Sodininkų bendrijos Lietuvoje turi ilgą ir įvairią istoriją, atspindinčią šalies socialinius ir ekonominius pokyčius. Šiame straipsnyje panagrinėsime Dituvos sodų bendrijų sklypų istoriją, aptarsime problemas, su kuriomis susiduria sodininkai, ir apžvelgsime ateities perspektyvas.
Sodininkų bendrija „Guboja“ yra įsikūrusi Lingių kaime, Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos rajone. Iš pietų bendriją supa Kintų girininkijos miškas. Klaipėdos rajono vykdomasis komitetas 1988 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 121 p-3 LTSR Ministrų Taryba suteikė 80.4 ha žemės sklypą kolektyviniam sodui steigti. Pirmasis SB „Guboja“ pirmininkas buvo Vilius Viederis. Jam vadovaujant buvo parengtas kolektyvinio sodo „Guboja“ generalinis planas, suformuoti sklypai, numatytos gatvės, pakloti keliai, iškasti priešgaisriniai tvenkiniai, numatytos rekreacinės zonos.
Daugumą žmonių, įsigijusių žemės sklypus, vienijo noras turėti savo žemės lopinėlį su nameliu. Sodų sklypus gavę žmonės buvo jauni, dirbo negailėdami savo sveikatos ir laiko: toks buvo didžiulis noras turėti savo nuosavą sodą, jame - žydintį medį, kvepiančią gėlę, saldų vaisių ar šviežią daržovę.
Sodo sklypai - vieta, kur žmonės gali realizuoti savo svajonę apie nuosavą žemės lopinėlį.
Tačiau ne viskas sodininkų bendrijoje klostosi sklandžiai. Viena iš opiausių problemų - potvyniai, kurie kankina gyventojus. Štai vienos sodininkės namą ėmė semti vanduo, pro rozetes veržėsi čiurkšlės, išsijungė šildymo katilas ir tapo nesaugu vaikams.
Apleisti Sklypai: Problemos ir Sprendimai
Apleistas sklypas sodų bendrijoje yra dažnas reiškinys - kaimynams tai kelia rūpestį dėl plintančių piktžolių, gaisro pavojaus, pasakoja didžiausios Lietuvoje „Dituvos“ sodininkų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus. Tačiau istorijos, kaip sklypai tampa apleisti - pačios įvairiausios ir nebūtinai dėl to kalti jų šeimininkai.
„Pas mus bendrija didelė, tai iš tiesų yra tokių sklypų, kur buvo kažkada pradėta privatizacija, ir ji kažkurioje vietoje buvo neužbaigta iki galo. Turime ir tokių sklypų, kur netgi pastatai pastatyti yra. Galų gale būna, kad tas žmogelis, kuris valdė tokį sklypą, miršta - turime nemažai tokių atvejų, kai po to toks sklypas jau tampa nebepaveldimas“, - atsidūsta T. Vaitkus. Jis paaiškina, kad nebaigus privatizacijos, teisiškai sklypas ir toliau priklauso valstybei.
Tokių sklypų paveldėtojai per teismus bando įrodyti, kad sodo namelis ar sklypas priklauso jiems ir ne visais atvejais tai pavyksta - dažnai sklypai taip ir lieka valstybei. „Buvo netgi toks atvejis, kai pasimirė rusakalbis narys, ir paskui jo vaikai atvažiavę iš Kaliningrado bandė susitvarkyti, ten ir pastatas stovėjo. Galų gale komiška situacija gavosi - žmonės atvažiavo pas mus į būstinę, padėjo raktus nuo to namelio ant stalo, sako - mums niekas nepavyko, rankos nusviro. Žodžiu, pasiimkit, dovanojam. Tai atsakome, kad ir padovanoti jūs mums negalite, nes jums ir nepriklauso nei tas sklypas, nei namelis“, - kalba T. Vaitkus.
Jis paaiškina, kad namelių iki 80 kvadratinių metrų nereikia registruoti, anksčiau nebuvo prievolės laikinos statybos deklaruoti ir Registrų centre. „Statydavo tuos namelius 80 kv. metrų, laisvos formos, tačiau dažnai būna, kad žmogus nori parduoti, tada bando išsiimti „Registrų centro“ pažymą, ir mato, kad tik sklypą turi, o pastato nėra. Na arba pradeda aiškėti, kad gal dar ir sklypas neprivatizuotas“, - paaiškina T. Vaitkus.
