Šiame straipsnyje apžvelgsime Donaldo Tusko politinę veiklą ir jo ryšius su Lietuva, įskaitant jo dalyvavimą Lietuvos ir Lenkijos futbolo rungtynėse. Taip pat aptarsime Lietuvos politikų turto deklaracijas ir ekonomines sankcijas Rusijai.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai: D. Tusko vizitas ir futbolo rungtynės
Lietuvos ir Lenkijos santykiai jau kurį laiką yra geri, o Donaldo Tusko ir Ingos Ruginienės susitikimas žiūrėti futbolo tai tik patvirtina. Politologas Andžejus Pukšto pastebi, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai jau kurį laiką yra geri, o D. Tusko ir I. Ruginienės susitikimas žiūrėti futbolo tai tik patvirtina.
Vyriausybės feisbuko paskyroje pasidalinta keliomis akimirkomis iš mačo su Lenkija. "Sąjungininkai ir draugai nuo seniausių laikų, varžovai futbolo aikštėje šiandien! Pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynes Lietuva-Lenkija sekmadienį Kaune kartu stebėjo abiejų šalių Ministrai Pirmininkai Inga Ruginienė ir Donaldas Tuskas", - teigiama Vyriausybės įraše.
Pasak Vidmanto Kaladinsko, D. Tuskas džiugiai priėmė I. Ruginienės kvietimą, o tai, jo manymu, rodo, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra šilti. Tuo metu I. Ruginienė sako, kad Lietuva ir Lenkija - geriausi draugai, o sportas yra ta sritis, kur tik laikinai gali susitikti kaip varžovai.
Visuomenininkas Andrius Tapinas giria premjerę dėl palaikomų santykių su Lenkija. TV3 žurnalistas Artūras Anužis apibrėžia, kad abiejų valstybių vadovų vizitai ne tik oficialiomis progomis yra labai svarbūs abipusiams santykiams.
Lenkijos premjerui D. Tuskui neturėjo patikti apsilankymas Kaune - jo paties šalies sirgaliai ne tik iškėlė didžiulį skaudų užrašą, bet ir skandavo necenzūrines skanduotas ministro pirmininko atžvilgiu. Viename iš plakatų Lenkijos premjeras pavaizduotas su Vokietijos vėliava ant kaktos, o šalia - užrašas: „Tu nesi, niekada nebuvai ir niekada nebūsi Lenkijos rinktinės sirgalius“.
Lietuvos rinktinė pasaulio futbolo čempionato atrankos G grupės rungtynėse 0:2 nusileido Lenkijos futbolininkams.
Lietuvos politikų turto deklaracijos
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė politikų turto deklaracijų duomenis. Turtingiausiu valstybės vadovu pernai tapo premjeras Gintautas Paluckas, rodo antradienį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbti politikų turto deklaracijų duomenys. Skelbiama, kad Vyriausybės vadovas su sutuoktine praėjusiais metais valdė turto už kiek daugiau nei 2 mln. 298 tūkst.
Kiek kuklesnį turtą nei Vyriausybės vadovas už praėjusius metus deklaravo prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas kartu su žmona Diana turi įvairaus turto už beveik 1 mln. 250 tūkst. eurų. Tarp valstybės vadovų mažiausią turtą, pernai siekusį kiek daugiau nei 443 tūkst. eurų, deklaravo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis su sutuoktine.
Pateikiame lyginamąją lentelę su kai kurių politikų turto deklaracijų duomenimis:
| Pareigos | Turto vertė (eurais) |
|---|---|
| Premjeras | 2 298 000 |
| Prezidentas | 1 250 000 |
| Seimo pirmininkas | 443 000 |
Turtą Lietuvoje ir užsienyje deklaruoti privalo Seimo paskirti biudžetinių institucijų ir įstaigų vadovai bei pareigūnai, valstybės politikai ir tarnautojai.
Kiti Lietuvos politikų turtai
Prezidentės Dalios Grybauskaitės turtas pernai siekė 809 tūkst. eurų. Šalies vadovės turtas per metus išaugo beveik 50 tūkst. eurų - 2014-aisiais jos turto ir santaupų vertė siekė 761 tūkst. eurų. Duomenys rodo, jog šalies vadovės nekilnojamojo turto ir žemės vertė, kaip ir ankstesniais metais, sudarė 124 tūkst. eurų: 101 tūkst. eurų siekė nekilnojamojo turto, dar beveik 23 tūkst. eurų sudarė žemės sklypų vertė.
Meno ir juvelyrinių dirbinių vertė išaugo 5,5 tūkst. eurų ir siekė 10 tūkst. eurų . D. Grybauskaitės turimų Vyriausybės vertybinių popierių vertė per metus padidėjo 18,5 tūkst. eurų ir pernai siekė 368 tūkst. eurų. Taip pat 24 tūkst. eurų išaugo prezidentės santaupos: jų šalies vadovė pernai turėjo 307 tūkst.
