Daugiabučio Namo Savininkų Bendrijos Steigimas: Žingsnis Po Žingsnio

Daugiabučių namų savininkų bendrija - tai savarankiška gyventojų organizacija, skirta efektyvesniam pastato valdymui, bendrų interesų atstovavimui ir sprendimų priėmimui dėl namo priežiūros. Tinkamai veikianti bendrija gali padėti sumažinti išlaidas, užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę ir didesnę gyventojų kontrolę savo namų aplinkoje. Tačiau bendrijos steigimas reikalauja kruopštaus pasirengimo ir teisinių žinių. Svarbu ne tik įvykdyti visus teisės aktų reikalavimus, bet ir užtikrinti, kad procesas būtų skaidrus ir suburtų gyventojų palaikymą. Tokiu būdu galima išvengti konfliktų ir sukurti tvirtą pagrindą sklandžiai bendrijos veiklai.

Bendrijos Steigimo Etapai

Bendrijos steigimą gali inicijuoti bet kuris daugiabučio buto ar kitos patalpos savininkas arba jų grupė. Pirmasis žingsnis - suburti iniciatyvinę grupę, kuri imsis organizacinių veiksmų. Ši grupė atsakinga už bendrijos įstatų projekto parengimą, dokumentų ruošimą ir susirinkimo planavimą.

Iniciatyvinės Grupės Formavimas

Daugiabučių savininkams pirmiausia reikia surinkti iniciatyvinę grupę iš keleto asmenų.

Įstatų Projekto Rengimas

Suburta iniciatyvinė grupė parengia bendrijos įstatų projektą pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Steigiamojo Susirinkimo Organizavimas

Iniciatyvinė grupė turi užtikrinti, kad visi butų ir kitų patalpų savininkai būtų tinkamai informuoti apie steigiamąjį susirinkimą. Pranešime būtina nurodyti susirinkimo datą, laiką, vietą ir darbotvarkę. Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektus administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir (ar) pastato statytojui apie numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą.

Jei bendriją planuojama steigti daugiabučiame name, kurį administruoja savivaldybės paskirtas administratorius, jam būtina prieš 30 dienų iki steigiamojo susirinkimo pranešti apie bendrijos steigimą ir steigiamojo susirinkimo datą. Visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams apie organizuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą, jo datą ir vietą reikia pranešti ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamo susirinkimo dienos. Taip pat privaloma informuoti esamą pastato administratorių apie numatomą susirinkimą.

Patarimas: Pasirūpinkite, kad pranešimai savininkams būtų pateikti raštu ir laiku, kad išvengtumėte procedūrinių klaidų.

Norėdami palengvinti steigiamojo susirinkimo organizavimą, galite pasinaudoti pavyzdinėmis formomis.

Steigiamojo Susirinkimo Dalyviai

Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai registruojami sudarant jų sąrašą. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyta susirinkimo dalyvio vardas ir pavardė, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jo numeris ir išdavimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, susirinkimo dalyviui priklausančio buto (butų), kitos patalpos (kitų patalpų) (pastato (pastatų) adresas (adresai) ir jų unikalus numeris (unikalūs numeriai), susirinkimo dalyvio parašas. Jeigu susirinkimo dalyvis atstovauja buto ar kitų patalpų savininkui, bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data.

Susirinkimo Protokolas

Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Prie bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas su jų parašais.

Pakartotinis Susirinkimas

Jeigu bendrijos steigiamasis susirinkimas numatytu laiku neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos.

Steigiamojo Susirinkimo Vedimas

Susirinkimo metu svarstomi ir priimami esminiai sprendimai:

• Bendrijos įstatų tvirtinimas.
• Valdymo organų (pvz., pirmininko, valdybos) rinkimai.
• Bendrijos buveinės adreso nustatymas.

Kad sprendimai būtų teisėti, susirinkime turi dalyvauti dauguma butų ir kitų patalpų savininkų arba jų įgaliotų atstovų. Sprendimai paprastai priimami balsų dauguma.

Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas turi po vieną balsą. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Dokumentų Tvirtinimas ir Registravimas

Po steigiamojo susirinkimo bendrijos įstatus turi patvirtinti notaras. Tuomet bendrija registruojama Juridinių asmenų registre. Reikalingi dokumentai:

• Patvirtinti įstatai.
• Steigiamojo susirinkimo protokolas.
• Valdymo organų narių sąrašas.
• Kiti dokumentai, jei to reikalauja teisės aktai.

Patarimas: Ruošiant dokumentus rekomenduojama naudotis specialistų pagalba arba pasikonsultuoti su patirtį turinčiomis įmonėmis. House Care gali padėti paruošti reikalingus dokumentus, sutvarkyti steigimo procedūras ir užtikrinti, kad visi formalumai būtų atlikti sklandžiai.

