analizė, šiam šildymo būdui reikalinga vieta sklype (jei naudojamas horizontalaus kolektoriaus metodas), o taip pat būtina nepamiršti, jog tam reikės didelės pradinės investicijos.
Pasak R. Mackonio, sunku lyginti aeroterminio ir geoterminio šildymo pradines investicijas, nes yra daug skirtingų sąlygų, bet jeigu palyginti konkrečius variantus, galima įžvelgti skirtumą. „Jeigu lyginti vokišką „Alpha-InnoTec“ šilumos siurblį oras-vanduo, kintamos galios ir imti tą patį „Alpha-InnoTec“ gruntas-vanduo šilumos siurblį, tai pinigų skirtumas - lauko dalis. Tai ką kainuos gręžiniai namui, tokį jūs turėsite skirtumą. Jeigu 150 kv. m. namui kokybišką įrangą oras-vanduo gali kainuoti susimontuoti apie 9000 eurų, tai geoterminiam tai gali kainuoti 13 000 Eur. Skirtumas gali siekti 4000 Eur, iki 25-30%", - kalbėjo R. Mackonis.
Šildymo sistemų palyginimas
Šildymo sistemos pasirinkimas priklauso nuo daugelio faktorių. Pateikiame palyginimo lentelę, kuri padės jums apsispręsti:
| Šildymo būdas | Privalumai | Trūkumai | Pradinės investicijos | Eksploatacijos išlaidos |
|---|---|---|---|---|
| Elektra | Paprasta naudoti, nedaug vietos | Mažas efektyvumas, didelės kainos | Mažos | Didelės |
| Dujos | Nedaug vietos, paprasta naudotis, nedidelė tarša, aukštas efektyvumas | Kylančios kainos, nemažos investicijos, kasmetinis aptarnavimas | Nemažos | Vidutinės |
| Kietasis kuras | Mažos šilumos kainos | Reikalingas kuro sandėliavimas, žemas komforto lygis, tarša | Nemažos | Mažos |
| Aeroterminis šildymas | Ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas | Efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros, mažesnis ilgaamžiškumas | Vidutinės | Vidutinės |
| Geoterminis šildymas | Ekologiškas, efektyvus, galima vėsinti patalpas | Reikalinga vieta sklype, didelės pradinės investicijos | Didelės | Mažos |
Ką dar svarbu žinoti renkantis šildymo sistemą?
Pasak „Ignitis grupė“ produktų vadovo Justo Kersnausko, renkantis šildymo sprendimą, būtina atsižvelgti į būsto technines sąlygas, kurios tiesiogiai sąveikauja su šilumos perdavimu ir praradimais.
„Pirmasis žingsnis būtų atkreipti dėmesį, į tai, kokia yra šildymo sistema - grindys ar radiatoriai, ar mišri. Grindinio šildymo reikalavimai termofikato temperatūrai yra mažesni nei radiatorių, tad renkantis šildymo sprendimą visuomet reikėtų įsivertinti, kokios temperatūros termofikatą reikia atiduoti į sistemą - nuo to priklausys įrangos efektyvumas ir kaštai. Kitas klausimas yra šilumos kiekio poreikis - jis iš esmės priklauso nuo šildomo ploto bei nuo būsto energinės klasės, kuri diktuoja šilumos praradimus. Šie du pirminiai kriterijai padės įsivertinti ne tik reikalingus įrangos techninius parametrus, bet ir prognozuojamus sąnaudų kaštus, pradinės investicijos dydį. Šiomis dienomis taip pat labai aktualu pasvarstyti apie saulės elektrines, kurios iš esmės keičia sąlygas kaštų prognozėms. Žinoma, ne viskas slypi finansuose, tad nereikėtų pamiršti ir kitų vertybių, kaip suteikiamo komforto ar gamtos tausojimo", - pasakojo J. Kersnauskas.
