Lietuvos pajūrys, ypač Palanga, tradiciškai traukia poilsiautojus ir investuotojus. Tačiau augančios kainos verčia žvalgytis į alternatyvas. Liepoja, Latvijos uostamiestis, gali būti viena iš jų. Šiame straipsnyje palyginsime butų kainas Liepojoje ir Palangoje, aptarsime privalumus ir trūkumus bei įvertinsime investicijų perspektyvas.
Liepojos panorama. Šaltinis: Wikimedia Commons
Lietuvos pajūrio kainos ir alternatyvos
DELFI skaitytojas Albinas pasidalino patirtimi, kaip beviltiškai bandė išsinuomoti butą savaitgaliui prie jūros. Jis pasakojo, kad Palangoje kambario nuoma gali kainuoti 50-60 eurų parai, o tai neatitinka kokybės. Viešbučiai Palangoje kainuoja 120-130 eurų parai, o Liepojoje analogiško lygio viešbutis - apie 50 eurų.
„Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis atkreipė dėmesį, kad Ispanijoje sezonas trunka 4-5 mėnesius, o Lietuvoje - 2-3 mėnesius. Be to, Lietuva turi tik 90 kilometrų jūros kranto, Latvija - apie 500 kilometrų, o Ispanija - apie 4500 kilometrų. Ekspertas įsitikinęs, kad lietuviai yra pagrindiniai poilsiautojai Lietuvos pajūryje.
Kambarius Palangoje nuomojanti Birutė sakė, kad vieno žmogaus nakvynės kaina jos namuose siekia 8 eurus. Moters teigimu, poilsiautojai griebia viską, kas tik pasitaiko, kai trūksta nakvynės vietų. Tuo tarpu prabangesnių „Palanga Visit“ namų atstovas Paulius teigė, kad jų apartamentų kainos nepakito, prasidėjus lankytojų bumui. Apartamentuose kainos nustatytos iš anksto, priklausomai nuo sezono.
Pasak „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovo L. Juozaičio, vasarą nuomos kainos pajūryje priklauso nuo oro sąlygų ir gali pasikeisti dvigubai per mėnesį. Ekspertas tvirtino, kad pajūrio sezonas trunka 2-3 mėnesius, todėl nuomos sektorius stengiasi išspausti maksimumą iš šio trumpo laikotarpio.
Jis papasakojo apie Kunigiškes - vietovę tarp Palangos ir Šventosios, kur nuomojamų apartamentų kaina yra artima Neringos ar Palangos prestižinėse vietose prašomai kainai - vidutiniškai apie 50-65 eurus, kai kur ir 100 eurų nakčiai.
NT agentūra „Ober-Haus“ pranešė, kad būsto kainų augimas šalyje slopsta, tačiau gyvenamojo būsto nuomos kainos vėl muša aukštumas.
Butų kainos Liepojoje
Portale city24.lv galima rasti butų Liepojoje už mažesnę kainą. Pavyzdžiui, parduodamas 69 kv. metrų ploto butas vos už 8 700 eurų, tačiau jam reikalingas remontas. Taip pat galima rasti butą už 4230 eurų, kurio plotas - vos 34 kv. metrai. Dviejų kambarių, 47 kv. metrų ploto renovuotą butą galima įsigyti už 14 400 eurų.
Ar verta investuoti į komercinį nekilnojamąjį turtą Rygoje?
Visgi, yra skelbimų, kuriuose siūlomi butai kainuoja ir 70 ir net 165 tūkst. eurų. Brangesni objektai dažniausiai būna suremontuoti arba naujos statybos, o kai kurie parduodami su baldais ir buitine technika. Pavyzdžiui, 139 kv. metrų ploto, 5 kambarių butą galima nusipirkti už beveik 150 tūkst. eurų.
Daugiausia parduodamų butų šiame portale yra maždaug už 30 tūkst. eurų. Tiesa, jie visi yra nedideli, užimantys apie 30 kv. metrų, ir parduodami tame pačiame projekte.