Notaro patvirtintus bendrijos steigimo dokumentus steigiamojo susirinkimo pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų privalo registruoti bendriją arba pranešti apie atsisakymą registruoti, nurodant atsisakymo priežastį. Nuo bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos baigiasi jungtinės veiklos sutartis, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimai.

Bendrijos Veiklos Pradžia

Sėkmingai užregistravus bendriją, pradedama veikla:

• Perimama pastato techninė dokumentacija.
• Sudaromos sutartys su paslaugų teikėjais.
• Organizuojama bendro naudojimo objektų priežiūra.

Svarbu: Užtikrinkite, kad pirmieji darbai būtų vykdomi skaidriai ir atsižvelgiant į visų gyventojų poreikius. Tai sustiprins pasitikėjimą bendrijos valdymu.

Teisinis Reglamentavimas

Bendrijų steigimą, veiklą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai, todėl svarbu juos gerai išmanyti prieš pradedant steigimo procesą. Pagrindiniai teisės aktai apima:

• Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymas: Šis įstatymas apibrėžia bendrijos steigimo, valdymo ir veiklos tvarką. Jis nurodo, kaip turi būti sudaryti įstatai, organizuojami susirinkimai ir renkami valdymo organai. Visa įstatymo redakcija pasiekiama Infolex svetainėje.
• Civilinis kodeksas: Civilinis kodeksas numato savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu.
• Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas: Šis įstatymas svarbus organizuojant bendrijos finansinę veiklą ir užtikrinant skaidrų apskaitos tvarkymą.

Išsamesnę informaciją apie teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučių namų savininkų bendrijas, rasite čia.

Kaštai ir Sutikimai

Kiek kainuoja bendrijos steigimas?

Bendrijos steigimo kaina priklauso nuo kelių veiksnių:

• Dokumentų tvirtinimo pas notarą mokesčiai.
• Juridinių asmenų registro įregistravimo mokestis.
• Galimos išlaidos konsultantams ar specialistams, jei kreipiatės pagalbos.

Vidutiniškai bendrijos steigimo procesas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo paslaugų poreikio.

Norint optimizuoti bendrijos steigimo išlaidas ir išvengti nereikalingų papildomų kaštų, verta pasinaudoti House Care paslaugomis, kurios padės sumažinti laiko sąnaudas ir išlaidų riziką.

Ar visiems daugiabučio gyventojams reikia sutikti steigti bendriją?

Ne, steigimui nereikia visų gyventojų sutikimo. Pagal įstatymą bendrijos steigimui užtenka daugumos butų ir kitų patalpų savininkų balsų steigiamajame susirinkime. Svarbu užtikrinti, kad visi gyventojai būtų tinkamai informuoti apie susirinkimą ir turėtų galimybę dalyvauti.

Kas atsitinka, jei dalis gyventojų nesutinka steigti bendrijos?

Gyventojai, kurie nesutinka su bendrijos steigimu, netenka teisės dalyvauti jos veikloje ir sprendimų priėmime, tačiau jie privalės prisidėti prie bendrų išlaidų (pvz., pastato priežiūros), kaip nustatyta teisės aktuose.

Dokumentai ir Alternatyvos

Kokius dokumentus reikia paruošti bendrijos steigimui?

Pagrindiniai dokumentai:

• Bendrijos įstatai.
• Steigiamojo susirinkimo protokolas.
• Valdymo organų narių sąrašas.
• Bendrijos buveinės adreso nustatymo dokumentai.
• Notaro patvirtinti įstatų dokumentai.

Kokie yra alternatyvūs daugiabučio valdymo būdai, jei bendrija nėra steigiama?

Jei bendrija nėra steigiama, daugiabučio valdymui gali būti pasirinkti kiti būdai:

• Pastato valdymą perima savivaldybės paskirtas administratorius.
• Paslaugas organizuoja jungtinės veiklos sutartimi susijungę gyventojai.

Bendrijos Įstatai

Bendrijos įstatai keičiami Susirinkimo sprendimu. Įstatai patvirtinti 20......... m. ........................d.

Bendrijos Nariai

Asmuo, nuosavybės teise valdantis butą ir/ar kitą patalpą, esančius Pastate, tampa Bendrijos nariu nuo prašymo įstoti į Bendriją įteikimo Bendrijos valdymo organui dienos. Asmuo, pateikęs prašymą išstoti iš Bendrijos, laikomas išstojusiu iš jos nuo prievolių, susijusių su naryste Bendrijoje, įvykdymo dienos, jeigu Bendrijos Valdymo organas nenusprendžia kitaip. Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus.

Bendrijos Pirmininkas

Bendrijos pirmininkas turi turėti aukštąjį ar jam prilyginamą išsilavinimą; aukštasis ar jam prilyginamas techninis, teisinis, ekonominis, viešojo administravimo specialisto išsilavinimas būtų privalumas. Bendrijos pirmininkas turi turėti gyvenamąją vietą toje vietovėje, kur yra Pastatas, bei būti nepriekaištingos reputacijos (pretendentas į Bendrijos pirmininko pareigas turi užpildyti Nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties deklaraciją - LRV 2011-08-17 nutarimu Nr. Bendrijos valdymo organų kadencija 3 metai; kitų organų kadencija 4 metai.