Pradėjome tvarkyti savo buvusį tarybos sodą (ir viskas klostėsi ne taip!) | Nuo tarybos namų iki sodybos
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė dėti tašką - Seime svarstomi pakeitimai leistų skelbti aukcionus ir parduoti apleistus sklypus visiems norintiems. Mat valstybė iki šiol negali valdomų apleistų sklypų perleisti niekam kitam, tik asmenims, kuriems šie sklypai buvo skirti.
Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenimis, Lietuvoje esančiose sodų bendrijose galima rasti tokių žemės sklypų, kurių savininkai nėra iki galo tinkamai susitvarkę visų privalomų dalykų, pavyzdžiui, sodų sklypai nėra pažymėti kadastro žemėlapyje, jie galbūt nėra tinkamai išmatuoti, neįregistruota nuosavybės teisė į šiuos sklypus.
„Informacijos apie tokius sklypus nebuvimas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre apriboja šių sklypų disponavimo galimybes - tokie sklypai negali būti parduoti, padovanoti, paveldėti ar parduoti aukcionuose“, - paaiškina Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Po trejų metų - tūkstančiai galimybių įsigyti sodą iš valstybės. Iki pabaigos taip ir neprivatizuotų žemės sklypų Lietuvoje - apstu: 5000 mėgėjų sodų, 3005 asmeninio ūkio ir apie 500 individualiems namams statyti skirtų sklypų, rodo Nacionalinės žemės tarnybos duomenys.
ŽŪM šiemet pavasarį paruošė įstatymų projektus, kuriais leistų valstybei „nebelaukti“, kol asmenys įsigis jiems prieš kelis dešimtmečius skirtus valstybinės žemės sklypus. „Šie žemės sklypai dažniausiai yra apleisti, apaugę piktžolėmis, todėl kelia kaimyninių žemės sklypų savininkų nepasitenkinimą. Už šiuos žemės sklypus nemokamas Žemės mokestis. Šiuo metu teisės aktai numato tokių žemės sklypų pardavimą tik tiems asmenims, kuriems jie buvo skirti teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad žemės reforma Lietuvoje vyksta nuo 1991 metų, darytina išvada, kad minėti žemės sklypai, nepakeitus teisinio reglamentavimo, niekada nebus privatizuoti“, - teigiama aiškinamajame rašte.
Dažnai tokie sklypai yra tiesiog „pamiršti“, o žemės sklypų skyrimo dokumentuose nėra nei asmenų gimimo metų, nei asmens kodų, nei informacijos apie gyvenamąją vietą ar kontaktinių telefonų, todėl nėra galimybės įteisinti tokių žemės sklypų. „Valstybinės žemės patikėtinis neturi galimybės sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčių, su tokių „pamirštų“ žemės sklypų savininkais“, - paaiškina ŽŪM.
Sklypų gavėjai nepasinaudojo teise juos išpirkti. Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė paaiškino dilemą - teisiškai apleisti sklypai priklauso valstybei, tačiau ji jų negali naudoti niekam kitam, tik perleisti konkrečiam asmeniui.
„Kai prasidėjo žemės reforma, kalbame dar apie praėjusio amžiaus pabaigą, tai tam tikri sklypai sodininkų bendrijose buvo skirti asmenims sodininkystei plėtoti. Tuo metu buvo skiriama įvairiems darbuotojams. Tie asmenys turėjo už sklypus turėjo susimokėti vienkartinėmis įmokomis arba pinigais ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Bet šiuo metu dar turime 5000 tokių žemės sklypų sodininkų bendrijose, kur jau bene 30 metų tokie žmonės neatsiranda. Jiems sklypai skirti, bet už juos iki šiol nėra atsiskaityta, nesudarytos pirkimo-pardavimo sutartys“, - sako G. Pupšytė.
Tačiau netgi ir potencialių sklypo pirkėjų dažnai neįmanoma identifikuoti. „Jei išsitraukiame ir pažiūrime archyvinius dokumentus - ten mes matome tik žmogaus vardą ir pavardę, bet nėra absoliučiai jokių kitų asmenį identifikuojančių duomenų. Šiai dienai neįmanoma jų ar paveldėtojų identifikuoti, tie žmonės sklypais nesirūpina, jų nenaudoja, jų paprasčiausiai niekur nėra“, - aiškina G. Pupšytė.
