Stiprėjant šalies ekonominei padėčiai, vis daugiau žmonių siekia pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Senstant gyvenamųjų namų fondui ir brangstant energijos ištekliams, vis opesnė darosi racionalaus energijos vartojimo problema.
Pavasarį patvirtinti nauji reikalavimai pastatams gali pakeisti milijonų ES piliečių gyvenimą. Priešingai skeptiškoms nuomonėms, girdėtoms prieš pasiekiant susitarimą dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos (PEND), ji gali paskatinti pokyčius, kurių reikia žmonėms ir aplinkai.
Pastatų energinio naudingumo direktyva (PEND) siekiama iki 2050 m. visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo į aplinką, tiesiogiai prisidedant prie ES energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Statybų sektorius suvartoja apie 40 proc. visos ES suvartojamos energijos ir išmeta 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Jei PEND nebūtų priimta, būtų reikėję susitaikyti su esama padėtimi, kai pernelyg daug žmonių vis dar gyvena nepatogiuose, prastai apšiltintuose namuose, kurių jie neišgali apšildyti. 2022 m. Europos Komisija nustatė, kad daugiau kaip 95 mln. žmonių ES, t. y. beveik 22 proc. gyventojų, gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Tais pačiais metais ES gyventojų, negalinčių tinkamai šildyti savo būsto, dalis padidėjo nuo 6,9 proc.
PEND buvo sukurta tam, kad pastatų šildymas būtų ne tik pigesnis, bet ir efektyvesnis. Tai svarbu, nes naudojant mažiau energijos galiausiai sumažėja namų ūkio sąskaitos. Antra, nes kai namų ūkiai naudoja mažiau energijos, daugiau dekarbonizuotos energijos lieka sunkiai absorbuojamiems sektoriams, t. y. didžiajai daliai pramonės ir transporto sektorių. Tai padeda užtikrinti ES įmonių ekonominį konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Jei norime, kad pramonė būtų neutrali anglies dioksido atžvilgiu ir išliktų konkurencinga tarptautiniu mastu, turime rasti būdų, kaip suteikti Europos pramonei daug ir įperkamos žaliosios energijos, kartu mažinant iškastinio kuro naudojimą.
Tarptautinė energetikos įmonė EDF balandžio mėn. pasiūlė, kad norint iki 2050 m. Lenkijoje, šalyje, kurioje 44 000 ankstyvų mirčių per metus tiesiogiai siejamos su oro tarša, pagal 25 mlrd. eurų vertės pastatų atnaujinimo programą smarkiai aplinką teršiantis anglių deginimas keičiamas švaresnėmis ir sveikesnėmis alternatyvomis.
Tinkama atitvarų izoliacija leidžia sumažinti pastatų šildymui ir vėsinimui sunaudojamos energijos kiekį, sumažinti išmetamo CO2 kiekį, be to sukurti patogią ir sveiką aplinką patalpose.
Taip, šilti ir efektyvūs pastatai yra investicija. Taip, pastatų atnaujinimas turėtų būti atliekama tinkamai. Tačiau PEND gali paskatinti pokyčius, kurių reikia žmonėms ir aplinkai.
Tinkamai apšiltinus daugiabučių fasadus, butuose pakyla oro temperatūra. Sumažėjęs drėgnumas neleis susidaryti drėgmės kondensatui ir kitokiems pakenkimams. Užtikrinus tinkamą mikroklimatą patalpose, užkertamas kelias veistis pelėsiams, o karštą vasarą gerai apšiltintas ventiliuojamas fasadas apsaugos namo patalpas nuo perkaitimo.
Energijos taupymo priemonių įgyvendinimas (šilumos punktų modernizavimas, vamzdynų šiltinimas bei individualios apskaitos prietaisų ant radiatorių įrengimas) - tai greičiausiai atsiperkančios investicijos. Langų keitimas, stogų bei sienų šiltinimas reikalauja didesnių investicijų ir jų atsipirkimo laikotarpis yra ilgesnis.
Dažnai, pasinaudojus lengvatiniais kreditais, įgyvendinamos kompleksinės renovacijos priemonės, kai statybinės konstrukcijos suremontuojamos ir kartu apšiltinamos arba atliekama keletas skirtingų energiją taupančių ir neatidėliotino remonto priemonių. Tokiu atveju investicijos padidėja, tačiau gaunamas maksimalus efektas.