Pasak eksperto, atsakymas, kuris šildymo būdas yra pigiausias, egzistuoja, tačiau jis ne toks paprastas. „Gyvenime didžiausi laimėjimai ateina su laiku, tad ir į tokią investiciją reikia žiūrėti iš tolesnės perspektyvos. Jeigu yra galimybė įsirengti saulės elektrinę, ar nusipirkti dalį saulės parko, kuris dengtų ir buitines, ir šildymo elektros išlaidas, tuomet atsakymas vienareikšmis - po 6-7 metų tokia investicija pranoksta visas kitas alternatyvas. Tad jeigu pavyksta sujungti pakankamo galingumo saulės elektrinę su šilumos siurbliu oras-vanduo, pergalingas sprendimas jūsų rankose", - kalbėjo J. Kersnauskas.
Taip pat J. Kersnauskas priduria, kad šiuo metu, rinkos duomenimis, sparčiausiai auga šilumos siurblių oras-vanduo populiarumas. „Naujos statybos būstuose, kuriems priskiriamas A++ energinės klasės reikalavimas, kito sprendimo be oras-vanduo ar žemė-vanduo iš esmės ir negali būti, tačiau ir atsinaujinant šildymo sprendimą matomas didžiausias susidomėjimas būtent šilumos siurbliais".
Pasak „Geoverta“ projekto vadovo, jei lyginti aeroterminį ir geoterminį šildymą, jis mato vienareikšmišką atsakymą, kuris šildymo būdas yra ekonomiškesnis. „Vienareikšmiškai geoterminis šildymas. Jis yra efektyvesnis ir patikimesnis, o patikimumas - ilgaamžiškumas, mažesnė priežiūra ir t.t. Jeigu kalbėti procentais, galima drąsiai teigti, kad 20-25% geoterminis šildymas yra efektyvesnis negu siurblys oras-vanduo ir tai priklauso nuo sistemos galingumo. Jeigu namo kvadratūra yra didesnė (200, 300, 400 kv. m.), o tai yra prabangūs šiuolaikiniai namai, tai oras-vanduo sistemą efektyviai tokio dydžio name nebus lengva pritaikyti ir tai nebūtų racionalu, nes su tuo pačiu geoterminiu šildymu, mes žiemą galime šildytis, o vasarą galime vėsinti namus, jeigu turime gręžinius - sistema naudojama dvipusiškai. Ta pati galima daryti ir su aeroterminiu šildymu, jis irgi turi šildymo bei vėsinimo funkcijas, tačiau vėsinimas kainuos lygiai tiek pat, kiek žiemą šildytis", - savo įžvalgomis pasidalino „Geoverta“ vadovas.
Europos sąjunga iki 2050 m. užsibrėžė tikslą, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui, palaipsniui atsisakoma iškastinio kuro bei skatinama tapti aktyviu energetikos dalyviu - gaminančiu vartotoju. Naujai statybai nustatyti aukščiausi reikalavimai ir lėšos skiriamos modernizuoti senus būstus bei atsinaujinti šildymo sprendimus.
„Ignitis grupė“ produktų vadovo teigimu, Europos politika energetikos klausimu vienareikšmiškai juda link šildymo ateities, kurioje dominuoja atsinaujinanti energetika bei tvarūs sprendimai. „Ar šildymo srityje atsiras naujų radikalių technologinių sprendimų - sunku pasakyti. Šilumos siurbliai yra santykinai nauja technologija, kuri tik dabar įgauna pagreitį Europos rinkoje ir šiuo metu didžiausios viltys bei ateities vizija siejama būtent su šilumos siurbliais. Taip pat noriu paminėti, kad, pavyzdžiui, „Ignitis“ jau keletą metų nebesiūlo dujinių katilų kaip šildymo sprendimo, atsižvelgiant į žaliąjį Europos kursą", - kalbėjo J. Kersnauskas.
Kaip kalba UAB „Santas“ vadovas Saulius Tamulevičius, kol kas rinkoje pirmąją vietą vis labiau užsitikrina šilumos siurbliai (oras-vanduo) - tai kol kas ekonomiškiausia sistema.