Priimtas sprendimas - skirti trijų metų terminą, per kurį sklypų pirkėjai dar gali juos išsipirkti, o tuomet ruošiamasi skelbti aukcionus. Nacionalinė žemės tarnyba būtų įpareigoti informuoti visuomenę apie šį procesą. Tačiau tokį sprendimą dar turės patvirtinti Seimas.
„Trejus metus bus galima sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su NŽT, na o jei pirkėjai neatsiras, tai tokius sklypus pradėsime pardavinėti atviro aukciono tvarka, siekiant, kad valstybinė žemė būtų tvarkoma racionaliai. Teisiškai tai yra valstybės nuosavybė, bet įstatyme įtvirtinta, kad tokius sklypus gali išpirkti tik tie asmenys, kuriems jiems buvo skirti“, - paaiškina G. Pupšytė.
Sužinoti, ar asmuo turi teisę įsigyti sklypą, galima kreipiantis į NŽT teritorinį padalinį. „Jeigu bus tokių atvejų, kai po trijų metų termino atsiras žmonės, kuriems sklypai buvo skirti, bet jie nesužinojo tokios informacijos laiku, jiems bus išmokamos piniginės kompensacijos“, - apibendrino G. Pupšytė.
Na o žemės savininkai, kurių nuosavybė jau yra įregistruota, gali būti ramūs - net jei sklypai netvarkomi ir apleisti, jie nebus „atiminėjami“. Už tai gresia baudos ar didesni Žemės mokesčio tarifai.
Ministerija vertina, kad apleisti sklypai yra tolygiai pasiskirstę po Lietuvos teritoriją, daugiausia jų sodininkų bendrijose. „Galima sakyti, kad jų šiek tiek daugiau yra regionuose, kur sklypų poreikis yra šiek tiek mažesnis, ir galbūt žmonės iki šiol neskubėjo susitvarkyti dokumentų. Bet yra ir miestuose, be abejonės“, - sako G. Pupšytė.
„Jei tie žmonės, kuriems sklypai buvo skirti, juos naudoja ir tiesiog nebuvo dokumentų susitvarkė, nesikreipė dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, jiems bus duodamas trijų metų terminas sudaryti sutartį“, - tvirtina G. Pupšytė.
Toks pats mechanizmas bus taikomas ir tiems sklypams, kurie buvo skirti asmeniniam ūkiui arba individualiai statybai. „Tokie sklypai nepatenka į sodų bendrijų teritorijas, bet taip pat tam tikriems žmonėms buvo skirti statyboms arba asmeniniams ūkiams. Tokie sklypai, kur taipogi negalime identifikuoti savininkų, kuriems sklypai buvo skirti, taip pat galėtų būti pardavinėjami aukciono tvarka“, - žada G. Pupšytė.
Ji patikina, kad aukcionai būtų vieši, atviri visiems, juos organizuotų valstybės įmonė „Valstybės žemės fondas“, o laimėtojas būtų atrenkamas pagal pasiūlytą didžiausią kainą.
Kaimynams Pirmumo Nesiūlo
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis išsakė lūkestį, kad apleistus sklypus nutarus parduoti aukcionuose, pirmumo teisę juos įsigyti turėtų gauti gretimos žemės savininkai, kaimynai, bendrijos nariai, skelbė BNS.
Vis tik ŽŪM laikosi kitokios nuomonės. „Jeigu suteiktume pirmumo teisę kitiems asmenims, tokiu atveju būtų kuriamas tam tikras ribojimas kitiems asmenims dalyvauti aukcione. O atviras aukcionas visgi yra geriausias būdas gauti didžiausią nauda visuomenei ir valstybei, kadangi laimės tas, kas pasiūlys didžiausią kainą“, - teigia G. Pupšytė.