Namo butų savininkams naudinga įgyvendinti kuo didesnius projektus, diegti įvairias energiją taupančias priemones,- tokiu būdu mažėtų jų namo šilumos sąnaudos ir išlaidos šildymui. Bendrijoms naudinga bendradarbiauti įgyvendinant renovacijos projektus, nes vienu metu keliems namams perkant rangos darbus, atpigtų statybinės medžiagos, pastato atnaujinimo darbai. Naudojantis jau parengtais projektais, gyventojams sumažėtų būsto atnaujinimo kaštai. Kooperuojantis daugiabučiams namams, didėtų renovacijos projektų apimtys.
Daugiabučio namo renovacija
Daugiabučių namų modernizavimo finansavimo šaltiniai
Pastatų modernizavimui galima panaudoti įvairias lėšas, tačiau daugiabučiai namai turi tam tikrą specifiką dėl jų valdymo, nuosavybės formų (daug butų savininkų) ir sutelkti finansinius išteklius jų modernizavimui nėra paprasta. Galimi trys pagrindiniai finansavimo šaltiniai: pačių butų savininkų lėšos, savivaldybių sukurti specialieji bendrijų rėmimo fondai ir LR vyriausybės patvirtinta Daugiabučių namų modernizavimo programa.
Daugiabučių namų savininkai turi apsispręsti dėl namo modernizavimo investicinio projekto apimties, lėšų kaupimo ir skolinimosi. Tai nemažai lėšų reikalaujantys darbai. Keičiami langai, durys, modernizuojamos šildymo sistemos. Tam, kad gyventojams tai netaptų sunkia finansine našta, patartina šias lėšas paskirstyti ilgesniam laikotarpiui, pastato atnaujinimą vykdyti atskirais investicinių projektų įgyvendinimo etapais arba pasinaudoti lengvatiniais kreditais.
Daugiabučių renovavimas
Kadangi valstybė nėra pajėgi aprūpinti visų gyventojų patogiu ir ekonomišku būstu, senos statybos namų renovacija yra išeitis tiems, kas nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas, nekeisdami gyvenamosios vietos ir esamo būsto į naujesnį. Daugiabučių renovavimas pratęsia jų eksploatavimo laiką ir mažina išlaidas priežiūrai.
Laikančiosios konstrukcijos sovietmečiu statytuose stambiaplokščiuose namuose kol kas yra mažai susidėvėjusios, tačiau reali pastato gyvavimo trukmė gali gerokai sutrumpėti dėl prastos stogo, sienų, įėjimų priežiūros, funkcinio ir moralinio buitinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros įvadų) nusidėvėjimo bei kitų veiksnių. Taigi tik kompleksiškai atnaujinus pastatą, daugiabutį galima eksploatuoti dar daug metų, mažiau išleidžiant lėšų smulkiems remontams, šildymui- atnaujinimo išlaidos šiandien yra visada mažesnės už išlaidas po 10 metų.
Norint tą pačią pinigų sumą sukaupti, reikėtų daug metų taupyti, mokėti už švaistomą šilumą, kęsti nepatogumus ir gyventi apleistame name. Kompleksiškai atnaujinus pastatą, pagerėja gyvenamosios aplinkos sąlygos, pakyla nekilnojamojo turto kaina, pagerėja pastato estetinis vaizdas, padidėja butų plotai, taupoma šilumos energija, mažėja mokesčiai už šilumą, palengvėja namo eksploatacija, mažėja jos išlaidos. Modernizavus vamzdynus pagerėja vandens kokybė.
Didžiulis atnaujinimo privalumas - butų naudingo ploto padidėjimas. Vien tik platinant balkonus ir paverčiant juos lodžijomis, kiekvieno buto plotas padidėja nuo 2,0 iki 4,2 kv. m, o jeigu kartu platinama ir virtuvė - dar 3,6 kv. m., o tai gerokai palengvina namų šeimininkių padėtį ir būsto komfortą apskritai.
Renovuotas daugiabutis namas
Investicijos į nekilnojamąjį turtą
Investicijos į nekilnojamąjį turtą niekur nedings, - įvertinus egzistuojančias tendencijas, po atnaujinimo renovuoti būstai bus ne mažiau populiarūs, nei naujos statybos butai. Senos statybos daugiabučiams stipriau nuvertėti neleis jų patogus išsidėstymas mieste. Skaičiuojama, kad dabartinėmis sąlygomis po renovavimo buto vertė pakyla daugiau kaip 30 proc.
Nedideles pajamas turintiems žmonėms, sudarantiems daugumą daugiabučių gyventojų, labai rūpi išlaidos šildymui, todėl tarp jų atnaujinti pastatai gali būti labai paklausūs. Atsižvelgiant į šiuo metu rinkoje naujai pastatytų daugiabučių namų kokybę ir naujakurių rūpesčius, galima sakyti, kad vienintelis senų renovuotų namų skirtumas nuo naujos statybos pastatų - ribotos butų perplanavimo galimybės.
