Išvykstant gyventi į užsienį su nepilnamečiu vaiku po skyrybų, svarbu žinoti Lietuvos įstatymus ir tarptautines konvencijas, reglamentuojančias šią situaciją. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie veiksmai yra būtini norint teisėtai išvykti ir kokios galimos pasekmės, jei nesilaikoma nustatytų procedūrų.
Gyvenamosios vietos nustatymas teisme
Jei planuojate išvykti gyventi į užsienį, o užsienio valstybei reikalingas tėvo sutikimas, svarbu žinoti, kad Lietuvos teismai nustato tik su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas. Teismo prašoma nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Jumis ir viskas.
Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su Jumis, Jūs galėsite vykti ir gyventi kur tik norite, kito iš tėvų sutikimo tokiam veiksmui nereikės. Jei tėvas norės bendrauti su vaiku, galės nusistatyti bendravimo tvarką.
Atsakovo gyvenamosios vietos nustatymas
Dėl atsakovo gyvenamosios vietos, galite imti pažymą iš Gyventojų registro tarnybos apie atsakovo gyvenamąją vietą ir ją teikti teismui. Tuomet laukiate, kokia bus teismo reakcija, ar duos trūkumams šalinti, jei negalės ten įteikti šaukimo. Antras variantas - nurodote teismui procesiniuose dokumentuose atsakovo asmens kodą ir teikiate prašymą, kad per Sodrą išsiaiškintų, kur jis dirba, ir tada teismas jau pats į atsakovo darbovietę nusiųs šaukimą.
Hagos konvencija ir vaiko grobimo pavojus
Nepakanka prašyti nustatyti gyvenamąją vietą su Jumis. To nepakanka. Jei iš Lietuvos išsivešite vaiką, tuomet tėvas (jei jis turi pakankamai ambicijų ir užsispyrimo) gali pradėti bylą dėl vaiko grobimo pagal Hagos konvenciją.
Aišku, jei tėvas dingęs, išlaikymo neteikia, vaiku nesidomi, tikėtina, kad ir toliau neieškos. Tačiau išlieka tikimybė, kad vaiko tėvo mąstymas gali pasikeisti ir užsinorės tėvas bendravimo su vaiku.
Galima tik laikinai su vaiku išvažiuoti be tėvo leidimo į Šengeno šalis. Na ne visai norėčiau sutikti, kad jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina, ir motina su vaiku išvyks gyventi į užsienį tai bus laikoma vaiko grobimu. Hagos konvencija reglamentuoja šiek tiek kitokią situaciją, nei kad yra aptariama (nebent ne viską nurodėte), nes jei laikytis kolegių nuomonės, tai gyvenamosios vietos nustatymas teisiškai gaunasi "oras" t.y. visiškai teisiškai nereikšmingas aktas, jei po to asmenį su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta galima apkaltinti vaiko grobimu.
Man labai įdomu, pagal kokį įstatymo straipsnį motinai, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, galima būtų pareikšti įtarimą ir nuteisti dėl vaiko grobimo. Tam, kad asmeniui inkriminuoti grobimą, turi būti nustatomos tam tikros teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą baudžiamajai atsakomybei kilti.
Yra pavyzdžių. Pvz., Norvegijoje norint deklaruoti vaiko gyvenamą vietą ten, policija prašo tėvo raštiško sutikimo vaikui gyventi užsienyje. Jie LT teismo abstraktų sprendimą (nustatyta gyvenamoji vieta su mama) traktuoja tik kaip leidimą vaikui su motina gyventi Lietuvoje.
Sakyčiau, kad prieš išvykstant nuolatinai gyventi į užsienį, mamytei reikėtų nepamiršti, kad galioja s.m. LT galioja LAIKINO išvykimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.