„Dituvos“ sodininkų bendrijos pirmininkas T. Vaitkus teigiamai vertina valstybės pasiryžimą tvarkyti įsisenėjusią problemą. „Nemanau, kad kaimynas veršis pirkti sklypą, nes jis jau yra gana stipriai apleistas. Galbūt būtų sąžininga pirmiems pasiūlyti dėl to, kad jiems eilė metų teko tą sklypą prižiūrėti, kad neplistų visi negeri dalykai, nes ir piktžolės, gaisro pavojus tokiuose sklypuose didžiulis. Kaimynai bando grėbti, ar pjauti, aišku nelegaliai, nes į svetimą sklypą negalima įeiti. Bet vis tiek jie tvarkydavosi. Buvo siūlymų sklypus perleisti bendrijai, bet aš prieš tai, nes atsirastų dar kažkokių interpretacijų, kad bendrija gali pasinaudoti tuo sklypu“, - įvairias alternatyvas apžvelgia T. Vaitkus.
Dituvos sodininkų bendrija
Dituvos Sodininkų Bendrija: Istorija ir Dabartis
Dituvos sodininkų bendrija Priekulės seniūnijoje šiemet ruošiasi 45-erių metų sukakties minėjimui. „Mūsų idėja - šventiniame renginyje padėkoti žmonėms, kurie ją įkūrė, puoselėjo sklypus, sutvarkė teritoriją“, - kalbėjo Dituvos sodininkų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus.
Dituvos sodininkų bendrija įsikūrusi 660 hektarų plote, kuris padalintas į 6 400 sklypų. Jų didžioji dalis apjuosę Derceklius, bet yra ir Lingių, Dituvos, Lūžgalių kaimuose. Šiuo metu čia gyvenamąją vietą deklaravę 4 239 gyventojai. Registrų centro duomenimis, Dercekliai - vienas iš didžiausių kaimų Lietuvoje. Betgi čia nei kaimas, nei gyvenvietė, nei miestelis, o sodininkų bendrija su savo tvarka, taisyklėmis. Ji didžiausia ne tik Lietuvoje, bet, pasak T. Vaitkaus, ir Europoje.
„Unikalus darinys, kur įsikūrė skirtingi žmonės iš uostamiesčio. Dabar jie - pusiau miestiečiai, pusiau kaimiečiai, geri, darbštūs žmonės“, - patikino T. Vaitkus.
Bendrijos pirmininkas nesistebi, kad tiems, kurie šioje vietoje atsiduria pirmą kartą, atrodo keistai, bet jam tai miela ir jauki, nuo vaikystės gerai pažįstama erdvė. „Prieš 45 metus žemdirbystei netinkamą, nederlingą, pelkėtą žemę Dercekliuose ir aplinkiniuose kaimuose padalijo sklypais po 6 arus ir paskyrė Klaipėdos miesto įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams, kad šie turėtų kur vaisių, daržovių užsiauginti, bet nepradėtų komercinės veiklos. Įsikūrė pedagogų, statybininkų, medikų ir kiti kvartalai, kurie išlikę iki šiol, - bendrijos istorijos pradžią atskleidė T. Vaitkus. - Sovietmečiu suformuotuose kolektyviniuose soduose žmonės įgijo verslumo pradmenų - mažame plotelyje užaugindavo gėlių, daržovių, kurias pardavę šiek tiek užsidirbdavo.“
T. Vaitkus čia lankėsi nuo septynerių metų - pedagogų kvartale tėvai turėjo sklypą. Tadas prisiminė, kaip pavasarį tėtis eidavo šalia žemę arkliu ariančio žmogaus, o šio artojo eilėje laukdavo keli kaimynai. Pašnekovas prisipažino, kad ne visi vaikystės prisiminimai linksmi, nes abiem su broliu tekdavo padirbėti sklype, kur augino daržoves.
„Buvo didelė bendrystė tarp kolektyvinių sodų šeimininkų - visi tvarkėsi, prižiūrėjo savo žemės sklypus - akių nebadė apžėlę, nes kaimynai rūpinosi tvarka, buvo organizuojamos talkos, - dėstė T. Vaitkus. - Čia buvo atliktas milžiniškas darbas - sukultūrinta pelkėta, drėgna, žemdirbystei nepalanki teritorija: iškasta apie 600 km melioracijos griovių. Tuo pasirūpino patys sklypų šeimininkai. Dabar kiekvienas jo savininkas, kurio žemė ribojasi su grioviu, privalo tą atkarpą tvarkyti, pjauti žolę.“
Pašnekovas prisiminė, kaip jaunystėje su žmona apsigyveno tėvų sodo name, kurį pertvarkė į gyvenamąjį būstą. „Nelengvai mes čia gyvenome, auginome vaikus, keliai žiemą buvo nevalomi, bet ir kiti pradėjo kurtis sodo nameliuose. Prieš 20 metų tokių gyventojų dar buvo mažai“, - atskleidė T. Vaitkus. Jis buvo išrinktas kvartalo pirmininku, o vėliau žmonės patikėjo vadovauti Dituvos sodininkų bendrijai, ir tai tęsiasi 12 metų.