Visais kitais parametrais - garso, šilumos izoliacijos, eksploatavimo kaštų, papildomų sąnaudų ir kt. - atnaujintų ir naujų namų rodikliai išlieka artimi vienas kitam. Taigi, įvertinus savo galimybes, reikėtų pasirinkti optimaliausią namo atnaujinimo bei modernizavimo variantą.
Apsisprendus atnaujinti namą, būtina atsižvelgti ne tik į būsimas išlaidas: svarbu ir tai, ar aktyviai namo bendrijos nariai pritaria renovacijai, koks bendrijos pirmininko požiūris,- nuo to taip pat priklauso projekto trukmė. Vykstant renovacijos darbams, kurį laiką tektų patirti laikinų nepatogumų.
Jei gyventojai operatyviai surinks lėšas pradiniam įnašui, jei pirmininkas aktyviai dirbs su instancijomis, projektas neužstrigs stalčiuose, jo įgyvendinimo galima tikėtis per artimiausius 1,5- 2 metus. Projektas gali užtrukti dėl rangovo paieškų, nes statybos bendrovės dėl didelio naujų statybų pelningumo ir apimties skeptiškai žiūri į 1 mln. ar mažesnės sąmatos projektus.
Praktika rodo, kad savo būstu ir jo aplinka besirūpinantys gyventojai tampa labiau bendruomeniški, kadangi suvokia, kad tik kartu gali pasiekti naują gyvenimo kokybę, kurią užtikrina sveika, ekologiška ir estetiškai patrauklesnė atnaujinta gyvenamoji aplinka. Jaukūs ir energiją taupantys daugiabučiai gyvenamieji namai patogesni gyventi, vertingesni nekilnojamojo turto rinkoje.
Pastatų renovacija vien tik šilumos taupymo požiūriu nėra labai patraukli ir sudėtingai įrodoma vien tik finansiniu požiūriu. Turi būti siekiama atnaujinti ir pagal galimybes ir ekonominį tikslingumą modernizuoti esamus gyvenamuosius namus ir jų inžinerinę techninę įrangą. Pirmiausia turi būti pašalinti esminiai konstrukcijų (stogų, sienų) defektai ir įgyvendintos per ekonomiškai priimtiną laiką atsiperkančios energijos taupymo priemonės.
Tokią iniciatyvą neretai žlugdo informacijos trūkumas ir gana paplitusi nuomonė, jog daugiabučio namo modernizavimas yra labai brangus, daugelio gyventojų pajamos mažos ir jie negali tam skirti lėšų, kad kreditai gali įklampinti į sunkiai išbrendamas skolas.
| Rodiklis | Senos statybos namas | Renovuotas namas | Naujos statybos namas |
|---|---|---|---|
| Šilumos izoliacija | Prasta | Gera | Gera |
| Garso izoliacija | Vidutinė | Gera | Gera |
| Eksploatavimo kaštai | Aukšti | Žemi | Žemi |
| Butų perplanavimo galimybės | Ribotos | Ribotos | Plačios |
| Nekilnojamojo turto vertė | Žema | Aukštesnė | Aukšta |
Praktika rodo, kad minimaliam, pvz., 60 butų namo atnaujinimui (šildymo sistemos modernizavimui bei subalansavimui, stogo remontui ir apšiltinimui, langų sandarinimui ar keitimui ir pan.) reikia maždaug 200 - 240 tūkst. litų. Vadinasi, vienam butui susidarytų apie 3,5 - 4,0 tūkst. litų. Gavus kreditą ir išdėsčius šiuos mokėjimus dešimčiai metų, kas mėnesį tektų sumokėti apie 30 - 40 litų, pridėjus palūkanas, būtų apie 40-50 litų.
Įvertinus, kad atnaujintame ar modernizuotame pastate apie 20 - 25 proc. sumažėtų šiluminės energijos sąnaudos ir atitinkamai, mokesčiai už šilumą, minėtų įmokų suma sumažėtų iki 10 - 15 litų, o atskirais atvejais iki nulio. Pasaulio banko įgyvendinamo Energijos taupymo būste demonstracinio projekte dalyvaujančių bendrijų narių apklausa parodė, kad dviem trečdaliams šeimų nesunku grąžinti paskolas.
Į daugiabučių renovavimą itin skeptiškai žiūri vyresnio amžiaus žmonės, kurių pensijos nėra didelės. Tačiau vaikai ir anūkai, kuriems liks butai, galėtų padėti sunkiau besiverčiantiems grąžinti paskolą.