Liepoja - ne kurortinis miestas
„Inreal“ grupės nekilnojamojo turto (NT) rinkos tyrimų vadovas Robertas Žulpa patvirtino, jog 2 kambarių butą Liepojoje, priklausomai nuo vietos ir būklės, galima nusipirkti nuo 9-10 tūkst. eurų. Pasak analitiko, taip yra ne tik dėl to, kad Liepoja - pramoninis miestas, o ne kurortas, bet ir dėl miesto infrastruktūros, kuri yra pasenusi ir itin nepatogi.
Jis pastebėjo, jog reikėtų kalbėti apie dvi Liepojos dalis - pietinę ir šiaurinę. Pietinė dalis turi potencialą tapti kurortiniu miesteliu, tačiau ten būstai yra brangesni. Šiaurinę Liepojos dalį sudaro uosto ir pramonės teritorijos bei buvęs karinis „Karosta“ miestelis, kur dominuoja seni blokiniai namai, kuriuose ir galima įsigyti būstą nuo 9000 EUR, tačiau papildomai panašią sumą tektų investuoti į būsto remontą. Be to, šiaurinėje miesto dalyje priėjimas prie jūros yra ribotas.
Kalbant apie investiciją į butus Liepojoje, teorinis nuomos pajamingumas gali būti labai geras, bet reikėtų gerai panagrinėti, kokia būtų reali tokio būsto paklausa, - teigė R. Žulpa.
Konkurencija Lietuvos pajūriui
„Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras Lietuvos ir Latvijos pajūrio NT kainų skirtumus aiškina tuo, jog Lietuva turi penkis kartus mažiau jūros kranto nei Latvija, todėl būstas prie jūros lietuviams yra tapęs egzotika. Tad su esama pasiūla neįmanoma patenkinti poreikio, todėl lietuviai pradeda žvalgytis į gretimas šalis.
Latvijos pajūris sudaro konkurenciją Lietuvos pajūriui. Negalintys įpirkti būsto Palangoje ar Kuršių Nerijoje, turi galimybę surasti alternatyvą Liepojoje, žinoma, tai bus žemesnės kokybės būstas. Daugiausiai lietuviai renkasi nekilnojamąjį turtą Papėje, Ventspilyje, Liepojoje.
Eksperto teigimu, patys Latvijos gyventojai NT poilsiui perka nebent Jūrmaloje arba miesteliuose, esančiuose į šiaurę nuo Rygos. Ten kainos yra tokios pat kaip Palangoje arba net didesnės.
Pasak R. Pletero, lietuviai linkę pirkti pigų NT miestuose šalia jūros, tačiau ne kurortiniuose miestuose. Kainos nuo lietuviško pajūrio stipriai skiriasi - analogiški NT vienetai Liepojoje yra gerokai pigesni nei Lietuvos pajūryje, tačiau ekspertas primena, jog čia lyginami labai skirtingi dalykai.
Visų pirma nereikėtų laikyti Liepojos kurortiniu miestu, tai pramoninis uostas su 70 tūkst. gyventojų ir bendrabučių tipo daugiabučiais bei spalvingais gyventojais. Liepoja negali būti lyginama nei su Jūrmala, nei su Palanga. Tuo metu Palangą ar Kuršių neriją reikėtų lyginti su Jūrmala.
Liepojoje už 10 tūkst. eurų galima įsigyti butą prie jūros, tačiau jis bus bendrabučio tipo name su netvarkinga laiptine ir blogos reputacijos rajone. Anot pašnekovo, pirkti NT nuomai Liepojoje galima, tačiau tuomet reikėtų rinktis aukštesnės kokybės būstą, o ne už 10 tūkst. eurų.
Jis pataria prieš įsigyjant būstą poilsiui Latvijos pajūryje įvertinti ir visas būsimas išlaidas. Pavyzdžiui, jei ketinate pirkti butą už 5-10 tūkst. eurų Liepojoje, tai bus senos statybos daugiabučio tipo namas, sovietinio įrengimo, kuriam bus būtinas remontas. Norint šiuolaikiškai įrengti 25-30 kv. metrų ploto būstą, reikėtų investuoti dar apie 7-10 tūkst. eurų.
