Kas yra Didysis Išpardavimas: Viskas, Ką Turite Žinoti

Sezono išpardavimas, žiemos išpardavimas, vasaros išpardavimas, naktinis išpardavimas, didysis išpardavimas, akcija, juodasis penktadienis, metų išpardavimas - kokios asociacijos kyla jūsų galvoje perskaičius šiuos žodžius?

Progą sutaupyti ar krūvas išpardavimo metu pirktų daiktų, kurių taip niekada ir nepanaudojote? Kaip maksimaliai išnaudoti specialius pasiūlymus neperkant to, dėl ko vėliau gailėsitės?

Išpardavimų esmė ir reguliavimas

Kartkartėmis spaudoje pasitaiko įvairių visuomenėje žinomų asmenų pasvarstymų, kaip būtų gerai, jeigu Lietuvoje išpardavimai atrodytų „ne blogiau“ negu kai kuriuose Vakarų Europos miestuose, kur išparduoti prekes prekybininkams leidžiama vos du kartus per metus.

Per šias išpardavimų savaites visi lekia į parduotuves, stovi ilgose eilėse prie įėjimų ir matavimosi kabinų, grūdasi pirkėjų minioje, graibsto vieni kitiems iš rankų patikusias prekes ir, ilgai nesvarstydami, su nuolaida perka viską, ką tik pavyksta „pagriebti“.

Išpardavimo periodų reguliavimas reiškia, kad prekybininkai gali organizuoti išpardavimus ne bet kada, o tik valstybės institucijų tiksliai nustatytu laiku (paprastai du kartus per metus: sausį-vasarį ir liepą-rugpjūtį).

Vis dėlto šios taisyklės galioja ne visoms, o tik ilgalaikio vartojimo prekėms, t. y. tokioms, kurios išlieka tinkamos vartoti ilgą laiką ir gali kelis mėnesius ar netgi metus gulėti lentynose.

Šioms prekėms neretai taikoma tokia kainodaros strategija, kai naujos, ką tik rinkoje pasirodžiusios prekės antkainis bus didelis (taip prekybininkas „nusigriebs grietinėlę“ - susirinks papildomą pelną iš nekantraujančių prekę įsigyti ir už ją aukštesnę kainą mokėti pasiryžusių pirkėjų), o laikui bėgant ir prekei prarandant „naujumą“ kaina mažės (siekiant, kad prekę nupirktų ir tie pirkėjai, kuriems ji nepasirodė tiek vertinga, kad už ją sumokėtų „naujumo antkainį“).

Galiausiai, atsiradus naujiems prekės pakaitalams, pardavėjas sutiks atiduoti prekę už tiek, kiek kainavo ją pagaminti, o gal ir už dar mažiau, kad atsikratytų likučiais ir bent kiek pasidengtų sąnaudas.

Kaip tai siejasi su išpardavimų savaitėmis ir jų reguliavimu? Pasvarstykime, kiek vartotojai gali laukti prekės kainos kritimo.

Jeigu prekė yra drabužis, kuriam galioja mados tendencijos ir sezoniškumas, o vartotojai žino, kad mažesnės kainos gali tikėtis tik per išpardavimą, kuris yra griežtai reguliuojamas ir bus paskelbtas sezonui jau besibaigiant, tikėtina, kad prekės norintys ir už ją daugiau mokėti linkę vartotojai bus nekantrūs: išpardavimo nelauks ir įsigis prekę dabar, už aukštesnę kainą.

Jeigu vartotojai žino, kad išpardavimą kiekvienas prekybininkas gali paskelbti kada panorėjęs, jie bus labiau linkę apsišarvuoti kantrybe, nepirkti prekės už visą kainą ir taip priversti nekantrų pardavėją išparduoti prekes anksčiau.

Dar daugiau, kuo vartotojai bus labiau linkę nelaukti kainos kritimo ir pirkti prekę dabar (už aukštesnę kainą), tuo rečiau išpardavimai bus skelbiami.

