Šiame straipsnyje aptariami žemės sklypo bendraturčių rašytinio sutikimo reikalavimai Lietuvoje, atsižvelgiant į teisinį pagrindą, procedūras ir teismų praktiką. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja apie reikalavimus statytojo teisei įgyvendinti, kai sklype yra keli savininkai.
Vadovaujantis Statybos įstatymu, asmuo, siekiantis gauti statybos leidimą (SLD), turi atitikti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus. Įstatyme nurodyta, kad SLD išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu.
Atsižvelgiant į tai, bendraturčių valdomame žemės sklype naujo statinio statytoju gali būti bet kuris vienas iš sklypo bendraturčių, investuojantis lėšas į statybą ir kartu atliekantis užsakovo funkcijas. T. y. sklypo bendraturčiai, kurie neinvestuoja lėšų į statybą ir kartu neatlieka užsakovo funkcijų, nelaikytini statytojais.
Sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai privalomi dėl statybos vykdymo bendraturčių valdomame žemės sklype ir pateikiami kartu su Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiu asmens prašymu išduoti SLD. Statytojo (užsakovo) funkcijas, bet ne statytojo teisę, statytojas gali pavesti įgyvendinti statinio statybos valdytojui (juo gali būti ir ne sklypo bendraturtis) pavedimo sutarties tarp įgaliotojo - statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio - statinio statybos valdytojo pagrindu.
Tuo atveju, jeigu visi sklypo bendraturčiai investuoja lėšas į statinio (-ių) sklype statybą, statytojo teisei įgyvendinti (gauti SLD, atlikti kitus konkrečius veiksmus) gali įgalioti vieną iš bendraturčių, Civilinio kodekso (CK) nustatyta tvarka sudarę jungtinės veiklos sutartį.
Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 4 p. įtvirtinta, kad vienas iš statybą leidžiančiam dokumentui gauti būtinų dokumentų yra žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus.
Įsivaizduokite, kad nesutampa bent vienas ar daugiau patalpų ir žemės sklypo savininkų. Vadinasi, automatiškai atsiranda reikalavimas gauti visų 100 procentų žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Ir visiškai nesvarbu, kad jau esate gavę daugumos patalpų savininkų rašytinius sutikimus pagal visus teisės aktuose numatytus reikalavimus. Praktikoje teko susidurti su sklypais, kurie turi daugiau nei vieną dešimtį bendraturčių, iš kurių kai kurie net nevaldo nuosavybės teise jokių patalpų.
Nereikia pamiršti, kad kalbama tik apie tam tikros patalpos paskirties keitimą, pavyzdžiui negyvenamųjų patalpų pastogėje pavertimą gyvenamosiomis, ar kapitalinį remontą nekenkiant namo konstrukcijoms. Tai reiškia, kad dažniausiu atveju žemės sklypui tai neturės absoliučiai jokios reikšmės.
Gauti visų sklypo bendraturčių sutikimus būtų proporcingas reikalavimas nebent keičiant viso pastato paskirtį ar didžiosios namo patalpų dalies paskirtį, dėl ko gali atsirasti reikalavimas keisti ir viso pastato paskirtį. Neseniai su analogiška situacija susidūrė ir klientas, norėdamas įsirengti butą vietoje palėpėje esančių negyvenamųjų patalpų ir gavęs daugumos namo patalpų savininkų sutikimus pagal visus teisės aktų reikalavimus.
Pasirodo, kad tiek Statybos inspekcija, tiek ir Aplinkos ministerija neoficialiai sutinka, kad reikalavimas gauti visų sklypo bendraturčių sutikimus yra neadekvatus ir rengiant teisės aktus buvo palikta nelogiškų apsunkinimų statytojui. Būtent dėl šios priežasties pateiktas Aplinkos ministerijai prašymas dėl teisės aktų pataisymo.
Norint atlikti patalpų kapitalinį remontą ar keičiant jų paskirtį yra būtina gauti daugiau nei pusės pastato patalpų savininkų sutikimus. Tai yra suprantamas reikalavimas kuriuo apsaugomos jų teisės. Taip pat nėra pernelyg apsunkinamas ir patalpų, kurioms keičiama paskirtis ar atliekamas kapitalinis remontas, savininkas, kadangi reikalavimas yra pakankamai adekvatus.