Įsigytas nekilnojamasis turtas Lietuvos pajūryje pirkėjams tampa ir antruoju būstu, ir galimybe užsidirbti. Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai pastebi, kad antrąjį būstą įsigyja vis daugiau žmonių.
Nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas teigė, jog dažniausiai nekilnojamąjį turtą pajūryje perka lietuviai, kurie gali sau leisti turėti antrąjį būstą. Jo teigimu, rusai šią vasarą daug pasyvesni pirkėjai nei ankstesniais metais, o suaktyvėjo baltarusiai.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovas Linas Juozaitis taip pat teigė, jog antrąjį būstą Lietuvos pajūryje dažniausiai perka lietuviai - vilniečiai, kauniečiai. „Užsieniečiai sudaro labai nedidelę pirkėjų dalį. Mūsų skaičiavimais, jie sudaro 3-4 proc. visų pirkėjų ir jie yra rusai, batarusiai, vokiečiai“, - tendenciją įvardijo L. Juozaitis.
Viena pagrindinių sąlygų, kurias pirkėjai kelia nusižiūrėtam antrajam būstui pajūryje, yra ta, kad bute būtų reguliuojamas arba nepriklausomas šildymas, kad žiemą nereikėtų turėti didelių išlaidų būsto išlaikymui.
A. Bružas pastebėjo ir tai, kad yra tam tikra dalis pirkėjų, kurie pajūryje perka ne vieną, o kelis butus, kuriuos vasarą nuomoja ir taip uždirba keliasdešimt tūkstančių litų.
Bendrovės „Arco Real Estate“ atstovas Miervaldis Kikutis pripažino, kad Liepojos rinkoje, palyginus su Rygos rinka, viskas vyksta maždaug trim - keturiais mėnesiais vėliau. Latvijos sostinėje vidutinės standartinių butų kainos sumažėjo jau daugiau nei 3,5 karto, palyginus su piko metu buvusiomis kainomis.
Bendrovės „Latio“ Liepojos filialo vadovas Andrejus Drerinšas pasakojo, kad labiau mėgstamuose miesto rajonuose, pavyzdžiui Ezerkraste, piko metu standartinio dviejų kambarių buto kaina buvo pasiekusi 40 000 latų (197 496 litus). Šią vasarą tokį pat butą nesunkiai įsigysite už 10 000 latų (49 374 litus) arba dar pigiau.
NT rinkos atsigavimas
Ekspertai pastebi antrinio būsto, sodybų, gyvenamųjų namų ir sklypų augimą. Anot „Inreal“ analitikų, teigti, kad NT rinka atsigavo dar anksti, tačiau ryškėja pirkėjų aktyvumo tendencija. Per gegužę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nupirkta apie 20 proc. daugiau naujų butų nei balandį, tačiau atšaukta net 2 kartus daugiau. Vieninteliame uostamiestyje nebuvo atšaukta nė vieno sandorio.
„Inreal“ grupės pardavimų projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė pažymėjo, kad iki šiol penkerius metus Lietuvos pajūryje gegužės mėnesį buvo sudaroma vidutiniškai apie 20 naujos statybos būsto sandorių. Šiais metais jų fiksuota daugiau nei dvigubai - 55.
„Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis teigia manantis, kad šių metų geri orai lems, kad ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos pajūrio regionui šie metai bus vieni aktyviausių. Anot jo, Latvijoje susidomėjimas būsto nuoma - milžiniškas, Lietuvoje taip pat.
Komentuodamas, kuris pajūrio miestas palankiausias investicijoms, „Ober-haus“ atstovas pažymi, kad visada lengviausia rinktis ten, kur yra didžiausia pasiūla. Kalbant apie Palangą, Šventąją, kur galima rasti pigesnių variantų šiek tiek toliau nuo jūros, kaina galbūt bus šiek tiek mažesnė. Palanga išlieka pati aktyviausia, nes ten pasiūlos yra daugiausiai.