Visuotinis Bendrijos Narių Susirinkimas

Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas šaukiamas, organizuojamas ir balsuojama jame pagal nustatytą tvarką. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis Susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio Susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių. Nesant kvorumo pakartotiname Susirinkime, procedūra gali būti kartojama dar vieną kartą ne anksčiau kaip po dviejų savaičių po pirmojo pakartotino Susirinkimo.

Susirinkimo darbotvarkės klausimais Bendrijos narys gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę. Tai galima atlikti pasirinktinai: faksu; elektroniniu laišku persiunčiant pasirašytą ir nuskenuotą raštą arba pasirašytą raštą užklijuotame voke įteikiant (nusiunčiant) Susirinkimo organizatoriui.

Slaptas balsavimas Susirinkime yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas Bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis Susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių.

Bendrijos Valdyba

Bendrijos valdybą sudaro trys nariai, įskaitant Bendrijos pirmininką.

Visus butų ir kitų patalpų savininkų prašymus, skundus Bendrijos valdymo organas išnagrinėja per 10 darbo dienų.

Balsų Skaičiavimo Komisija

Nuolatinė balsų skaičiavimo komisija išrenkama Visuotiniame BN susirinkime iš trijų asmenų: Komisijos pirmininko ir dviejų narių.

Bendrijos Turtas ir Lėšos

Bendrija privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Visos patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas Pastato ar jo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam patalpų savininkui atskirai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, Bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai - kiekvienas patalpos savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal Bendrijos apskaitos duomenis.

Auditas

Susirinkimas gali nuspręsti samdyti audito įmonę Bendrijos metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti. Audito išvados pateikiamos Bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui. Bendrijos metinės ūkinės finansinės veiklos ir finansinių ataskaitų patikrinimui (auditui), taip pat neeiliniam Bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimui su revizoriumi sudaroma laikinoji darbo sutartis.

Jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai numato tam tikrų pranešimų paskelbimą viešai spaudoje, tokie pranešimai skelbiami dienraščio „Lietuvos rytas" šeštadieniniame priede „Sostinė".

Jungtinės Veiklos Sutartis (JVS)

Savarankiškos daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros organizavimui butų ir kitų patalpų savininkai gali rinktis arba steigti bendriją, arba pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Kitokiu atveju, t. y. neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, savivaldybės vykdomoji institucija skiria administratorių.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Savininkai pasirašydami JVS į visą valdymą atiduoda į fizinio asmens rankas, tačiau tas asmuo būtinai turi būti vienas iš savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkai, kurie yra nepatenkinti administratoriaus veikla, gali organizuoti susirinkimą dėl JVS.

Sprendimą priima dauguma. Surašomas sprendimų priėmimo protokolas, pasirašoma Jungtinės veiklos sutartis, išrenkamas įgaliotas asmuo. Daugiabučio namo valdymas JVS įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Informacija apie pasirašytą sutartį ir jos įregistravimą pateikiama namo administratoriui ir savivaldybei. Namas išbraukiamas iš administruojamų namų sąrašo.

Jei norite įsteigti bendriją, bet neatsiranda asmens, kuris sutiktų būti bendrijos pirmininku, galima pasiūlyti pirmininką bendrijos veiklos pradžiai - jis įregistruos bendriją, atidarys bendrijos sąskaitas banke, organizuos bendrojo naudojimo objektų perėmimą, buhalterinės apskaitos ir kitų svarbiausių paslaugų užsakymą, atlikęs pagrindinius pirmuosius darbus, suorganizuos susirinkimą, kuriame pateiks ataskaitą, o į darbotvarkę be kitų aktualių klausimų įtrauks ir bendrijos pirmininko rinkimą.

Tokia pagalba galėtų trukti pusmetį arba iki metų (pagal Bendrijų įstatymą bendrijos pirmininko kadencija - 3 metai, tačiau bendrijos pirmininką galima atšaukti anksčiau, jis gali ir pats atsistatydinti). Bendrijos pirmininko paslauga veiklos pradžiai teikiama tik užsisakiusiems konsultavimo bendrijos steigimo klausimais paslaugą. Galimybės suteikti šią paslaugą ribotos.

Nuolatinės asmeninės bendrijos pirmininko, valdybos narių ir bendrijos narių įgaliotinių konsultacijos (telefonu, e. paštu, susitikus) bendrijos veiklos organizavimo klausimais, įskaičiuojant ir dokumentų rengimo pagalbą, kai organizuojamas sprendimų priėmimas bendrijoje.

Ne mažiau kaip 1/4 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų turi raštu kreiptis į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrių, kuris vadovaudamasis LR Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka". Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-06-11 įsakymu Nr. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. D1-355 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.

tags: #dokumentai #bendrijos #steigimui #namo