Šereiklaukio etnografinės sodybos istorija ir apylinkės

Šereiklaukis ir jo apylinkės - tai vietovė, turtinga istorinių ir kultūrinių paminklų. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius objektus, esančius netoli Šereiklaukio, įskaitant apžvalgos aikšteles, kultūros paveldo objektus, stovyklavietes ir gamtos paminklus.

Lietuvos etnografiniai regionai

Apžvalgos aikštelė Šereiklaukio kaime

Šereiklaukio kaime įrengta apžvalgos aikštelė ant aukštumos krašto, buvusios sovietmečiu veikusios žolės perdirbimo gamyklos vietoje. Užkopus galima apžvelgti visą Nemuno ir Jūros upių santakos apylinkę. Iš čia matosi Šereiklaukio II piliakalnis (Milžinkalpis), aukštesni Šereiklaukio dvaro statiniai, parkas, prie jo prisiglaudusi senovės skalvių gyvenvietė - Sidabrakalnis ir visai greta pūpsanti istorinė tarpukaryje veikusios pasienio policijos sodyba.

Koplyčkalnis

Koplyčkalnis - tai kalva, ant kurios pastatyta Šereiklaukio dvarininkų privati koplyčia. Šalia jos - dvarininkų kapinės. Nuo dvaro link koplyčios veda apie 1,5 km ilgio medžių alėja.

14 Kryžiaus kelio koplyčių Beržore

Beržore kryžiaus keliams (stacijoms) pradžią davė Platelių klebonas J. Vaitkevičius. Jis Išganytojo kančios atminimui pasiryžo pastatyti stacijų koplyčias. Klebonas gavo iš popiežiaus leidimą su atlaidais įsteigti kryžiaus kelius, o Žemaičių vyskupas A. Tiškevičius 1759 m. liepos mėn. visa tai aprobavo. 1760 m. Platelių klebono J. Vaitkevičiaus rūpesčiu, o parapijiečių lėšomis Beržoro pušyne pastatyta 14 medinių koplyčių, kurios buvo pašventintos leidus bernardinų provinciolui P. Samavičiui. Iš 1760 m. rašto matyti, kad Beržoro stacijų koplyčių statymą ir priežiūrą buvo pasidalinę kaimai. XX a. septinto dešimtmečio pradžioje Kristaus kančios kelio koplyčios buvo nugriautos. Dabar atstatytos, vyksta atlaidai.

Beržoro koplyčios

1863 m. sukilimo Statiškės mūšio vieta

1863 m. birželio 29 d. Statiškės kaimo laukuose susikovė sukilėlių dalinys, vadovaujamas P. Suzino ir carinės Rusijos armijos dalinys, vadovaujamas Skrodulio ir kapitono Štern fon Gviazdovskio. Pasislėpęs smuklėje sukilėlių avangardas apšaudė rusus, su kuriais vėliau susikovė pagrindinės sukilėlių pajėgos. Į mūšį su rusais stojo apie 1200 vyrų. P. Suzinas žuvo mūšyje, vadovavimą perėmęs T. Šeligovskis išvedė likusius gyvus sukilėlius Lenkijos link. Mūšyje be vado P. Suzino žuvo 32 sukilėliai. Jie palaidoti netoli Statiškės ąžuolų. Žmonėms su judėjimo negalia lankyti nepritaikytas.

Stovyklavietės

Apylinkėse yra kelios stovyklavietės, tinkamos poilsiui gamtoje:

• Stovyklavietė Dobrovolės k. prie Krekenavos regioninio parko lankytojų centro, šalia Nevėžio senvagės yra pavėsinė su laužaviete.
• Ziniuko stovyklavietė - privati stovyklavietė prie Snaigyno ežero. Patogus privažiavimas nuo pagrindinio kelio Veisiejai-Viktarinas. Yra informacinis stendas, tiltelis, tualetas. Žmonėms su judėjimo negalia lankyti nepritaikytas.
• Abejučių I stovyklavietė įrengta ant Abejučių piliakalnio, pietrytinėje Asvejos ežero pakrantėje tarp Asvejos ir Ilgio (Gilaušio) ežerų. Šalia auga Abejučių ąžuolas. Yra trys stalai, pavėsinė. Nusileidus laiptais žemyn yra lieptelis ir stalas. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Nėra WC. Vieta nėra pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia. Iki stovyklavietės nuvažiuosite neasfaltuotu keliuku.
• Abejučių II stovyklavietė įrengta prie Abejučių piliakalnio, po Abejučių ąžuolu, pietrytinėje Asvejos ežero pakrantėje, tarp Asvejos ir Ilgio (Gilaušio) ežerų. Yra nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Krantas patogus įleisti valtis. Nėra stalų, WC. Šalia šios stovyklavietės yra Abejučių poilsinė-regykla kur yra stalas, suolai. Vieta nėra pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia. Iki stovyklavietės nuvažiuosite neasfaltuotu keliuku.