„Inreal“ atstovė teigia pastebinti mažesnės vertės būsto įsigijimo Lietuvos pajūryje tendenciją. Šiuo metu, kaip pažymi, vidutinės būsto kainos - iki 80 tūkst. Eur.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius pažymėjo, kad susidomėjimas Lietuvos pajūryje yra išaugęs, sandorių daugėja, tačiau ne kartais, o procentais. Jis taip pat pasakojo, kad pažįstami žmonės ieškojo būsto užsienyje, tačiau dėl pandemijos planus teko pakeisti ir būsto dairytis Lietuvos pajūryje.
Anot jo, NT kainos pajūryje nelabai skiriasi nuo praeitų metų ar šių metų pradžios. M. Statulevičius pastebi, kad rinkoje šiais metais atsirado įdomios mažesnės kainos būstų pasiūlos. Tačiau jis atkreipia pirkėjų dėmesį neprarasti budrumo, mat būtina žiūrėti ne tik kainą, bet ir turinį.
LNTPA vadovas pažymi, kad naujos statybos būsto pajūryje yra nedaug. Latvijoje galima rasti butų už 10-15 tūkst. Eur.
„Ober-Haus“ atstovas R. Reginis, kad svarstantiems įsigyti būstą užsienyje, nereikia žvalgytis toli. Pirkėjų susidomėjimas kaip ir anksčiau jaučiamas Latvijos pajūryje. Anot jo, lietuviams Latvija - artimiausia alternatyva tiek atostogauti, tiek ir investuoti.
„Latvijos pajūryje susidomėjimas toks pat kaip prieš metus ar kelis, nėra, kad lietuvių banga suplūdo į Liepoją, Papę ar Venstpilį ir pradėjo aktyviau pirkti būstą. Tačiau nepalyginsi su mūsų Palanga, kur Latvijos miestai ar kaimeliai be infrastruktūros ir pramogų. Skirtumas yra labai didelis“, - sako R. Reginis.
Pernai Liepojoje buvo galima rasti butų vos už 10 tūkst. Eur, tačiau, pasak, R. Reginio šie pavyzdžiai nereprezentuoja viso miesto. Čia yra daug pramonės ir nuolatinių gyventojų, tad kainų amplitudė - labai didelė.
Visgi M. Statulevičius nemano, kad Lietuvoje matysime gyventojų migraciją iš miesto į užmiestį, kur dauguma dirbs nuotoliniu būdu ir tik retkarčiais atvyks į miestą.
Atlyginimai ir kainos Lietuvoje ir Latvijoje
Latviai uždirba kiek mažiau nei lietuviai. Atlyginimai Latvijoje yra nežymiai mažesni, tačiau kaimynai džiaugiasi pigesnėmis kainomis.
Nuo šių metų sausio minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje siekia 924 eurus neatskaičius mokesčių. Pernai vidutinis mėnesinis darbo užmokestis bruto padidėjo 12,6%, arba 225 Eur, ir siekė 2.014 Eur.
Latvijoje šiais metais minimali alga pakilo iki 700 eurų neatskaičius mokesčių. Vidutinis atlyginimas privačiame Latvijos sektoriuje šiandien siekia 1441 eurą, o viešajame - 1420 eurų.
Nekilnojamasis turtas Latvijoje neretu atveju yra kur kas pigesnis nei Lietuvoje.
Pavyzdžiui, žvelgiant į pardavinėjamų butų Vilniuje skelbimus, galima pastebėti, kad 3 kambarių buto Vilniuje neįmanoma įsigyti neturint mažiausiai ~100 000 eurų. O neseniai pilnai sutvarkytų 3 kambarių butų kainos Rygoje prasideda nuo ~95 000 eurų. Tad tokio paties stovio nekilnojamasis turtas Latvijos sostinėje yra ~30 000 eurų pigesnis nei Vilniuje.
Dėl akivaizdaus kainų skirtumo latviams yra lengviau nusipirkti būstą nei lietuviams.
Pramogos Latvijoje yra daug pigesnės nei Lietuvoje.
