Mirus artimajam, tenka išgyventi ne tik netekties skausmą, bet ir rūpintis mirusiojo palikto turto paveldėjimu ir tvarkymu. Dėl gedulo ir teisinių niuansų neišmanymo, dažnas paveldėtojas sutrinka ir nežino, kokias teises turi į velionio turtą ir kokius veiksmus privalo atlikti, siekiant priimti palikimą.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus mirusiojo asmens turtas gali būti paveldimas pagal testamentą arba pagal įstatymą. Jeigu mirusysis nebus sudaręs testamento (testamento buvimo faktą galėsite patikrinti Testamentų registre), jo turtas bus paveldimas pagal įstatymą.
Kas sudaro palikimą?
Būtina žinoti, kad mirusiojo asmens turtą, kitaip nei gali manyti dauguma, dažnai sudaro netik materialūs dalykai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), tačiau ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai).
Taigi, po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas. Palikimas negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos.
Į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu.
Gali atrodyti, kad vienintelis būdas išvengti tokios situacijos yra atsisakyti palikimo arba jo nepriimti. Tačiau prieš priimant palikimą įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus. Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo.
Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą.
Paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.
Pagal nurodytą tvarką būtų galima pamodeliuoti situaciją. Tarkim mirusysis turėjo tris vaikus, tokiu atveju kiekvienas vaikas atitinkamai paveldėtų 1/3 viso mirusiojo turtą. Jeigu du vaikai atsisakytų priimti palikimą, visas turtas atitektų likusiam vaikui.
Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.
Tuo siekiama užtikrinti, kad didžioji palikimo turto dalis pereitų mirusiojo asmens vaikams.
Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga jei įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio.
Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Taigi, jeigu dar kartą pažvelgtume į prieš tai nagrinėtą situaciją, kad mirusysis turėjo tris vaikus ir pridėtume sutuoktinę, tai pagal paminėtas taisykles visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo.
Civilinis kodeksas nustato įpėdinių eiles - palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai (Civilinio kodekso 5.11 straipsnis). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) įstatyme nustatytą atitinkamą palikimo dalį (Civilinio kodekso 5.13 straipsnis). Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Įpėdinių eilės pagal LR Civilinį kodeksą
Štai lentelė, iliustruojanti įpėdinių eiles pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą:
| Eilė | Įpėdiniai | Pastabos |
|---|---|---|
| Pirmoji | Palikėjo vaikai (įvaikiai) | Lygiomis dalimis |
| Antroji | Palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai | Jei nėra pirmos eilės įpėdinių |
| Trečioji | Palikėjo seneliai (iš tėvo ir motinos pusės) ir provaikaičiai | Jei nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių |
| Ketvirtoji | Palikėjo broliai ir seserys bei sūnėnai ir dukterėčios | Jei nėra pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių |
| Penktoji | Palikėjo senelių broliai ir seserys bei proseneliai ir prosenelės | Jei nėra pirmos, antros, trečios ir ketvirtos eilės įpėdinių |
| Šeštoji | Palikėjo pusbroliai ir pusseserės | Jei nėra pirmos, antros, trečios, ketvirtos ir penktos eilės įpėdinių |
Testamentas ir jo svarba
Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims.
Jei asmenys, galimi turto paveldėtojai, neturi informacijos, ar mirusysis asmuo sudarė testamentą, jie šiuos duomenis gali gauti iš Testamentų registro, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga.
Testamentų registre registruojami Lietuvos Respublikos teritorijoje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse ir konsulinėse įstaigose sudaryti (priimti saugoti) testamentai ir palikimo priėmimo faktai, taip pat 1972 m. gegužės 16 d. Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo ratifikavusiose užsienio valstybėse (Prancūzija, Kipras, Turkija, Belgija, Olandija, Italija, Portugalija, Liuksemburgas, Ispanija, Estija, Ukraina) sudaryti (priimti saugoti) testamentai.
