Šiame straipsnyje aptariami įvairūs teisiniai klausimai, susiję su žemės sklypais Lietuvoje, įskaitant paveldėjimą, dovanojimą, testamentus ir kitas svarbias procedūras.
Paveldėjimo klausimai
Mirus fiziniam asmeniui, jo turtas ir turtinės prievolės pereina įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės.
Taip pat pažymėtina, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
Pavyzdys: Jei mirė tėtis, kuris turėjo žemės ant senelio vardo, ir yra žemės dokumentai, jog ta žemė jo, o sūnus yra patvirtinęs pas notarą dėl palikimo, tuomet sūnus gali persirašyti žemę savo vardu, jei sesė neprieštarauja.
Testamentai
Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.
Svarbu: Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Testamentas, sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki 2001 m. liepos 1 d., yra galiojantis, jeigu jis nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas. Lietuvos Respublikos Testamentų registro veiklos pradžia yra 2001 m. liepos 1 d. Nuo šio laikotarpio Lietuvos Respublikos Testamentų registre kaupiami ir tvarkomi duomenys apie Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose bei užsienio valstybėse, ratifikavusiose, priėmusiose ar pasirašiusiose 1972 m. gegužės 16 d. Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo, sudarytus ir priimtus saugoti testamentus.
Pavyzdys: Jei mama testamentu paliko savo turtą lygiom dalim sūnums, jie gali visą paveldėtą turtą padovanoti, kai tik paveldi.
Dovanojimo klausimai
Dovanojant žemės sklypą, svarbu atsižvelgti į giminystės ryšius. Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą.
Jūs galite dovanoti idealiąją žemės sklypo dalį, t.y. neapibrėžiant, kur konkrečiai žemės sklype yra dovanojama dalis.
Svarbu: Vadovaujantis CK 1.74 str., nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį turi patvirtinti notaras. Prašome kreiptis į notarų biurą bei pateikti sandorio sudarymui reikalingus dokumentus.
Notarui reikėtų pateikti dovanojamų žemės sklypų nuosavybės dokumentus, žemės sklypų planus, tėvų santuokos liudijimą, Jūsų bei Jūsų sesers gimimo ir santuokos liudijimus, jeigu keitėte pavardes, bei asmens dokumentus. Jeigu dovanojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, perleidėjui (įgijėjams tam tikrais atvejais) bus reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas, leidžiantis perleisti (įgyti) žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu, kai kuriais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos leidimas nereikalingas perleidžiant (įsigyjant) žemės ūkio paskirties žemę.
Pavyzdys: Jei tėvai nori padovanoti man ir sesei nuosavos žemės sklypus, reikės pateikti atitinkamus dokumentus notarui.
Kiti teisiniai klausimai
Turto deklaracija
Jei gyvenate užsienyje, bet įsigijote butą Lietuvoje, turtas registruotas Registru centre, gali reikėti turto deklaracijos.
Vaikų teisės
Tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės. Vadovaujantis CK 1.188 str. 1 d.
Svarbu: Nekilnojamąjį turtą galima pirkti nepilnamečio vaiko vardu. Tokiu atveju turto savininkas bus būtent nepilnametis vaikas.
Santuokos sutartys
Jei turite vedybų sutartį, kurioje nurodyta, kad vienas į kito turtą, skolas ir t.t. nepretenduojate, tuomet vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas nėra dalijamas santuokos nutraukimo metu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Vadovaujantis CK 3.121 str. 1 d., turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.
Vadovaujantis CK 3.70 str. 3 d., jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita.
Notaro mokesčiai
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą (skolos padengimo) ar turto perleidimo už rentą sutarties, išskyrus 1.9 punkte nurodytą sutartį, patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 28,96 eurų ir ne daugiau kaip 5 792,40 eurų.
Svarbu: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir negali būti laikomas teisine konsultacija. Visada rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką dėl konkrečių teisinių klausimų.