Prašymo ir dokumentų pateikimas
Prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu, pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema ,,Infostatyba“.
Nuotoliniu būdu pateiktas prašymas užregistruojamas automatiškai ir tą pačią dieną apie tai per IS „Infostatyba“ informuojamas jo pateikėjas. Tiesiogiai pateiktą prašymą savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja, nurodydamas prašymo priėmimo datą ir suteikdamas registracijos numerį.
Užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo datos jį patikrina.
Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas
Statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis, per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, registruojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui.
Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ informuojamas, nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo kopiją.
Teismų praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024 nurodė, kad rašytinis gretimo žemės sklypo savininko sutikimas vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį. Kitaip tariant, rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytiniu sutikimu jis suteikė šio sutikimo adresatui, o šis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys).
Sutikimas vykdyti statybos darbus neabejotinai turi vienokios ar kitokios įtakos rašytinį sutikimą duodančio asmens teisėms ar interesams, todėl tam, kad sutikimą duodantis asmuo galėtų įvertinti statybos darbus inicijuojančio asmens būsimų veiksmų poveikį jo teisėms ir interesams, galimas statytojas turi savo ketinimus jam atskleisti, pateikdamas išsamią informaciją, reikšmingą asmens tikrajai valiai, išreiškiamai duodamu sutikimu, susiformuoti.
Kasacinis teismas pabrėžė, kad ir aiškinant vienašalį sandorį tikrųjų jį sudariusio asmens ketinimų nustatymo principas nėra mažiau patikimas, nei kiti sutarčių aiškinimo metodai, nes ir aiškinant vienašalį sandorį nustatoma būtent jo sudarymo metu egzistavusi (o ne nagrinėjant bylą ar dar kažkada buvusi, kaip teigta kasaciniame skunde) jį sudariusio asmens valia.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinė byla Nr. e3K-3-157-381/2024 teisėjų kolegija išaiškino, kad siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus - leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą (kai toks leidimas yra būtinas) ir leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be kita ko, būtina pateikti visų bendraturčių rašytinius sutikimus arba butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimą, kuriuo pritariama atitinkamiems statybos darbams ar statinio ar jo dalies paskirties keitimui.
Vertinant, kuris iš nurodytų būdų taikytinas pastato bendraturčių ar pastato kitų patalpų savininkų sutikimams gauti konkrečiu atveju, būtina nustatyti, ar teisiniai santykiai susiklostę tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę į kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, ar tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių.
Planuojantiems pradėti statybas ar jau pastatyto statinio užbaigimo įforminimą, būtina naudotis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ . Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos administruoja IS „Infostatyba“, kurios pagalba „vieno langelio“ principu vartotojams teikiamos elektronines paslaugos. Prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“.
Sistema perduoda informaciją ir pagal kompetenciją projektą tikrina statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymo Nr. D1-878, (toliau - Reglamentas) 9 priedo 1, 3, 4, 5 ir 17 punktuose nurodyti subjektai. Jei trūksta informacijos, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“.
Jei įvykdyti nurodyti reikalavimai, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ užregistruoja prašymą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas joje paskelbia subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie privalo pagal nurodytą kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatyme nustatytiems reikalavimams. Per nustatytą projekto patikrinimo terminą (įskaitant termino pratęsimą) subjektui nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui), laikoma, kad projektui subjektas pritaria.
Jei projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai (įskaitant ir savivaldybės administraciją), savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas, paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto patikrinimo termino pabaigos (įskaitant termino pratęsimą); apie tai prašymo pateikėjas automatiškai informuojamas el.
Primename, kad asmuo, norėdamas naudotis IS „Infostatyba“ išorine svetaine, turi būti komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemos vartotojas arba turėti asmeninį skaitmeninį sertifikatą, išduotą kvalifikuoto elektroninio parašo paslaugų teikėjo. Jungiantis prie šios svetainės, reikia autentifikuotis per Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės elektroninių valdžios vartų portalą www.epaslaugos.lt. Naudojantis elektroninėmis paslaugomis, prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu (internetu). Pridedamas projektas turi būti pasirašytas projektą privalančių pasirašyti asmenų elektroniniais parašais.
