Žemės gelmių naudojimas yra svarbi veikla, kuri reikalauja kruopštaus planavimo ir atsižvelgimo į aplinkosaugos reikalavimus. Lietuvoje šią sritį reglamentuoja specialios taisyklės, nustatančios planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius šių taisyklių aspektus.
Žemės Gelmių Naudojimo Plano Rengimas
Žemės gelmių naudojimo planas rengiamas keliais etapais, atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus:
- Naudingųjų iškasenų išteklių aprobavimas: Pirmiausia turi būti patvirtinti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, ištekliai ir žemės gelmių ertmės, kuriuos planuojama naudoti.
- Poveikio aplinkai vertinimas: Po aprobavimo atliekamos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros. Priimama atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priimamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus.
- Plano rengimas: Žemės gelmių naudojimo planas rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, šiuo įstatymu, aplinkos ministro patvirtintomis Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėmis, kurios nustato žemės gelmių naudojimo planų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką.
Žemės gelmių naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba.
Žemės Gelmių Naudojimo Plano Organizatorius
Žemės gelmių naudojimo plano organizatorius gali būti:
- Juridinis asmuo
- Fizinis asmuo
- Šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis
Organizatorius turi būti atlikęs planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir turėti žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas.
Valstybinės žemės patikėtinis neduoda sutikimo vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas, jeigu jo prašantis asmuo neatliko Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytų procedūrų ir (ar) priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Kai leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ar leidimas naudoti žemės gelmių ertmes išduodamas konkurso būdu, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir žemės gelmių naudojimo plano rengimo procedūros pradedamos po leidimo išdavimo.
Kas Gali Rengti Žemės Gelmių Naudojimo Planą?
Žemės gelmių naudojimo planą gali rengti:
- Fizinis asmuo
- Juridinis asmuo
- Šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį
Svarbu, kad asmuo turėtų leidimą atlikti atitinkamos rūšies naudingųjų iškasenų ar žemės gelmių ertmių paiešką ir žvalgybą.
Sprendimas Dėl Plano Rengimo Pradžios
Prieš pradedant rengti žemės gelmių naudojimo planą, Lietuvos geologijos tarnyba turi priimti sprendimą dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Sprendimas galioja iki jame nurodyto objekto žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo. Sprendimas gali būti priimamas, jei tam pačiam objektui nėra galiojančio sprendimo arba patvirtinto žemės gelmių naudojimo plano.
Pagrindiniai Žemės Gelmių Naudojimo Planavimo Etapai
| Etapas | Aprašymas |
|---|---|
| Aprobavimas | Naudingųjų iškasenų išteklių patvirtinimas. |
| Poveikio Aplinkai Vertinimas | Procedūros, nustatytos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme. |
| Plano Rengimas | Plano rengimas vadovaujantis įstatymais ir taisyklėmis. |
| Tvirtinimas | Plano tvirtinimas Lietuvos geologijos tarnyboje. |