Oras-vanduo šildymo sistema veikia panašiai, tačiau nereikia daryti jokių gręžinių, šiluma išsunkiama iš oro ir ji naudojama namų bei vandens šildymui. Įsirengti tokią sistemą kainuotų dvigubai pigiau nei geoterminį šildymą, t. y. apie 5000 tūkst. eurų. tačiau metinės išlaidos šildymui būtų kiek didesnės nei geoterminiam šildymui. Oras-vanduo dar atlieka ir šaldymo funkciją, veikia kaip kondicionierius šiltuoju sezonu, o ir triukšmo beveik nėra. Toks šildymas tinka ir namui, kotedžui, ir butui, loftui ir pan.
Na, o kalbant apie dujinį šildymą, tai vienas iš senesnių ir visiems žinomų šildymo būdų, kuris yra švarus ir patogus, tačiau palyginti su šilumos siurbliais, pastarieji turi daugiau pranašumų. Pavyzdžiui, šilumos siurblys nekelia pavojaus - nesprogs, nesukels gaisro, jo montavimui nereikia dokumentų ir sumontuojamas dažniausiai per vieną dieną. Pridėčiau dar ir tai, kad jums nereikės kamino, valyti pelenų, šilumos siurblys netaršus, draugiškas gamtai. Ir tai tik keli privalumai - jų yra kur kas daugiau.
Jeigu pastatas yra naujas ir kokybiškas, tuomet šildymas metams galėtų kainuoti (apytiksliai 100 kv. m namui):
- Dujos - 267 eurai;
- Medžio granulės - 401 euras;
- Oras-vanduo šilumos siurblys - 305 eurai;
- Geoterminis šildymas - 237 eurai;
- Kieto kuro katilas naudojant beržines malkas - 215 eurų;
- Šildantis dyzelinu kaina gali siekti 604 eurus;
- Elektra - net 1035 eurus.
Tad nors malkos pigiausias būdas, brangiausiai čia kainuoja mūsų laikas, kurį turėtume skirti katilo kūrenimui ir malkų paruošimui. O jeigu tai yra senos statybos, neapšiltintas pastatas, tokio paties ploto apšildymas gali kainuoti 80-100 proc. daugiau, atsižvelgiant į šildymo sistemos rūšį, taigi mažiausiai dvigubai daugiau.
Anksčiau buvo sunku žmones įtikinti rinktis grindinį šildymą, tinkantį visoms dangoms, galimą įrengti visuose kambariuose, apšildant iškart visą plotą, o dabar to daryti nebereikia, gyventojai jau patys nori šildomų grindų. Daugelis pamatė, kad privalumų yra daug, tad dabar maždaug 95 proc. žmonių renkasi grindinį šildymą, o radiatorių atsisako, kadangi jiems reikalinga aukštesnė temperatūra nei šildomoms grindims. Kuo žemesnė temperatūra, tuo žemesnės eksploatacijos išlaidos, vadinasi, tai yra didelis privalumas ir komfortas.
Kauno technikos kolegijos lektorius, UAB „Pastatų sertifikavimo biuro“ vadovas, pastatų sertifikavimo specialistas Rolandas Samajauskas prideda, kad renkantis šilumos būdą reikia žiūrėti kompleksiškai, ir priduria, kad pirmiausia reikia galvoti apie paties pastato modernizavimą.
Ir jeigu pastatas yra didelio ploto, statytas seniai, neapšiltintas, tuomet negelbės ir šilumos siurblys ar kiti šildymo būdai - šildysite orą, o ne namus. Tačiau svarbu katilams, šilumos siurbliams parinkti tinkamas vietas, kad būtų ir mums patogu efektyviai naudotis, ir kaimynams netrukdytume. Štai šilumos siurbliai skleidžia ūžesį, todėl pastačius po kaimyno miegamojo langais, galite sulaukti nepasitenkinimo, nesvarbu, kad tas garsas neviršija nurodytų decibelų. Visais atvejais pravartu pagalvoti ne tik apie save, bet apie kitus.
Naujų namų savininkai, pastebiu, nepasidomi, kaip tinkamai valdyti šilumos siurblį žiemos, vasaros metu, o juk dabar juos galite valdyti telefonu, sekti, kiek sunaudojama energijos, kokia temperatūra - tad tai puikus būdas nuolat palaikyti šilumą namuose ir sutaupyti. Svarbiausia patiems daugiau skirti dėmesio savo šildymo sistemai ir jos valdymui.