Palangoje pasiūlymai prasideda nuo ~350 eurų už penkias naktis. O Jūrmaloje privatūs nuomotojai šiuo metu siūlo įvairius kambarius, butus ar namelius kiek pigiau. Įmanoma rasti skelbimų, kuriuose prašoma nuo ~330 eurų už penkias naktis.
Realybė atrodo gan karčiai, nes visų atostogų, įskaičiavus pramogas, maistą bei nakvynę, kaina Lietuvos pajūryje gali būti beveik dvigubai didesnė nei Latvijoje.
Net tie patys maisto produktai Latvijoje dažnai pigesni nei Lietuvoje.
Latvijoje maisto prekės yra pigesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, vasarą pirkti agurkai Latvijoje kainavo vos 90 centų už kilogramą, kai Lietuvoje tuo pačiu metu už juos prašė 1,59-1,99 euro.
Paklausa nemažėja Lietuviai vis dar šluote šluoja būstus šalies pajūryje.
Registrų centro duomenimis, Palangoje šiemet iki vasaros, t. y. per sausio-gegužės mėnesius, įregistruota beveik 380 butų ir per 110 gyvenamųjų namų sandorių.
Pasak „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovo A. Petriko, kai kuriais atvejais NT Lietuvos pajūryje brango ir 40-50 proc. Jo teigimu, kainų augimas čia tiesiog nevaldomas.
Ekonomistas Ž. Mauricas, kalbėdamas apie NT rinką Lietuvos pajūryje, panagrinėjo kainas ir kitų šalių kurortuose, tarp jų - ir kaimyninės Latvijos. Išties, vienuose artimiausių lietuviams kurortų Papėje, Jūrmaloje, Liepojoje portalo, city24.lv duomenimis, būsto kaina gali siekti ir 5000 eurų už kvadratinį metrą.
Pavyzdžiui, 2 kambarių 50 kv. m butas Liepojoje, žinoma, kiek toliau nuo jūros, kainuoja vos 19 tūkst. eurų. Jūrmaloje 26 kv. m butas, iš kurio jūra pėsčiomis pasiekiama per 15 min., kainuoja 26 tūkst. eurų, 39 kv. m butas - 32 tūkst. eurų.
Atrodo, kad Latvijos pajūryje būstas kainuoja daugiau nei Lietuvoje, tačiau, kita vertus, brangesni apartamentai Jūrmaloje ar Liepojoje yra ir didesni, ir prabangesni nei už tokią pačią kainą siūlomi būstai Lietuvos pajūryje.
| Miestas | Vidutinė 1 kv. m kaina (eurais) |
|---|---|
| Palanga | 1600 |
| Liepoja | Nuo 500 |
| Jūrmala | 2500-5000 |
Kiti kurortai Lietuvos pajūrį užgoš
Nepaisant kai kuriais atvejais patrauklesnių NT kainų Latvijos pajūryje, „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovo A. Petriko teigimu, lietuviai konkurencijos su kaimynine būstų rinka nejaučia. Tačiau ekonomistas Ž. Mauricas teigė, kad vis dėlto vėl atsiradus galimybėms keliauti į užsienį Palanga gali prarasti dalį savo patrauklumo.
NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad lietuviai jau dabar ieško NT už Lietuvos ribų ir, tikėtina, kad ateityje būstų Latvijoje, o ypač - šiltuosiuose kraštuose, patrauklumas tik augs.
Būsto pajūryje pasirinkimo kriterijai nesikeičia. Didžiajai daugumai būsto poilsiui Palangoje ar jos apylinkėse besidairantiems pirkėjams svarbiausia - vieta, atstumas iki jūros arba miestelio centro ir kaina.
Naujos statybos Pajūrio juostoje draudžiamos. Tačiau Palanga ėmė plėstis į iki šiol neapgyvendintas teritorijas - Kunigiškius, Monciškes, pievas tarp Nemirsetos ir Liepojos plento, gamybines teritorijas už miesto Medvalakio ir Bendrovių gatvėse.