Ir čia labai svarbus tampa tinkamas išpardavimo laikas. Kiekvienam prekybininkui naudingiausia išpardavimą paskelbti tada, kai prekę jau įsigijo kuo daugiau nekantrių ir daugiau mokėti linkusių pirkėjų, bet kuo mažiau kantrių ir daug mokėti nelinkusių pirkėjų, t. y. sulaukti tinkamo momento ir paskelbti išpardavimą anksčiau už kitus pardavėjus.

Taigi, jeigu išpardavimų periodai nėra reguliuojami, panašių prekių pardavėjai vienas su kitu konkuruoja ne tik kaina, bet ir laiku - kas pirmasis paskelbs išpardavimą. Juk pirmasis paskelbęs išpardavimą pritrauks daugiau nuolaidos laukusių pirkėjų.

Nebūtina netgi labai smarkiai nuleisti kainos. Jeigu išpardavimų periodai yra reguliuojami, pardavėjai nebegali konkuruoti laiku, tad konkuruoja tik kaina, t. y. nuleisti ją tiek, kad pirkėjas nepirktų tos prekės iš konkurento.

Sakysite, na, ir kas iš to? Ogi tai, kad būtent toks elgesys ir lemia, kaip atrodys ilgalaikio vartojimo prekių rinka reguliuojamų ir nereguliuojamų išpardavimų atveju.

Jeigu išpardavimo periodai yra griežtai reguliuojami, jie bus reti, įprastu metu prekės kainuos brangiai, bet išpardavimų metu nuolaidos bus didžiulės. Tada pirkėjai stovės eilėse prie durų, stumdysis ir plėš vienas kitam iš rankų prekes.

Taigi, kam naudingas griežtas išpardavimų laiko ir trukmės reguliavimas skelbiant juos du kartus per metus? Griežtas reguliavimas gali būti naudingas itin kantriems ir taupiems vartotojams, kurie ištvėrė nenusipirkę prekės visą sezoną ir stovi pirmieji prie durų išpardavimo dieną.

Bet labiausiai toks reguliavimas yra naudingas būtent prekybininkams. Esant griežtam reguliavimui, prekybininkai gali ramiai „nusigriebti grietinėlę“ nesukdami galvos, kada čia geriausias laikas skelbti išpardavimą.

Straipsnio autorė: VU EVAF dėstytoja dr. Aistė Dvarionienė.

Kaip nepasiklysti išpardavimų ažiotaže?

Artėjant Kalėdoms daugelis mažmenininkų pasirenka dalyvauti „Juodojo penktadienio“ ir „Kibernetinio pirmadienio“ išpardavimuose, o šie apsipirkimo renginiai dažnai suteikia puikią galimybę įsigyti puikių drabužių ir batų su nuolaida.

Daugeliu atžvilgių prasminga tam tikrus pirkinius įsigyti per išpardavimą, ypač jei kurį laiką stebėjote kažkurią prekę.

Tačiau, kalbant apie jūsų poveikį aplinkai ir jūsų asmeniniams finansams, niekada nėra prasmės pirkti prekes, kurių iš tikrųjų nenorite arba kurių jums nereikia.

Kad nepasiklystumėte išpardavimų ažiotaže ir neprisipirktumėte daugybės nereikalingų drabužių ir batelių, kurie nuguls jūsų spintoje ar užgriozdins jūsų batų lentynas, skirkite šiek tiek laiko ir apsvarstykite, koks būtų tinkamiausias variantas jūsų situacijoje.

