Žemės mokestis - tai metinis mokestis, kurį moka žemės savininkai už jiems nuosavybės teise priklausančią žemę. Jį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o tarifus nustato savivaldybių tarybos.
Kasmet spalio pabaigoje dauguma gyventojų gauna pranešimus apie mokėtiną mokestį už žemę. Tokiu atveju svarbu tiksliai žinoti, koks mokestis yra mokamas - žemės mokestis ar žemės nuomos mokestis.
Žemės ir žemės nuomos mokesčiai - visai skirtingi mokesčiai. Žemės mokestį moka žemės savininkai ir jis apskaičiuojamas ir sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Mokestį 2016 m. mokės 700 tūkst. žemės savininkų.
Į savivaldybių biudžetus 2016 m. bus sumokėta 29,7 mln. eurų žemės mokesčio.
Žemės mokestį galima sumokėti ne tik bankuose (VMI atsiskaitomoji sąskaita atidaryta daugelyje šalies bankų), bet ir pašto skyriuose, „Perlo“ terminaluose, „Maxima“ kasose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimus priimančiose įstaigose.
Sužinoti, kokio dydžio žemės mokestį reikia mokėti už turimą žemę bei kitą rūpimą informaciją galima paskambinus VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882, savarankiškai rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt.
Kas Moka Žemės Mokestį?
Žemės mokestį moka tik tas asmuo, kuris yra oficialus žemės sklypo savininkas, įregistruotas Registrų centre.
Žemės mokestis turi būti sumokėtas iki lapkričio 15 d. kiekvienais metais, nebent savivaldybė yra nustačiusi kitą terminą.
Kaip Apskaičiuojamas Žemės Mokestis?
Žemės mokesčio dydis priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių: žemės mokestinės vertės, savivaldybės tarybos nustatyto tarifo ir jūsų turimos žemės dalies (jei sklypas bendrasavininkų).
Praktinis pavyzdys: jei turite 50 % dalį sklype, bendras 100 € mokestis padalijamas - jūs mokėsite tik 50 €.
Žemės mokestinę vertę galite sužinoti prisijungę prie Registrų centro svetainės.
Svarbu žinoti: Žemės vertė gali būti atnaujinta be atskiro pranešimo savininkui.
Lietuvos savivaldybės turi teisę pačios nustatyti žemės mokesčio tarifus - nuo 0,01 % iki 4 % žemės vertės.
Tarifas priklauso nuo žemės paskirties (namų valda, žemės ūkio, komercinė), jos vertės ir vietos.
Namų valda - tai žemės sklypas, skirtas gyvenamojo namo statybai ar jo priežiūrai.
Žemės Mokesčio Tarifai
2025 metais daugelyje savivaldybių įsigaliojo atnaujinti žemės mokesčio tarifai ir naujos žemės vertės, nustatytos po paskutinio Registrų centro masinio vertinimo.
Masinis vertinimas atnaujintas 2024 m. pabaigoje, todėl naujos vertės įsigaliojo nuo 2025 m.
VMI portalas atnaujintas - nuo 2025 m.
Numatoma, kad 2026-2027 m.
Naudinga žinoti: jei jūsų mokestis padidėjo, tai nebūtinai dėl didesnio tarifo - dažnai priežastis yra atnaujinta žemės vertė.
Žemės Mokesčio Lengvatos
Nors žemės mokestį moka visi privačios žemės savininkai, kai kuriems asmenims gali būti taikomos lengvatos arba visiškas atleidimas nuo mokesčio.
Taip, lengvatos suteikiamos pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, tremtiniams ir kitoms grupėms.
Lengvatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnis, tačiau konkrečias sąlygas ir papildomas nuolaidas gali nustatyti ir pačios savivaldybės.
Pensinio amžiaus žmonėms nereikia mokėti apskaičiuoto žemės mokesčio už savivaldybių patvirtintą nustatytą žemės sklypo plotą tik tuo atveju, kai jų šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų.
Svarbu: jei praleidote terminą pateikti prašymą, mokesčio lengvata paprastai taikoma tik nuo kitų metų.
Mokėjimo Tvarka ir Delspinigiai
Žemės mokestis, kaip ir bet kuris kitas valstybei mokamas mokestis, turi aiškiai nustatytus terminus. Jei savininkas jų nesilaiko, taikomos finansinės sankcijos.
VMI pirmiausia siunčia priminimą el. paštu ar registruotu laišku.