Labiausiai vertinami, todėl brangiausi, yra naujai pastatyti butai ar apartamentai centrinėje miesto dalyje su daline apdaila. Jie orientuoti į pasiturinčius klientus, kurie gali mokėti net ir 10-12 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Tačiau Palangoje, nors daugeliui ji ir asocijuojasi su brangumu, galima rasti ir ekonominės klasės variantų. Net ir pačiame Palangos centre. Šiuo metu skelbimų portaluose siūlomas net 10 kartų pigesnis negu turtuolių kvartale variantas, kuriame kvadratinis metras kainuoja 1000 eurų.
Pasak kalbintų NT ekspertų, kiekvienas Palangos rajonas turi savo klientą, o kiekvienas klientas suras jį tenkinantį variantą.
Pirkėjai, daugiausia vilniečiai ir šiek tiek kauniečių, Palangoje ieško būsto poilsiui. Taip pat tam, kad galėtų jame gyventi ir kitais metų laikais.
„Capital Palanga“ biuro savininkė Ieva Kaštaunaitė pridūrė, kad sandorių skaičius sumažėjo ne dėl to, kad kainos pakilo, o dėl to, kad rinka prisotinta ir potencialūs klientai būstą Palangoje jau įsigijo.
NT ekspertės tvirtina, kad visų objektų kainos adekvačios. Prestižinėse vietose - didesnės, ne tokios paklausiose - žemesnės.
Pigiausi - pakraščiuose Kitose Palangos dalyse esančių NT objektų kitokios kainos, jos žemesnės nei prestižinėse vietose, tačiau ir ten jos auga lyg ant mielių. Tinkamo gyventi namelio nelabai toli nuo miesto pigiau nei už 200 tūkst. eurų reikia kantriai paieškoti.
Tačiau pirkėjų tarpe paklausiausi iki 150 tūkst. eurų vertės pasiūlymai. Žinoma, yra ir dar pigesnių variantų, tačiau jie arba nuošaliose sodų bendrijose Šventojoje, Palangos priemiesčiuose, kuriuose beveik nėra jokios infrastruktūros, ar Būtingės ir Nemirsetos pievose, arba nerenovuotuose senos statybos namuose.
Todėl pagrindinis kriterijus tiek renkantis būstą, tiek nustatant jo kainą - vieta. Visi ekspertai sutinka, kad kuo arčiau Palangos centro ar jūros, tuo kaina aukštesnė.
Todėl pigesnių objektų galima rasti Nemirsetoje ir Šventosios pakraščiuose. Net ir pačiame Šventosios centre pusiasalyje prie pat uosto ir Šventosios upės esančiame komplekse šuo metu parduodamas 36 kv. metrų ploto butas įvertintas 180 tūkst. eurų.
Tarp Palangos ir Šventosios Tarpinis variantas ieškantiems ir ramybės, ir jūros, ir išplėtotos infrastruktūros yra Kunigiškiai - patrauklus priemiestis vidutines pajamas gaunančioms šeimoms.
Pasak specialistų, Kunigiškiuose perka tie, kurie būsto neįperka Palangoje. Čia kainos daug žemesnės, nes toliau nuo miesto centro. Tačiau jūra netoli, infrastruktūra neblogai išvystyta, šalia dviračių takas.
Šiuo metu aktyvios statybos vyksta ir Nemirsetoje į rytus nuo plento. Čia kainos žemesnės nei Kunigiškiuose. Bet toliau iki jūros. Tad mitas, kad čia prestižinis rajonas. Tiesiog ši vieta populiari todėl, kad kitur daugelis negali įpirkti.
Taip pat aktyviai statybos vyksta ir Medvalakio bei Bendrovių gatvėse. Tačiau, pasak ekspertų, čia būstai ieškomi ne poilsiui (nes labai toli jūra), o nuolatiniam gyvenimui.
Nepaisant gąsdinimų kataklizmais ir NT burbulo sprogimais, Palangos ir jos priemiesčiai plečiasi, statybos vyksta, kažkas įsikuria naujai pastatytuose būstuose.