Iki šiol tebėra didžioji sodininkų dalis - apie 80 proc., o nuolat gyvena apie 4 tūkst. gyventojų, vasarą - iki 20 tūkst. Jų veikla skiriasi, todėl nenuostabu, kad kyla konfliktų. Sodininkai pyksta, jog pažeista jų tvarka - statomi dideli pastatai, apsitveriama aukštomis tvoromis. Bendrijos pirmininkui kartais tenka glaistyti šiuos ginčus, taikyti sodininkus ir gyventojus.
„Sodininkai aktyvesni, dalyvauja susirinkimuose, nori spręsti klausimus, - kalbėjo T. Vaitkus. - Patariame jiems nesipykti su gyventojais, puoselėti bendrystę, nes tai naudingiau abiem pusėms. Mes organizuojame šventes, į kurias susirenka tūkstančiai žmonių. Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją rengiame tradicinę eiseną - žygiuojame su valstybine vėliava. Mūsų bendrijoje muzikantai mėgėjai susibūrė į kapelą, repetuoja bendruomenės namuose, linksmina mus renginiuose.“
Šiemet rugpjūčio 16-ąją numatyta Dituvos sodininkų bendrijos 45-erių metų gimtadienio šventė.
Daugėjant nuolatinių gyventojų, keitėsi šios bendrijos infrastruktūra. Prieš dešimtmetį Dituvos sodininkų bendrijoje, bendruomenės namuose, duris atvėrė biblioteka. „Turime kultūros erdvę, kur galime susirinkti“, - patenkintas kalbėjo T. Vaitkus.
Šiuo metu Dercekliuose veikia vaikų darželis, bet reikia didesnio, todėl nudžiugino žinia, kad planuojama statyti naują, 200 vietų modulinį darželį. Pilnutėlė Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinė mokykla, daug vaikų mokosi Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje, kiti važinėja į Klaipėdą.
Dituvos sodininkų bendrijoje yra 30 km asfaltuotų gatvių, kurias valyti, lopyti reikia už savo lėšas.
„Buvo didelė visuomeninio transporto problema, bet pavyko įrodyti, kad reikia maršrutinio autobuso, Dituvą jungiančio su Klaipėda. Dabar dviem maršrutais kas 5 minutes važiuoja 44 autobusai, - dėstė bendrijos pirmininkas. - O kad jie kursuotų, savo lėšomis turėjome įrengti 12 autobusų stotelių. Pagal galiojančius teisės aktus mes negalime gauti valstybės lėšų, nes šis turtas - bendrijos. Gyvename iš nario mokesčio: sklypų šeimininkai per metus moka po 10 eurų už arą, papildomų pajamų gauname nuomodami patalpas, sklypus. Mes visuotiniame narių susirinkime sprendžiame, ką už savo pinigus daryti.“
Dituvos sodininkų bendrijoje yra poilsio zona, kur įrengta žaidimų, futbolo, krepšinio aikštelės. Pastarąją padėjo įrengti rajono Savivaldybė. „Bendradarbiaujame su Klaipėdos futbolo akademija, kurios paskirtas treneris atvyksta dirbti su mūsų vaikais, paaugliais - apie 40 jų susirenka. Skatiname ir remiame jų išvykas į varžybas, vasarą rengiame dienos stovyklas“, - kalbėjo T. Vaitkus.
Pernai pavyko prie didžiojo tvenkinio pabaigti paplūdimio įrengimą, kurio labai laukė gyventojai. „Mūsų problema - nėra pėsčiųjų takų. Norime pagrindinę Nidos gatvę, kurios ilgis 5,5 km, perduoti rajono Savivaldybei, kad galėtų įrengti ne tik juos, bet ir apšvietimą. Kalbėjomės su meru Broniumi Markausku ir dėl vietinės kanalizacijos, nes centralizuotų nuotekų tinklų nesulauksime, nes tai labai brangu, - dėstė T. Vaitkus. - Norime, kad sodininkai gautų kompensaciją vietiniams valymo įrenginiams - tada visi juos įsirengtų.“
Dituvos sodininkų bendrijoje yra apie 80 įvairių verslo įmonių įmonėlių: parduotuvių, siuvyklų, kepyklėlių, kavinių, masažo, grožio kabinetų, yra ambulatorija, veterinarijos klinika.