Notarai, konsuliniai pareigūnai per tris darbo dienas privalo Centrinei hipotekos įstaigai pranešti apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus bei duomenis apie palikimo priėmimo faktus (Civilinio kodekso 5.32 straipsnio 2 dalis).
Centrinė hipotekos įstaiga Testamentų registro duomenis apie patvirtinus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus, palikimo priėmimo faktus teikia tik po testatoriaus mirties, išskyrus atvejus, kai dėl Testamentų registro duomenų kreipiasi pats testatorius.
Centrinė hipotekos įstaiga, bendradarbiaudama su Europos testamentų registrų tinklo asociacija (L’ Association du Réseau Européen des Registres Testamentaires), įgyvendino tarptautinį projektą ir šalies Testamentų registrą integravo į Europos testamentų registrų tinklą bei sudarė sąlygas paprastai ir greitai gauti duomenis apie testamentus sudarytus prisijungusiose valstybėse.
Privalomoji palikimo dalis
Testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius.
Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto - palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais.
Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnyje: kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį.
CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Ši įstatymo nuostata taikytina tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą.
Svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Turi patekti į nustatytų asmenų ratą.
- Teismas privalo įvertinti visą palikimo atsiradimo dieną asmens turtinę padėtį ir konstatuoti, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.
Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.
Jeigu palikėjo turtas būtų paveldimas pagal testamentą ir palikėjo mirties dieną palikėjo vaikams ar sutuoktiniui, taip pat palikėjo tėvams būtų reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, šie asmenys įgytų teisę į privalomąją palikimo dalį, t.y. į pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu nebūtų skirta daugiau.
Privalomoji palikimo dalis yra valstybės nustatyta tam tikra palikimo dalis, skirta atitinkamiems įpėdiniams, kuriems palikėjas testamentu nepaliko savo turto. Privaloma palikimo dalis iš esmės riboja testatoriaus laisvę pasirinkti, kam kokį turtą palikti.
Lietuvoje teisę į privalomą palikimo dalį turi palikėjo vaikai, sutuoktinis ir tėvai, jei jiems reikalingas išlaikymas. Privalomos palikimo dalies dydis yra pusė įstatymo nustatytos šiems įpėdiniams tenkančios palikimo dalies (CK 5.20 straipsnis).
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto - palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu.
Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį.
Lietuvoje yra nustatytas germaniškasis testatoriaus laisvės ribojimo modelis, leidžiantis valstybei skirti tam tikrą palikimo dalį tam įpėdiniui, kuriam palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį teisę į privalomąją palikimo dalį turi: palikėjo vaikai (įvaikiai), palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.
Tačiau būtina pažymėti, kad asmenys privalomąją palikimo dalį gali gauti tik atsižvelgiant į įstatyme nustatytas įpėdinių eiles. Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių, t.y. vaikų (įvaikių), teisė į privalomąją palikimo dalį priklauso jiems, o palikėjo tėvai (antros eilės įpėdiniai) - šios teisės neįgyja.
Įstatyme yra numatyta, kad nepaisant testamento turinio, palikėjo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir sutuoktinis paveldi pusę tos dalies, kuri jiems priklausytų paveldint pagal įstatymą.
Įstatymas taip pat numato, kad nustatant privalomosios dalies dydį yra atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę (CK 5.20 str.)
Įstatymų leidėjas teisės į privalomąją palikimo dalį institutu apsaugo tuos artimiausius šeimos narius, kurie negali užtikrinti savo ekonominio egzistavimo. Juo nėra siekiama užtikrinti šeimos narių aukšto gyvenimo standarto.
Išlaikymo reikalingumo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį. Teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su palikėjo teiktu išlaikymu.
Išlaikymo reikalingumas asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, turi būti nustatytas palikėjo mirties dieną.
Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.
Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą.
Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą.
tags: #del #privalomosios #turto #dalies