Gamtos paveldo objektai

Abejučių ąžuolas

Abejučių ąžuolas auga tarp Asvejos ir Gilaušio (Ilgio) ežerų, pietrytiniame regioninio parko pakraštyje. Jam - apie 250 metų. Per šitiek metų jis išaugo iki 26 m aukščio, o jo kamieno apimtis 1,3 m aukštyje siekia 3,70 m, skersmuo - 1,25 m, lajos plotis - 18 m, lajos aukštis - 22 metrai. Šalia ąžuolo yra dvi stovyklavietės, regykla-poilsinė ir Abejučių piliakalnis. Abejučių ąžuolas - valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Iki jo nuvažiuosite neasfaltuotu keliuku. Žmonėms su judėjimo negalia lankyti nepritaikytas, bet pats ąžuolas yra prie pat kelio.

Abejučių piliakalnis

Abejučių piliakalnis mena vėlyvojo geležies amžiaus gyvenvietę, kuri datuojama tarp I ir II tūkstantmečio pradžios. Piliakalnis stovi tarp dviejų ežerų. Tikėtina, kad ankščiau čia buvo pusiasalis, apsuptas ežerų ir pelkių. Piliakalnis įrengtas dvi aukštumas jungiančiame gubūryje, apsuptas sudėtingos pylimų ir griovių sistemos. Aikštelės galai įtvirtinti dviem pylimų griovių eilėmis (vakarinėje pusėje yra 3 pylimai). Aikštelė trapecinė, 75 metrų ilgio, 14-40 metrų pločio, šlaitai vidutinio statumo, 10-12 metrų aukščio. 1 km į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra 12-13 amžiaus pilkapiai - Abejučių pilkapynas. Netoliese yra Abejučių antroji stovyklavietė, o greta jos - Abejučių regykla-poilsinė ir Abejučių ąžuolas. Iki piliakalnio nuvažiuosite miško keliuku. Žmonėms su judėjimo negalia lankyti nepritaikytas.

Abejučių regykla-poilsinė

Abejučių regykla-poilsinė įsikūrusi tarp Asvejos ir Ilgio (Gilaušio) ežerų, apsupta pušynų. Ji siūlo nuostabius vaizdus į Asvejos ežerą. Jauki, mažai lankoma vieta. Atsargiai nusileidus laiptais yra seklus, smėlėtas krantas ir skaidrus Asvejos vanduo. Kitoje pusėje kelio žavus Ilgio ežerėlis. Žmonėms su judėjimo negalia lankyti nepritaikytas. Iki poilsinės nuvažiuosite neasfaltuotu keliuku.

Abromiškio atodanga

Abromiškio atodanga - tai sukietėjusio smėlio skardis. Šiaurinėje jo dalyje taisyklingi, lygūs įstriži smėlio sluoksniai tartum perkerta, nupjauna vienas kitą. Toks ryškus sluoksniavimosi krypčių kitimas liudija apie staigų upės tėkmės kitimą. Danga: miško keliukas.

Abšriūtų kalnas

Abšriūtų kalnas - Šereiklaukio miške esanti aukščiausia Rambyno regioninio parko vieta.

Rakštelių piliakalnis

Piliakalnis yra Miškinio ežero šiaurės rytų krante, kalvos šiauriniame gale. Šlaitai vidutinio statumo, 3-8 m aukščio, kai kur - vos 1 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, tankiai apaugęs pušimis. Piliakalnis galėjo būti naudojamas I tūkstantmečio pradžioje. Piliakalnis lengvai pasiekiamas asfaltuotu keliu Švenčionys-Ignalina nuvažiavus 13 km. Toliau vadovaukitės kelyje esančia nuoroda ir pasukite į dešinę. Nuvažiavę apie 1 km miško keliu pasieksite piliakalnio papėdę su Miškinio poilsiaviete.

Adolfo Ramanausko-Vanago Laisvės kovų keliais

Pėsčiųjų maršrutas Adolfo Ramanausko-Vanago Laisvės kovų keliais nuo Merkinės kryžių kalnelio veda takais ir miško keliukais, per kaimus ir pamerkių pievomis, vietas, kur davė priesaikas, planavo Merkinės puolimą, svajojo apie laisvą Lietuvą, fotografavosi ir kovojo Vanagas bei jo bendražygiai. Čia gyveno žmonės, kurie jį rėmė, globojo ir saugojo pačioje beviltiškiausioje situacijoje, kai gyva buvo tik viltis ir tikėjimas, kad meilė nugalės neapykantą ir baimę. Pėsčiųjų žygis baigiasi ant Merkinės piliakalnio, ant kurio ne vieną kartą buvo užkopęs ir Vanagas - partizanų vadas - iki paskutinės akimirkos išlikęs Mokytoju. Nuo čia atsiveria...

tags: #dirvonu #etnografine #sodyba