Jei įspėjimai ignoruojami, skola perduodama antstoliui.
Dėmesio: jei skola perduodama antstoliui, prie sumos pridedamos išieškojimo išlaidos. Net jei skola maža, bendra mokėtina suma gali išaugti kelis kartus.
Pavėlavus sumokėti mokestį, skaičiuojami delspinigiai (apie 0,03 % už dieną).
Ilgai delsiant, skola perduodama antstoliams, kurie papildomai taiko išieškojimo mokesčius.
Jei žinote, kad nespėsite sumokėti iki nustatyto termino, būtina kreiptis į VMI iš anksto.
Dažnai leidžiama pateikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo grafiku.
Naudinga žinoti: mokėjimo grafiką galima sudaryti ne tik dėl žemės mokesčio, bet ir dėl kitų mokesčių. Svarbiausia - pateikti prašymą iki išieškojimo pradžios.
Svarbu žinoti: Jei praleisite mokėjimo terminą, VMI skaičiuos delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną.
Ką Daryti Pastebėjus Klaidą Apskaičiuojant Mokestį?
Pirmiausia reikėtų patikrinti žemės vertę Registrų centre. Jei manote, kad klaida yra VMI priskaičiavimuose, pateikite rašytinį prašymą dėl patikslinimo per „Mano VMI“.
Valstybinės Žemės Nuomos Mokestis
Valstybinės žemės naudotojai moka ne žemės mokestį, o žemės nuomos mokestį. Valstybinės žemės nuomos mokestį administruoja ir apskaičiuoja savivaldybė, kurios teritorijoje yra nuomojamas žemės sklypas. Šiai savivaldybei ir turi būti sumokėtas šis mokestis.
Deklaracija turi būti pateikiama iki einamųjų metų lapkričio 1 d. ir mokestis sumokamas iki einamųjų metų lapkričio mėn. 15 d.
Mokesčio mokėtojai yra ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, kurie yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis.
Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, o konkrečius tarifus nustato savivaldybės savo sprendimuose.
Valstybinės žemės nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai buvo tapta žemės naudotoju, pirmos dienos.
Nuomininkas moka mokestį nuo apmokestinamosios vertės, kuri nustatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje.
Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Žemės Nuoma Iš Fizinio Arba Juridinio Asmens
Nuomojant žemę iš fizinio asmens, žemės mokestį moka žemės savininkas. Tačiau gali atsirasti prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau - GPM) nuo žemės nuomos pajamų. Šis mokestis mokamas ir su juo susijusios deklaracijos teikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI).
GPM tarifas nuo žemės nuomos mokesčio pajamų - 15 proc., o jei fizinio asmens nuomos pajamų suma kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių, pradedamas taikyti 20 proc. tarifas.
Nustatant, kas turi mokėti ir deklaruoti GPM nuo žemės nuomos pajamų, svarbu įvertinti nuomotojo ir nuomininko mokesčio mokėtojo tipus - fizinis asmuo, fizinis asmuo, įregistravęs individualią veiklą (pvz. ūkininkas) ar juridinis asmuo.
Jei nuomotojas yra fizinis asmuo ir nuomininkas yra fizinis asmuo, neįregistravęs individualios veiklos, tuomet mokestį moka ir metinę deklaraciją GPM311 teikia pats nuomotojas iki kitų metų gegužės 1 d.
Jei nuomotojas yra fizinis asmuo, o nuomininkas yra fizinis asmuo, įregistravęs individualią veiklą, arba juridinis asmuo, mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka nuomininkas.
Mokestis turi būti sumokėtas tą patį mėnesį, kai buvo išmokėta nuoma, jei nuoma sumokėta iki 15 mėnesio dienos, mokestis sumokamas irgi iki 15 d., jei sumokama po 15 d., mokestis sumokamas iki mėnesio paskutinės dienos.
Kartu nuomininkas turi pateikti mėnesinę deklaraciją GPM313 iki kito mėnesio po nuomos išmokėjimo 15 d. ir metinę deklaraciją GPM312 iki kitų metų vasario 15 d.
Jei gyventojas gauna tik žemės nuomos pajamas ir jokių kitų pajamų negauna, nėra prievolės teikti GPM311 deklaracijos.
Pažymėtina, kad pajamoms iš žemės nuomos netaikomas neapmokestinamas pajamų dydis (toliau - NPD).