T. Vaitkus patikino, jog atsirado pokyčių atidarius prekybos centrą „Rimi“, o netrukus įžengs ir „Norfa“. Jis džiaugėsi, kad daugėja norinčiųjų čia įsigyti sklypus, kurio vidutinė kaina - apie 12 tūkst. eurų.
Pasak Priekulės seniūnijos seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės, neretai Dituvos sodininkų bendrija painiojama su Dituvos gyvenviete, kur gyvenamąją vietą deklaravę 375 gyventojai. Dituvos sodininkų bendrijoje - beveik pusė visų Priekulės seniūnijos gyventojų. „Mes bendradarbiaujame su iniciatyviu pirmininku T. Vaitkumi, bendrijos teritorijoje prižiūrime 3 gatves.
Sodininkų Bendrijos "Guboja" Ateitis
Nuo 2010 m. Pakartotinis SB “Guboja“ narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas vyks 2025 m. rugsėjo 13 d. 9:00 val. adresu: Puodžių g.
Susirinkimo darbotvarkė:
- Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai.
- 2024 m. revizijos komisijos išvadų apie bendrijos finansinę veiklą tvirtinimas.
- 2024 m. bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitos tvirtinimas.
- Sprendimo priėmimas dėl sodininkų bendrijos „Guboja“ likvidavimo.
- Likvidatoriaus paskyrimas.
- Likvidavimo procedūros eiga ir terminų aptarimas.
- Turto likučio perdavimo gairės po likvidavimo.
- Dėl sklypo, esančio adresu Kopų g. 15, paskirties keitimo.
- Dėl įsiterpusio žemės sklypo, esančio gretimybėje su Priekulės g. 2 sklypu, įsigijimo.
Su susirinkimo darbotvarke ir kitais klausimais galima susipažinti telefonu +370 640 41006 arba atvykstant iš anksto suder Intu laiku adresu Dubysos g. 31, 11 kab., Klaipėda, III - nuo 17 iki 19 val. ir VI - nuo 9 iki 12 val. Atvykstant į susirinkimą turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 5 d. bendrijos nariai dėl svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu. Dėl išankstinio balsavimo raštu prašome kreiptis el. paštu SB Guboja Valdyba.
SB “Guboja“ narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas vyks 2025 m. rugpjūčio 16 d. 9:00 val. adresu: Puodžių g. Neįvykus pirmąjam susirinkimui dėl kvorumo nebuvimo, pakartotinis narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas vyktų 2025-08-30. Visa aktuali informacija skelbiama www.sbguboja.eu.
ARTĖJANT ASFALTUOTŲ KELIŲ VALYMO NUO SNIEGO SEZONUI, ATKREIPIAME DĖMESĮ, KAD PALIKTI AUTOMOBILIUS ARTI VAŽIUOJAMOSIOS ARBA ANT VAŽIUOJAMOSIOS KELIO DALIES DRAUDŽIAMA. TAI TAIKOMA TILŽĖS G., VENTOS G., NIDOS G., ŠILUTĖS G., ŠARKUVOS G. IR RASYTĖS G. SKLYPŲ SAVININKAMS. ATVYKUS TECHNIKAI IR RADUS NETINKAMAI PALIKTĄ AUTOMOBILĮ, BUS KVIEČIAMA POLICIJA.
Sodininkų bendrija "Guboja" susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau jos nariai tiki, kad bendromis jėgomis pavyks įveikti sunkumus ir sukurti patogią bei gražią aplinką gyventi ir ilsėtis.
Išvados
Dituvos sodų bendrijų sklypų istorija yra sudėtinga ir įvairialypė. Nuo sovietmečio kolektyvinių sodų iki šių dienų, sodininkų bendrijos patyrė daug pokyčių. Apleistų sklypų problema vis dar aktuali, tačiau valstybė imasi priemonių jai spręsti. Tikimės, kad ateityje Dituvos ir kitos Lietuvos sodininkų bendrijos klestės ir toliau džiugins savo narius.