Įgyjamoji senatis yra svarbus institutas civilinėje teisėje, leidžiantis įgyti nuosavybės teisę ilgalaikio valdymo pagrindu.
Įgyjamoji senatis - tai vienas iš būdų įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kai asmuo ilgą laiką sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo jam nepriklausantį daiktą. Šis institutas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse.
Šiame straipsnyje aptarsime įgyjamosios senaties taikymą svetimam nekilnojamajam turtui, sąlygas, kurioms esant galima įgyti nuosavybės teisę, bei kitus svarbius teisinius aspektus. Įgyjamoji senatis yra vienas iš būdų įgyti nuosavybės teisę, kai asmuo ilgą laiką sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savininkas valdo daiktą, kuris jam nepriklauso nuosavybės teise.
Šiame straipsnyje aptariama, kaip įgyjamoji senatis yra taikoma Lietuvos teismų praktikoje.
Vilniaus senamiestis
Įgyjamosios Senaties Sąlygos
Norint įgyti nuosavybės teisę į svetimą nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį, būtina atitikti keletą esminių sąlygų:
- Sąžiningumas: Valdytojas turi būti įsitikinęs, kad valdo turtą teisėtai, t. y. neturi žinoti, kad turtas priklauso kitam asmeniui. Asmuo negali būti laikomas sąžiningu, jei jis žinojo arba turėjo žinoti, kad valdo svetimą daiktą.
- Teisėtumas: Valdymas turi būti įgytas teisėtu pagrindu, pavyzdžiui, pagal sandorį, kuris dėl tam tikrų priežasčių negalioja. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.
- Atvirumas: Valdymas turi būti atviras, t. y. valdytojas neturi slėpti fakto, kad valdo turtą. Valdymas turi būti akivaizdus ir prieinamas visuomenei.
- Nepertraukiamumas: Valdymas turi būti nepertraukiamas visą įgyjamosios senaties laikotarpį. Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.
- Terminas: Nekilnojamojo turto atveju, valdymas turi trukti ne mažiau kaip dešimt metų. Nekilnojamam turtui šis laikotarpis yra 10 metų, o kilnojamam turtui - 3 metai.
- Valdymas kaip savininkui: Asmuo turi elgtis su daiktu kaip su savo nuosavybe.
Jei bent viena iš šių sąlygų nėra įvykdyta, įgyjamoji senatis negali būti taikoma.
Nuosavybės Teisės Įgijimas
Jeigu visos aukščiau išvardintos sąlygos yra įvykdytos, asmuo įgyja nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį. Nuosavybės teisės įgijimo faktas turi būti nustatytas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę.
Svarbu pažymėti, kad įgyjamoji senatis netaikoma, jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.
Asmuo, siekiantis įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, turi įrodyti visas būtinas sąlygas. Tai reiškia, kad jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą, nepertraukiamumą ir valdymą kaip savininkui.
Pavyzdžiai Iš Teismų Praktikos
Štai keletas pavyzdžių iš teismų praktikos, iliustruojančių įgyjamosios senaties taikymą:
- Žemės Sklypo Valdymas: Asmuo ilgą laiką valdė žemės sklypą, kuris formaliai priklausė kitam asmeniui. Jei asmuo gali įrodyti, kad jis valdė sklypą sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, teismas gali pripažinti jo nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi.
- Nekilnojamojo Turto Priežiūra: Asmuo rūpinosi apleistu pastatu, mokėjo už jo priežiūrą ir remontą. Jei jis tai darė ilgą laiką ir elgėsi kaip savininkas, teismas gali pripažinti jo nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi.
Teismai atidžiai vertina sąžiningumo kriterijų. Pavyzdžiui, jei asmuo užėmė žemės sklypą žinodamas, kad jis priklauso kitam asmeniui, įgyjamoji senatis negali būti taikoma.
Civilinė byla dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ūkio pastatą.
Įgyjamosios Senaties Įtaka Nekilnojamojo Turto Registrui
Įgyjamoji senatis gali turėti įtakos nekilnojamojo turto registro duomenims. Jei teismas pripažįsta asmens nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, šis faktas turi būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre.
Jeigu nekilnojamąjį turtą nuosavybėje išlaikėte daugiau kaip 10 metų GPM (gyventojų pajamų mokestis) mokėti nereikia. Atkreipkite dėmesį į tikslią datą, kuomet įsigijote turtą, nes šis terminas skaičiuojamas nuo tikslios įsigijimo dienos.
Norėdamas įgyvendinti teisę įgyti turta asmuo turi teikti pareiškimą, kuriame ,,prašo teismo konstatuoti, kad yra visos <…> įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.” Šios sąlygos tai: ,,1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. ,,Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. el.
Įgyjamosios senaties schema
Turite - t. y. esate sąžiningai įgiję daiktą, ir valdote jį kaip savą, tačiau nesate teisės aktų tvarka patvirtinti šio nuosavybės teisės objekto savininkai? Šis teisinių situacijų tipas nėra retas, todėl remdamiesi įgyta patirtimi, norime pasidalinti informacija, galinčia padėti spręsti Jūsų turimas situacijas.
Įgyjamoji senatis - tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjamąja senatimi asmens nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teises objektais. Ir priešingai, įgyjamąja senatimi nuosavybės teise daiktai negali būti įgyti slaptai arba per prievartą užvaldant daiktą, nežiūrint ar tą daiktą minėtu būdu nori įgyti pats slaptai ar per prievartą užvaldęs asmuo ar per kitus asmenis.
Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
Daikto dalies ar kelių dalių nesąžiningas įgijimas ar valdymas netrukdo valdytojui įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti kitas sąžiningai įgytas ir valdomas daikto dalis. Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.
Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvienas daiktą valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai nustatytą laiko tarpą, o daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Įgyjamosios senaties nenutraukia daikto valdymo praradimas be valdytojo valios, jeigu per metus laiko daikto valdymas buvo susigrąžintas.
Kiti Svarbūs Aspektai
Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą, t. y.
Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.
Bešeimininkis turtas
Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.
Radiniai
Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.
Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui.
Asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidas daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą.
Lobis
Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymą visuomenės poreikiams.
Netinkamai laikomi daiktai
Jeigu daiktai turi visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybės institucija, į kurios uždavinius įeina tokios rūšies daiktų apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus. Jeigu savininkas šio reikalavimo nevykdo, tai pagal atitinkamos institucijos ieškinį teismas gali šiuos daiktus iš savininko paimti. Paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn.
Statinių savininkas
Preziumuojama, kad pastatas, statinys, įrenginys ar kitokia konstrukcija savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jos savininkas (valdytojas).
Nuosavybės teisės perėjimas
Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas Civilinio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti įgyjamosios senaties terminus pagal turto rūšį:
| Turto rūšis | Valdymo terminas |
|---|---|
| Nekilnojamasis turtas | 10 metų |
| Kilnojamasis turtas | 3 metai |