1. Ar tai jums patinka ši parduotuvė ir šis prekės ženklas? Yra pagunda sukčiauti, kai kalbama apie išpardavimą- paprastai, kai norime nusipirkti tai, kas mums patinka, einame į savo mėgstamą parduotuvę /parduotuves, nes mums patinka jų stilius, estetika, kokybė ir tinkamumas. Dėl tam tikrų priežasčių (geros reklamos ir marketingo subtilybių) išpardavimas dažnai verčia mus užeiti į parduotuves, kurių kitu atveju vengtume. Atsispirkite pagundai. Turėsite daug daugiau šansų įsigyti mėgstamą pirkinį, jei lankysitės savo išbandytoje ir mėgstamoje parduotuvėje.
2. Ar jau turite šį drabužį ar batus savo garderobe? Žinokite, ko jums trūksta ir į ką norite investuoti. Ar jūsų garderobe yra kažkas panašaus, kuris atlieka lygiai tą pačią funkciją? Iš anksto tinkamai išvalykite savo spintą , užsirašykite, ko ieškote, ir laikykitės to, kad išvengtumėte impulsyvių pirkinių, dėl kurių neišvengiamai gailėsitės. Pažvelkite į savo garderobą ir susidėkite viską (labdarai ar perpardavimui ), ko nedėvėjote per pastaruosius metus - jei per tą laiką kažkas liko nedėvėtas, vargu ar išvis jis dar bus naudojamas.
3. Ar sezono išpardavime rasta prekė tikrai tiks jūsų kūno formoms? Visoms moterims ir merginoms teko patirti jausmą, kai pamačiusios profesionalių modelių ar garsenybių nuotraukas, kuriose kažkas atrodo puikiai- į savo pirkinių krepšelį norite įtraukti panašios išvaizdos rūbus ir avalynę, kurie kaip tik per išpardavimą atsiduria tiesiai jums po nosimi? Bet ar jūs rengiatės pagal savo kūną, o ne pagal tų matytų TV žvaigždžių ir Instagram mados influencerių?
4. Ar pirktumėte šį rūbą/batus, jei nebūtų jo išpardavimo? Kuo mažiau išleidžiate, tuo daugiau sutaupote? Pagalvokite dar kartą. Apsipirkdami metų išpardavime galite lengvai susižavėti, tačiau prekė, kurios kaina buvo smarkiai sumažinta, nėra pigi, jei neketinate jos nešioti . Jei nepirktumėte už pilną kainą, tada neverta išleisti nė pusės.
5. Ar tau tai tikrai patinka? Tai yra svarbiausias klausimas. Pirkdama iš išpardavimo turėtumėte jaustis gerai. Nėra prasmės ką nors pirkti, jei dėl to jautiesi šiek tiek netikra ir turi dvejonių. Produkto įsigyjimas turėtų priversti jus šypsotis ir suteikti laimės, ypač, kai jis perkamas su didele nuolaida.
6. Ar greitai šis daiktas“išeis iš mados“? Venkite tendencijų ir mados nulemtų drabužių ir laikykitės investicinių gaminių, kuriuos galėsite nešioti daugelį metų. Ši prekė buvo parduodama nuo sezono pradžios, taigi yra didelė tikimybė, kad ji labai greitai atrodys pasenusi ir nebemadinga. Jei ji jau išparduodama, jos momentas jau gali būti praėjęs.
7. Ar galite įsivaizduoti, kad šį rūbą ar aulinukus nešiojate kartu su kitais turimais drabužiais iš jūsų esamo garderobo? Jei pirkinys yra tinkamas, jis turėtų tikti su šiuo metu jūsų spintoje esančiais elementais, kitaip jis užges jūsų drabužinėje.
8. Ar jūs mėgstate paniškai pirkti, ypač per išpardavimą? Vasaros ar žiemos išpardavimas nėra paskutinis išpardavimas jūsų gyvenime, todėl jei nepavyksta rasti to, ko norite, laukite kitos progos. Kita nuolaidų galimybė yra visai šalia ir kitą kartą galbūt pasiseks labiau.
9. Ar atlikote išankstinę išpardavimų paiešką? Pasidomėkite - dauguma parduotuvių iš anksto atskleis, kada planuoja daryti išpardavimus, todėl įsitikinkite, kad žinote, kur rasti geriausius pasiūlymus. Tai ypač svarbu, jei ieškote konkretaus pirkinio, kurį galima įsigyti jūsų mėgtamoje prekybos vietoje. Iš anksto apsižvalgę galite sutaupyti daug pinigų.

Atsargumo priemonės perkant internetu per išpardavimus

„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad sukčiai aktyviai imituoja metų išpardavimus ir siūlo apsipirkti fiktyviose elektroninės prekybos platformose. Tokiu būdu jie siekia pasipelnyti iš neįtikėtinai mažomis prekių kainomis susigundžiusių gyventojų.