Premjero Algirdo Butkevičiaus šeimos santaupos ir turtas išaugo 16 tūkst. eurų: jis siekė beveik 249 tūkst. eurų. Kaip ir ankstesniais metais, A. Butkevičiaus ir sutuoktinės deklaruotas nekilnojamasis turtas siekė 163 tūkst. eurų, dar beveik 4 tūkst. eurų sudarė juvelyriniai ir meno dirbiniai. 15 tūkst. eurų padidėjo premjero šeimos santaupos (81 tūkst. eurų), pasiimta paskola nuo anksčiau buvusios beveik 50 tūkst. eurų pernai sumenko iki beveik 33 tūkst.
Nežymiai padidėjo ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės šeimos turtas bei santaupos: jos šeima deklaravo už 115 tūkst. eurų, t. y. beveik 9 tūkst. Turtas išaugo dėl padidėjusių santaupų: jos pernai sudarė 24,5 tūkst. eurų, ankstesniais metais jos siekė per 15 tūkst. eurų. Kaip ir anksčiau, 13 tūkst. įvertinti Seimo pirmininkės ir sutuoktinio turimi automobiliai, beveik 48 tūkst. eurų - turimi žemės sklypai. Nepakito ir Seimo pirmininkės nekilnojamojo turto vertė - jo deklaruota už 29 tūkst. Šeima taip pat turėjo 10,5 tūkst.
Tarp vyriausybės narių turtingiausio pozicijas išlaiko kultūros ministras Šarūnas Birutis. Jis deklaravo turįs turto už beveik 1,59 mln. eurų. Daugiau nei puse šios sumos ministras tiesiogiai nedisponuoja - tai kitiems fiziniams asmenims ar įmonėms suteiktos paskolos už 792,4 tūkst. eurų. Beje, turtingiausias vyriausybės narys per metus kiek nuskurdo. Palyginti su deklaracija už 2014 m., Š. Biručio turto vertė sumenko daugiau nei 236 tūkst. Politiko žmona Rasa Birutienė deklaravo turto už beveik 713 tūkst.
Energetikos ministras Rokas Masiulis deklaravo turto už daugiau nei 329 tūkst. eurų. Tiesa, politikas dar turi grąžinti daugiau nei 61 tūkst. eurų skolų. Ministro turtas per metus išaugo apie 28 tūkst. eurų, skolos sumenko pora tūkstančių. Ministro žmona Lina Masiulienė deklaravo turto už beveik 375 tūkst. eurų, tačiau jos įsiskolinimai dar didesni nei vyro ir siekia daugiau kaip 210 tūkst. eurų. R. Masiulio sutuoktinės deklaruoto turto vertė per metus išaugo apie 37 tūkst. eurų, ministro žmona taip pat grąžino apie 7 tūkst.
Finansų ministro postą neseniai palikęs Rimantas Šadžius tęsia neturtingų finansų ministrų tradiciją. Politiko deklaracijoje - turto už beveik 64 tūkst. eurų. Šią sumą dar galima apkirpti 6 tūkst. eurų negrąžintų paskolų. Tiesa, per metus eksministras kiek praturtėjo: deklaracijoje už 2014 m. jis nurodė turįs turto už bendrą 45 tūkst. eurų sumą. Šį pokytį nulėmė pastebimai apmažėjusios politiko skolos. Finansų ministro žmona Dalia Šadžiuvienė turtingesnė už savo vyrą. Jos deklaracijoje - turto už daugiau nei 81 tūkst. Per metus politiko sutuoktinės kišenė papilnėjo apie 16 tūkst.
Kuklios ir švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės deklaracijos grafos. „Darbietė“ deklaravo turto už kiek daugiau nei 37 tūkst. eurų. Politikės vyras Aurelijus Pitrėnas deklaravo iš viso 21,7 tūkst. eurų. Kiek solidžiau atrodo jos partijos kolegės, socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės finansai. Politikė deklaravo turto už kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų ir 14 tūkst. eurų skolų. Per metus abu šie skaičiai beveik nepakito. Ministrės vyro Vaidmanto Pabedinsko sąskaitoje - turto už 108 tūkst. eurų ir beveik 23 tūkst.
Dideliais turtais nesigiria ir Vijūnėlės skandalo išgarsintas „tvarkietis“ aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Jis deklaravo turto už iš viso 73,1 tūkst. eurų. Daugiau nei pusė šios sumos - piniginės lėšos. Ministro žmona Janina Trečiokienė deklaravo turinti vos 11 tūkst. eurų pinigais - joks kitas turtas moters deklaracijoje nenurodytas.
Kita „darbietė“, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, taip pat deklaruoja neprasigyvenusi ministrės poste. V. Baltraitienės deklaruoto turto vertė - vos 25,54 tūkst. eurų. Be to, politikė dar turi grąžinti daugiau nei 6 tūkst. eurų skolų. Ministrės finansinė padėtis per metus iš esmės nepakito. Tačiau kur kas geriau sekasi jos vyrui. Regimantas Baltraitis deklaravo turto už beveik 294 tūkst. eurų, didžioji dalis - piniginės lėšos. Pinigų stygiumi ir anksčiau nesiskundęs politikės vyras per metus pralobo apie 10 tūkst.
Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas deklaravo turto už beveik 286 tūkst. eurų. Tiesa, ministro kišenę dar slegia 28,57 tūkst. eurų skolų. Ministro žmonos Aurelijos sąskaitoje - turto už beveik 90 tūkst. eurų ir daugiau nei 45 tūkst. eurų įsiskolinimai.
Nedaug J. Olekui nusileidžia jo partijos bičiulis, teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Įtakingo socialdemokrato turtas - arti 260 tūkst. eurų. Per metus ministro turtas liko kaip įkaltas ir pakito vos pora šimtų eurų. Ministro žmonos Vilmos sąskaitoje - 198,5 tūkst.
Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela deklaravo turto už maždaug 174 tūkst. eurų, bet politikui dar reikia grąžinti beveik 49 tūkst. eurų paskolų. Per metus ministro turtas iš esmės nepakito. Tiesa, pakito jo pobūdis. 2014 m. politikas deklaravo turintis mažos vertės statinių, o sklypų vertė siekė net pusę milijono litų, o dabar viskas atvirkščiai. Liūto dalis ministro turto - registruotas nekilnojamasis turtas už 145 tūkst. eurų. Sklypų vertė - vos 7,8 tūkst. Ministro žmona Živilė Poželienė turto beveik neturi - ji deklaravo tik 8,7 tūkst. eurų santaupų, maždaug tiek pat, kiek prieš metus.
Kukliau už jaunąjį partijos bičiulį atrodo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, deklaravęs turto už 150 tūkst. eurų. Ministro žmonos Ligitos Sinkevičienės deklaracijoje - beveik 99 tūkst. eurų.
Dar kuklesnis ūkio ministro Evaldo Gusto deklaruotas turtas - socialdemokratas nurodė užgyvenęs turto už kiek daugiau nei 63 tūkst. eurų ir turintis per 55 tūkst. eurų skolų. Per metus ministras gerokai nuskurdo. Ankstesnėje deklaracijoje jis pateikė turto už daugiau nei 122 tūkst. eurų. Tiesa, ir skolos buvo didesnės - apie 71,7 tūkst. eurų. Tačiau nuostolius kompensuoja ministro žmona Rolanda Gustienė. Ankstesniais metais deklaravusi turto už 47,56 tūkst. eurų, dabar ji jau nurodo užgyvenusi 82,8 tūkst.
Pernai VMI politikų, tarnautojų ir kitų asmenų metines deklaracijas skelbė birželio 30-ąją. Anot VMI, 6 tūkst. asmenų deklaracijas pateikti vėlavo, pusė jų vis dar nėra pateikę.
Sankcijos Rusijai ir jų galimas poveikis
Nauji ekonominiai apribojimai „Rosneft“ ir „Lukoil“ bendrovėms yra pirmosios sankcijos, kurias JAV įvedė Rusijai nuo D. Trumpo grįžimo į prezidento postą sausio mėnesį.
Šią savaitę JAV prezidentas staiga atšaukė planus dalyvauti planuotame antrajame susitikime su Vladimiru Putinu Budapešte, nes, pasak žiniasklaidos pranešimų, jo administracija buvo nusivylusi Rusijos pusės nustatytomis susitikimo sąlygomis.
„Atsižvelgdamas į prezidento Putino nenorą nutraukti šį beprasmį karą, Iždo departamentas įveda sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, kurios finansuoja Kremliaus karo mašiną“, - teigiama JAV Iždo departamento sekretoriaus Scotto Bessento pareiškime.
Pasak D. Trumpo pirmosios kadencijos metu Iždo departamente dirbusio Marshall Billingslea, būtent grasinimas imtis veiksmų prieš bankus, bendradarbiaujančius su abiem bendrovėmis, laikytinas viena iš svarbiausių trečiadienį paskelbtų ekonominio spaudimo priemonių. Jo teigimu, tai apsunkintų Rusijos žaliavinę naftą importuojančių bendrovių veiklą.
Užsienio reikalų tarybos (CFR) narys Thomas Grahamas galimą sankcijų poveikį vertino skeptiškiau, atkreipdamas dėmesį į Rusijos ilgametę patirtį jas apeidinėjant.
Energetikos analitikas Thomas O'Donnellas atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas spaudžia Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi nutraukti importą, o naujosios priemonės, pasak jo, gali šį procesą paspartinti, nes Indijos naftos perdirbimo gamykloms bus suteikta galimybė nutraukti sutartis, kurios buvo sudarytos keleriems metams į priekį.
Britų dienraštis pažymi, kad nauji ekonominiai apribojimai „Rosneft“ ir „Lukoil“ bendrovėms yra pirmosios sankcijos, kurias JAV įvedė Rusijai nuo D. Trumpo grįžimo į prezidento postą sausio mėnesį.