Nusprendusiems statyti komercinius, pramoninius, žemės ūkiui, jojimui ar sportui skirtus pastatus neretai kyla klausimas, kaip gauti statybos leidimą. Norint gauti statybos leidimą, būtina pateikti nemažai dokumentų. Dar prieš projektuojant angarą ar kitą pastatą, reikia turėti dokumentą asmeniui identifikuoti, sklypo nuosavybės dokumentus, bendraturčių sutikimus vykdyti statybas ir ne senesnę nei vienerių metų topografinę nuotrauką.
Architektas teikia projektinius pasiūlymus, parengia sklypo planą (su geodeziniais matavimais) ir statinio viziją su ant sklypo plano suprojektuojamo sklypo matmenimis. Jis taip pat teikia prašymus architektūriniams reikalavimams ir inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygoms gauti, parengia techninio projekto bendrąją dalį ir sklypo planą. Prie architektūrinės dalies rengimo prisidedame ir mes - Borga konstruktoriai pateikia mazgų sprendimus.
Konstrukcinę projekto dalį taip pat atliekame mes - suprojektuojame pamatų ir pastato metalines konstrukcijas, parengiame fasadų ir pamatų plano brėžinius. Taip pat galime prisidėti prie gaisrinės saugos koncepcijos kūrimo. Parengęs visus dokumentus architektas techninį projektą pateikia į sistemą ,,Infostatyba“.
Statinio projekto tikrinimas gali užtrukti 20 darbo dienų, per jas pateikiamos pastabos ir atsižvelgiant į jas projektas pataisomas ir vėl įkeliamas į sistemą. Į sistemą įkėlus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir visus reikiamus dokumentus, leidimą statybai išduodančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas statybos leidimą skaitmeniniu pavidalu per dvi darbo dienas paskelbia informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, statybos leidimai, kurių galiojimas baigėsi 2010 m. spalio 10 d., yra negaliojantys ir statyba pagal šiuos dokumentus yra laikoma nelegaliomis statybomis. Statybos leidimai, kurie baigė galioti po 2010 m.
Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams (toliau - meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas.
Šio straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas, praėjus nustatytam projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu gauti visų projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statybą leidžiančio dokumento išdavimas laikomas ir pritarimu statinių valstybinėje žemėje statybai. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydį ir pateikia jį statytojui (užsakovui).
Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) kai Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais statytojas (užsakovas) privalo sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, bet jos nesudaro iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo (projektinių pasiūlymų patikrinimo termino pabaigos), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas).
Laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant šio straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas). Įregistravus statybą leidžiančio dokumento duomenis ir apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą informavus visuomenę, tik statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar nuotoliniu būdu pateikiamas įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas. Pasikeitus statytojui (statytojams) (užsakovui (užsakovams), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi statybą leidžiančiame dokumente atnaujinus informaciją apie statytoją (statytojus) (užsakovą (užsakovus).
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus ir informaciją, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau - TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), projektinių pasiūlymų duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis)), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingąjį plotą, tūrį), projektinių pasiūlymų patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį). Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), per TPS „Vartai“ Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 11 punktuose nurodyti dokumentai. Per TPS „Vartai“ Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau - TIIIS) skelbiami suprojektuotų ir numatomų įrengti objektų erdviniai duomenys, nurodyti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje.
Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) informacinėse sistemose.
Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys) ar statinyje (jo dalyje, jeigu statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems ir kitiems statybos darbams atlikti.
Savivaldybės meras ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas. Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašymą pateikusį asmenį. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo atlieka gautos informacijos patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus informuoja informaciją pateikusį asmenį. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atnaujinamos praėjus 20 darbo dienų nuo jų sustabdymo arba anksčiau, kai yra gaunamas atsakymas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.
Jeigu asmuo, siekiantis gauti statybą leidžiantį dokumentą, prašyme ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodo, kad atliko savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalo surašyti savavališkos statybos aktą ir priimti sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.