Todėl galima situacija, kad gyventojas, gaunantis pajamas iš nuomos, gauna ir kitas pajamas, pvz. darbo užmokestį, ir jam jau pritaikytas NPD darbo užmokesčiui, metams pasibaigus ir susumavus kartu visas pajamas, gali tekti grąžinti GPM į biudžetą.
Dėl šios priežasties asmeniui, gaunančiam daugiau nei vienos rūšies pajamų, reikia teikti metinę deklaraciją GPM311.
Taip pat svarbu žinoti, kad pagal GPM komentaro 23 str.
Nuomojant žemę iš juridinio asmens, žemės mokestį moka žemės savininkas - šiuo atveju nuomotojas juridinis asmuo. Nuomininkas atsiskaito už žemės nuomą pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą, priklausomai nuo to, ar nuomotojas yra PVM mokėtojas, ar ne.
Todėl šioje situacijoje svarbu įvertinti PVM apskaičiavimo niuansus.
Pažymėtina, kad pati žemės nuoma yra PVM neapmokestinama pagal LR PVM įstatymo 31 str. Tačiau, jei nuomotojas yra PVM mokėtojas, jis turi teisę pasirinkti už žemės nuomą skaičiuoti PVM, jeigu ir nuomininkas yra PVM mokėtojas juridinis asmuo.
Tokiu atveju, šis pasirinkimas turi galioti ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems tokio tipo sandoriams ir apie šį pasirinkimą reikia deklaruoti VMI nustatyta tvarka.
Jei nuomininkas, PVM mokėtojas, vykdo PVM apmokestinamąją veiklą, tuomet jis gali traukti PVM į atskaitą.
Delspinigiai Už Pavėluotą Mokėjimą
Finansinė drausmė yra vienas svarbiausių asmeninio ir verslo biudžeto valdymo elementų, tačiau gyvenime pasitaiko situacijų, kai sąskaitos lieka neapmokėtos laiku. Nesvarbu, ar tai būtų pamiršta komunalinių paslaugų sąskaita, ar vėluojantis atsiskaitymas verslo partneriui, pasekmės dažniausiai būna vienodos - skolos augimas.
Viena dažniausių ir nemaloniausių priemonių, skatinančių skolininkus vykdyti savo įsipareigojimus, yra delspinigiai. Daugelis vartotojų ir verslo atstovų vis dar klaidingai mano, kad vėlavimas atsiskaityti gresia tik priminimo laiškais.
Realybė yra kur kas griežtesnė: kreditoriai turi teisinę teisę reikalauti kompensacijos už patirtus nuostolius dėl laiku negautų lėšų.
Teisine prasme delspinigiai yra viena iš netesybų formų, nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta - šiuo atveju, praleistas mokėjimo terminas. Lietuvoje šią atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
Svarbu atskirti delspinigius nuo baudų. Bauda paprastai yra fiksuota suma, nustatoma už įsipareigojimų nevykdymą, tuo tarpu delspinigiai yra kintantis dydis, tiesiogiai priklausantis nuo vėlavimo trukmės ir skolos dydžio.
Daugelis žmonių, gavę raginimą susimokėti su priskaičiuotomis papildomomis sumomis, nežino, kaip patikrinti tų skaičių teisingumą. Delspinigių skaičiavimo mechanizmas yra gana paprastas, tačiau reikalauja atidumo detalėms.
Kaip Apskaičiuojami Delspinigiai?
Įsivaizduokite situaciją, kai vartotojas vėluoja sumokėti 500 eurų sąskaitą už suteiktas paslaugas. Sutartyje numatyti 0,02 % dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Šiuo atveju prie pagrindinės skolos prisidėtų 3 eurai.
Viena dažniausių klaidų, kurias daro tiek kreditoriai, tiek skolininkai - manymas, kad delspinigių dydis gali būti bet koks. Jeigu šalys sutartyje nėra aptarusios delspinigių dydžio, taikomos įstatyminės palūkanos. Tačiau jei sutartis egzistuoja, teismų praktikoje dažnai laikomasi nuostatos, kad vartojimo sutartyse neprotingai dideli delspinigiai gali būti pripažinti nesąžiningais.
Verslo santykiuose (Business-to-Business) taisyklės yra gerokai griežtesnės. Čia galioja Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.
- Didesnės palūkanos: Jei sutartyje nenurodyta kitaip, taikomos įstatyminės palūkanos, kurios yra lygios Europos Centrinio Banko (ECB) pagrindinei refinansavimo operacijų palūkanų normai plius 8 procentiniai punktai.