Ekspertų skaičiavimu, pasitelkę šią apgaulės schemą, nusikaltėliai per pastaruosius kelis mėnesius vien iš „Swedbank“ klientų siekė išvilioti daugiau kaip 30 tūkst. eurų.

Nepaisant saugumo ekspertų perspėjimų ir patarimų, kaip atpažinti melagingus skelbimus bei fiktyvias interneto parduotuves, kas savaitę sukčių reklamuojamais išpardavimais susivilioja šimtai gyventojų.

Pasak „Swedbank“ Saugumo incidentų tyrimų tarnybos vadovo Tomo Beinaravičiaus, sukčiai naudojasi populiarėjančia prekyba internetu ir naudoja universalų jauką - žinomų gamintojų prekių siūlo įsigyti pritaikius stulbinančią 80 ar 90 proc. nuolaidą.

„Apie tai, kad pateko į sukčių spąstus, daugelis supranta tik tada, kai nesulaukia savo pirkinio arba gauna ne tai, ką užsisakė. Tačiau daugėja atvejų, kai vos atlikę pinigų pervedimą apsimetėliams prekiautojams gyventojai iškart įtaria apgaulę ir skubiai užblokuoja savo mokėjimo kortelę, pasinaudodami mobiliąja banko programėle, interneto banku ar susisiekę su banko atstovu. Laikas šiuo atveju labai svarbus - kuo anksčiau bus informuotas bankas ir užblokuota kortelė, tuo didesnė tikimybė nepatirti nuostolių“, - atkreipia dėmesį T. Beinaravičius.

Pasak saugumo eksperto, įvykdžius pirkimą iš neegzistuojančios interneto parduotuvės, sukčiavimo modelį dažniausiai išduoda neatitikimai operacijos sąskaitos išrašo detalėse.

Pavyzdžiui, operacijos aprašyme nurodomas prekybininko pavadinimas nesutampa su apgaulingos svetainės pavadinimu, neatitinka nurodyta operacijos suma arba paaiškėja, kad atsiskaitymo valiuta yra kita, pavyzdžiui, Kinijos juaniai.

„Per porą pastarųjų mėnesių apie įtarimą sukėlusias mokėjimo kortelių operacijas informavome maždaug tūkstantį „Swedbank“ klientų. Akcentuojame, kad kortelę, kurios duomenys buvo atskleisti sukčiams, blokuoti būtina, kad šių duomenų nusikaltėliai nepanaudotų pakartotinai naujų melagingų reklamų pirkimui, fiktyvių interneto parduotuvių kūrimui ar kitų neteisėtų finansinių operacijų vykdymui“, - komentuoja „Swedbank“ Saugumo incidentų tyrimo tarnybos vadovas.

Kaip atpažinti fiktyvias elektronines parduotuves:

• Nerealistiškas pasiūlymas. Melagingos reklamos socialiniuose tinkluose vilioja nerealistiškomis 80-90 proc. nuolaidomis arba net iki 10 kartų mažesnėmis kainomis.
• Duomenų prašoma atviru formatu. Dažniausiai fiktyviose interneto parduotuvėse kainos pateikiamos eurais arba JAV doleriais.
• Gaunama menkavertė užsakymo neatitinkanti prekė. Atlikę neteisėtą operaciją, sukčiai nurodo apgauto pirkėjo adresą. Šiuo adresu apgavikai išsiunčia menkavertę prekę (pavyzdžiui, akinius, kojines ir pan.) tam, kad galėtų nurodyti egzistuojantį siuntos numerį ir pirkėjui kuo ilgiau nekiltų įtarimų.
• Mokėjimo kortelės duomenys naudojami pakartotinai. Pateikus kortelės duomenis ir tvirtinant užsakymą, sukčiai spėja pasinaudoti ką tik gautais kortelės duomenimis savo neteisėtam užsakymui, todėl operacijos aprašyme neatitinka prekybininko pavadinimas, nurodoma kita atsiskaitymo valiuta, o operacijos suma gali būti irgi skirtinga.

tags: #didysis #butu #ispardavimas