Šiame straipsnyje aptariami direktoriaus veiksmų, susijusių su įmonės turtu ir piniginėmis lėšomis, teisiniai aspektai, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1194-381/2020.
Straipsnyje analizuojama bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (BUAB) „Orsum“ bankroto byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė prašymą dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytais pagrindais.
Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi BUAB „Orsum“ buvo iškelta bankroto byla. Bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2012 m. kovo 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo K. Š.
Bankroto administratorė, siekdama nustatyti, kada BUAB „Orsum“ faktiškai tapo nemoki, užsakė ekonominę ekspertizę. Ekspertė L. R. nustatė, kad BUAB „Orsum“ tapo nemokia dar 2010 m. gruodžio 31 d.
Išanalizavus paskutinių trejų metų iki BUAB „Orsum“ bankroto bylos iškėlimo laikotarpio įmonės finansinius dokumentus, nustatyta, kad įmonės įsipareigojimai viršijo turto vertę. Todėl konstatuotina, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki jai buvo iškelta bankroto byla, o K. Š. su nemokia įmone vykdė veiklą.
Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. BUAB „Orsum“ finansinė padėtis pablogėjo tiek, kad jos nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalą, bet ir ženkliai neigiamas. Iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo BUAB „Orsum“ veikė su neigiamu nuosavu kapitalu, tačiau įmonės akcininkas ir vadovas K. Š. nesiėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (ABĮ) nustatytų priemonių ir veiksmų, kurių yra privaloma imtis, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.
Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad akcininkas K. Š., norėdamas atkurti įmonės nuosavą kapitalą iki teigiamo, turėjo įnešti pinigų sumas įmonės nuostoliams padengti. Akcininkas, tikėtina, suvokdamas savo įstatyminę prievolę per akcininko įnašus padengti įmonės nuostolius, faktiškai į BUAB „Orsum“ įnešinėjo akcininko įnašus.
Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įmonės tyčinio bankroto požymis, nes, pirma, BUAB „Orsum“ akcininkas ir buvęs vadovas K. Š. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl BUAB „Orsum“ bankroto bylos iškėlimo po to, kai įmonė tapo nemoki, antra, nevykdė ABĮ 38 straipsnio3 dalyje, 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje nustatytos pareigos per akcininko įnašus padengti įmonės nuostolius ir atstatyti įmonės kapitalą iki minimalaus.
K. Š. neturėjo teisės susigrąžinti įnašų, nes BUAB „Orsum” turtinė padėtis nebuvo pagerėjusi, įmonės nuostoliai nebuvo padengti, įstatinis kapitalas buvo neigiamas. Įmonė neturėjo apyvartinių lėšų, jos veikla iš esmės buvo palaikoma tik iš akcininko įnašų, kurie buvo naudojami kaip įmonės apyvartinės lėšos. Todėl įnašų susigrąžinimas turi būti vertinamas kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis, nes tai buvo neteisėtas ir įmonei ekonomiškai nenaudingas buvusio įmonės akcininko ir direktoriaus sprendimas (veiksmas), kuris priežastiniu ryšiu susijęs su esminiu įmonės turtinės padėties pabloginimu ir bankrotu.
Akcininko įnašų susigrąžinimas prieš įmonės bankrotą turi būti vertinamas ir kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas įmonės tyčinio bankroto požymis, nes įmonės veikla buvo organizuojama tokiu būdu, kad kitų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, nepagrįstai pirmenybę suteikiant akcininkui.
BUAB „Orsum“ vertėsi ekspedijavimo veikla ir buhalterinių apskaitos paslaugų teikimo veikla, pervežimų nevykdė ir neturėjo nuosavų transporto priemonių, skirtų teikti krovinių gabenimo paslaugas. Tačiau iš BUAB „Orsum“ dokumentų nustatyta, kad bendrovė nuolat sistemingai pirko transporto priemonių dalis ir kurą itin dideliais kiekiais iš susijusios įmonės UAB „Dalys visiems“ ir kelėtos kitų. Pagal BUAB „Orsum“ dokumentus neįmanoma nustatyti, kokiam tikslui šios detalės buvo naudojamos ir kaip jos susijusios su bendrovės veikla bei įmonės sąnaudomis uždirbant įmonės pajamas konkrečiu laikotarpiu.
Bendrovė turėjo tik vieną lizinginę transporto priemonę TOYOTA RAV4, kurią pardavė V. S.. Vėliau V. S. perdavė UAB „Orsum“ naudoti TOYOTA RAV4 panaudos sutartimi. Automobilis nebuvo priskirtas konkrečiam įmonės darbuotojui, nebuvo pildomi kelionės lapai. Todėl objektyviai neįmanoma nustatyti, ar realiai ši panaudos sutartis buvo vykdoma ir kiek kilometrų su šia transporto priemone įmonės veiklos tikslais nuvažiuota bei koks kuro kiekis buvo sunaudotas įmonės pajamoms uždirbti.
