Užtikrinant vaiko gerovę, vienas iš svarbiausių aspektų yra jo teisė į tinkamą gyvenamąjį būstą. Lietuvoje ši teisė yra ginama įvairiais teisės aktais, siekiant užtikrinti, kad nė vienas vaikas neliktų be pastogės. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ši teisė yra įgyvendinama, ypač tėvų skyrybų atveju.
Bendrieji principai
Vieni iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Abiejų tėvų pareiga yra vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.
Teisinis reglamentavimas
Siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, Civiliniame kodekse yra nustatytas nepilnamečio vaiko teisės išlikimas naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką.
Uzufruktas kaip priemonė užtikrinti vaiko teisę į būstą
Santuokos nutraukimo atveju, vaiko teisė į būstą gali būti užtikrinama nustatant uzufruktą. Uzufruktas - tai teisė naudotis svetimu turtu ir gauti iš jo naudą. Teismas, spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, išsiaiškina:
- Ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
- Ar vaikų interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą).
- Ar tas būstas buvo naudojamas kaip šeimos turtas.
- Ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikai, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti.
Pažymėtina, kad įprastinė vaiko gyvenamoji aplinka yra svarbus veiksnys, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo, tačiau šio veiksnio reikšmę konkrečiu atveju lemia būsimų pasikeitimų masto ir galimos neigiamos įtakos vaiko tolesnei raidai, jo vystymuisi įvertinimas.
Esminiu gyvenamosios aplinkos pasikeitimu, nenustačius uzufrukto, gali būti laikomas sutuoktinio, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išvykimas iš šalies, taip vaikui netenkant galimybės gyventi jam įprastoje kultūrinėje aplinkoje, persikėlimas gyventi į atokias vietoves ir dėl to sumažėjusios ugdymo, pomėgių lavinimo galimybės ir pan.
Svarbūs aspektai nustatant uzufruktą
Svarbu atsižvelgti į keletą aspektų, nustatant uzufruktą:
- Kai prašoma nustatyti uzufruktą tik į dalį kitam sutuoktiniui priklausančios gyvenamosios patalpos, būtina atsižvelgti į tai, kad kitam sutuoktiniui išlieka teisė gyventi jam priskirtoje būsto dalyje, t.y. atitinkamomis buto dalimis buvę sutuoktiniai turės naudotis bendrai.
- Nustačius uzufruktą yra suvaržoma savininko nuosavybės teisė.
- Jeigu kitas sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi vaikas, turi asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, uzufrukto nustatymui ne visada yra objektyvi būtinybė.
Tais atvejais, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, nepriklausomai nuo to, ar pridedamoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių nustatyta vaiko teisė į uzufruktą, ar ne, teismas ex officio turi įvertinti tokios vaiko teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą konkrečioms bylos aplinkybėms.
Pažymėtina ir tai, kad nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą.