- 40 eurų kompensacija: Kreditorius turi teisę be jokio atskiro įspėjimo reikalauti iš skolininko fiksuotos 40 eurų sumos skolos išieškojimo išlaidoms padengti.
Delspinigiai Ir Kredito Istorija
Delspinigiai yra tik ledkalnio viršūnė. Lietuvoje veikia kreditų biurai (pvz., „Creditinfo“), kurie kaupia informaciją apie asmenų ir įmonių finansinius įsipareigojimus. Duomenys apie pradelstus mokėjimus perduodami į šias sistemas.
Jei skola perduodama išieškojimo bendrovei arba antstoliams, galutinė mokėtina suma gali išaugti dvigubai ar trigubai.
Teisiškai - ne. Kreditorius turi teisę reikalauti delspinigių net ir po to, kai pagrindinė skola padengta. Tai yra labai svarbus aspektas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.
Ar Yra Delspinigių Ribojimai?
Įstatymai tiesiogiai nedraudžia delspinigiams viršyti skolos sumos, ypač jei vėlavimas tęsiasi labai ilgai. Tačiau teismų praktikoje dažnai vadovaujamasi protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Taip, komunalinių paslaugų teikėjai turi teisę skaičiuoti delspinigius. Jų dydis paprastai nurodomas paslaugų teikimo sutartyje.
Kaip Išvengti Delspinigių?
Geriausias būdas išvengti delspinigių ir su jais susijusių nuostolių - prevencija ir proaktyvus bendravimas. Pirmasis žingsnis turėtų būti susisiekimas su kreditoriumi dar nepasibaigus mokėjimo terminui. Daugeliu atvejų, ypač jei esate ilgametis klientas, įmonės yra linkusios atidėti mokėjimo terminą arba sudaryti skolos grąžinimo grafiką be papildomų mokesčių. Toks susitarimas turi būti užfiksuotas raštu (pvz., el.
Taip pat rekomenduojama automatizuoti savo finansus. Periodiniai mokėjimai (e. sąskaitos) užtikrina, kad būtinosios išlaidos būtų padengtos laiku, taip išvengiant žmogiškosios klaidos faktoriaus.
Verslo subjektams itin svarbu atidžiai skaityti sutartis prieš jas pasirašant ir derybų metu siekti, kad delspinigių normos būtų abipusiai sąžiningos bei neviršytų rinkos standartų.
Svarbi Informacija Iš Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI)
- Žemės mokestį gyventojai ir įmonės už einamuosius metus šiemet turi sumokėti iki lapkričio 15 d.
- Visą informaciją apie valdomus žemės sklypus, mokėtiną mokestį, kontaktus pasiteiravimui ir kt. jau galima rasti EDS ir „Mano VMI“; peržvelgti telefone pasinaudojant e.
Mokėtojams, kurie nėra EDS vartotojai, popierinės deklaracijos siunčiamos paštu.
Žemės mokesčio informaciją patogu peržvelgti ir naudojantis e. VMI programėle (skirta tiek „iOS“, tiek „Android“ sistemoms - www.vmi.lt/cms/mobiliosios-programeles).
VMI duomenimis, iš viso šalyje yra per 981 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai - šiais metais jį turi mokėti apie 700 tūkst. gyventojų ir įmonių.
Skaičiuojama, kad į savivaldybių biudžetus 2016 m. bus sumokėta apie 29,7 mln. eurų žemės mokesčio: apie 24,9 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 4,8 mln. eurų - įmonės ir kt. juridiniai asmenys.
Lyginant 2016 ir 2015 m. duomenis, žemės mokesčio mokėtojų, gyventojų, skaičius labiausiai išaugo Klaipėdos m. (7 proc.), Vilniaus m. (6 proc.), taip pat Palangoje (6 proc.); juridinių asmenų - Vilniaus m. (14 proc.), Kėdainių r. (12 proc.), Kretingos r. (12 proc.).
Žemės Mokesčio Skaičiuoklė
VMI svetainėje yra skelbiama žemės mokesčio skaičiuoklė, į kurią teisingai suvedus žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalingus duomenis, palyginimui pateikiamos žemės mokesčio sumos nuo 2012m. iki 2018 m., su sąlyga, kad žemės mokesčio tarifas, kurį nustato savivaldybės, išliks toks pats visus tuos metus.
tags: #delspinigiu #uz #zemes #mokesciu #skaiciavimas