Tarp perimtų dokumentų buvo rastos dar trys panaudos sutartys, sudarytos su susijusiais asmenimis. Sutartys nebuvo registruotos ir nėra jokių duomenų, kad nurodytos transporto priemonės faktiškai buvo naudojamos bendrovės veikloje. Nėra užpildyti šių transporto priemonių priskyrimo konkretiems darbuotojams dokumentai, nebuvo pildomi kelionės lapai. Nėra duomenų, kad BUAB „Orsum“ mokėjo šių transporto priemonių draudimo įmokas. Todėl neįmanoma nustatyti, ar realiai šios panaudos sutartys buvo vykdomos.
Darant prielaidą, kad panaudos sutartys buvo realiai vykdomos, daroma išvada, kad BUAB „Orsum“ sąskaita buvo perkamas kuras, kurį K. Š. naudojo ne bendrovės veikloje, o savo asmeninėms reikmėms arba kitų susijusių įmonių reikmėms. Tuo įmonei buvo daroma žala ir šie žalingi sandoriai turi būti vertinami įmonės tyčinio bankroto požymių visumos kontekste (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Prieš inicijuojant BUAB „Orsum“ restruktūrizavimo bylą, buvo registruotas bendrovės automobilio TOYOTA RAV4 pardavimo sandoris V. S. už 5 400 Eur. Vėliau V. S. pardavė šią transporto priemonę susijusiai UAB „Tingas“, kurios akcininku yra K. Š., o direktore V. S.. Šis pardavimo sandoris yra nuostolingas, nes BUAB „Orsum“, būdama nemoki ir veikdama su neigiamu nuosavu kapitalu, siekdama išvengti išieškojimo nukreipimo į šią transporto priemonę, nuostolingai automobilį pardavė susijusiam asmeniui. Šis pardavimo sandoris sudaro ne tik ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą, bet ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto požymį, nes įmonės turtas buvo parduotas susijusiam asmeniui už mažesnę nei rinkos kainą.
BUAB „Orsum“ akcininkas ir direktorius K. Š., kartu su darbuotoja V. S., už įmonės pinigus kartu vykdavo į su įmonės veikla nesusijusias keliones, jas įforminant kaip tariamas komandiruotes bendrovės veiklos tikslais. Už įmonės pinigus ir į su įmonės veikla nesusijusias keliones vyko ir darbuotojas G. M.. Tačiau nėra įrodymų, kad pastarieji asmenys nurodytose kelionėse vykdė kokias nors komercines derybas su verslo subjektais. Todėl šios tariamos komandiruotės turi būti vertinamos visų įmonės tyčinio bankroto požymių kontekste. Tai įmonei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sprendimai, dar labiau pabloginę įmonės finansinę padėtį.
Pagal UAB „B.V. Transportas“ prašymą tarp BUAB „Orsum“ ir UAB ,,B.V. Transportas“ buvo sudaryta Avansinio mokėjimo sutartis, kurios pagrindu BUAB „Orsum“ vykdė avansinius mokėjimus UAB „B.V. Transportas“. Tokiu būdu BUAB „Orsum“ vykdė avansinius mokėjimus susijusiai įmonei, nors pati veikė nuostolingai ir su neigiamu nuosavu kapitalu. UAB „B.V. Transportas“ negrąžino UAB „Orsum“ avanso. Tuo dar labiau buvo pabloginta įmonės turtinė padėtis.
Ekspertinio tyrimo akte konstatuota, kad įmonės apskaita buvo vedama aplaidžiai / netinkamai, dėl ko negalima nustatyti įmonės turimo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžių. Įmonės sąnaudomis pripažinta kuro įsigijimo išlaidų nesant pateisinančių dokumentų. Į įmonės sąnaudas buvo nurašytos išlaidos, nesant pateisinančių dokumentų ir šias išlaidas negalima pripažinti įmonės sąnaudomis bei leistinais atskaitymais. Todėl įmonės bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes nepagrįstai į įmonės sąnaudas įtraukta suma, kurios panaudojimo pagal įmonės dokumentus negalima nustatyti.
Apibendrinant, nagrinėtoje byloje nustatyti įvairūs pažeidimai, susiję su įmonės turto valdymu, piniginių lėšų naudojimu ir apskaitos tvarkymu, kurie galėjo turėti įtakos įmonės bankrotui. Teismas turės įvertinti visus šiuos faktus ir nuspręsti, ar bankrotas buvo tyčinis.
Finansiniai duomenys
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami BUAB „Orsum“ finansiniai duomenys analizuojamu laikotarpiu:
| Data | Turto vertė (Eur) | Įsipareigojimai (Eur) | Pradelstos skolos (Eur) | Nuosavas kapitalas (Eur) |
|---|---|---|---|---|
| 2015 m. gruodžio 31 d. | 134 019 | 181 445 | 83 249,86 | -47 426 |
| 2016 m. gruodžio 31 d. | 141 390 | 183 775 | 131 292,55 | -42 385 |
| 2017 m. gruodžio 31 d. | 69 304 | 137 470 | 101 384,38 | -68 166 |
Šie duomenys rodo nuoseklų įmonės finansinės padėties blogėjimą.
Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įmonės vadovo atsakomybė užtikrinant tinkamą įmonės finansų valdymą ir apskaitą yra itin didelė.