DĖMESIO: Norėdami rašyti žinutę, prisijunkite prie sistemos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) lapkričio 27 d. išnagrinėjo civilinę bylą (Nr. Vaiko motina (ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja, pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti išsivežti dukterį nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę be dukters tėvo (atsakovo) sutikimo. Tėvas byloje pareiškė reikalavimą, prašydamas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikėsi pozicijos, kad teismas negali duoti leidimo neteisėtai išvežtam vaikui gyventi kitoje šalyje, tačiau kartu nusprendė, jog vaikas turi gyventi motinos, su kuria nustatyta jo gyvenamoji vieta, valstybėje. Dėl to formuluodami sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismai nurodė, kad vaiko gyvenamąją vietą nustato su motina jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje, taip atitinkamai iš dalies tenkino prašymą dėl nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir leido ieškovei išvežti iš dukterį iš Lietuvos.
Nagrinėjamu atveju vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas teisme kilo jau po to, kai buvo užvesta ir pradėta nagrinėti byla dėl vaiko grobimo pagal Hagos konvenciją. Tai reiškia, kad CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostata jau buvo pažeista ir buvo prasidėjęs procesas pagal Hagos konvencijos nuostatas, kurio metu turi būti nuspręsta, kur yra vaiko socialinių interesų vieta, su kuria šalimi ji susijusi, t. y. ar vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta susijusi su Lietuva.
Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami, su kuriuo iš tėvų turi gyventi vaikas, leisdami vaikui su ieškove gyventi kitoje šalyje, realiai sprendė ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, t. y. kur yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.
Galima vadovautis 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų[1] (toliau 1980 m. Hagos konvencija) ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. Pagal Reglamento 2 straipsnio 11 punktą neteisėtas vaiko išvežimas ir negrąžinimas yra tais atvejais, kai yra pažeidžiamos globos teisės, įgytos teismo sprendimu, įstatymu nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu pagal valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki išvežimo ar negrąžinimo, ir jei išvežimo ar negrąžinimo metu globos teisėmis buvo faktiškai naudojamasi drauge, ar jų su niekuo nesidalijant, arba jomis taip būtų naudojamasi išvežimui ar negrąžinimui.
Pagal Reglamento 11 straipsnio 3 dalį, teismas klausimą dėl vaiko grąžinimo privalo išspręsti ne vėliau kaip per 6 savaites nuo pareiškimo gavimo. Reglamentas nukreipia į 1980 m. Vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencija tarptautinis vaikų grobimas civilinės teisės prasme suprantamas kaip vieno iš tėvų ar kitų artimų giminaičių vykdomas neteisėtas vaiko išvežimas į kitą valstybę ir laikymas joje arba kaip teisėtai į kitą valstybę atvežto vaiko laikymas joje pasibaigus teisėtam vaiko buvimo toje valstybėje laikui.
Konvencijos 3 straipsnis numato dvi būtinąsias sąlygas, kai vaiko išvežimas laikomas neteisėtu: 1) vaiką išvežant turi būti pažeistos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę; 2) šiomis teisėmis išvežimo ar laikymo metu turi būti kartu ar atskirai naudojamasi arba turėtų būti galimybės tai daryti, jeigu vaikas nebūtų neteisėtai išvežtas. Tai reiškia, kad vaiko išvežimu ir laikymu turi būti pažeistos teisėtos ir realiai įgyvendinamos vaiko globos teisės.
Pagal Konvencijos 5 straipsnį, globos teisės reiškia teisę rūpintis vaiku, visų pirma nustatyti jo gyvenamąją vietą. Globos teisės asmeniui gali būti suteiktos: 1) pagal įstatymą; 2) teismo keliu; 3) administracinės institucijos sprendimu; 4) teisinė galią turinčiu susitarimu.
Teisės į informaciją
Šiaip, žinoti, kur vaikas gyvens, Jūs turite teisę. Esmė tikriausiai ne gyvenamosios vietos, bet vaiko buitinių-socialinių sąlygų pasikeitimas.
Situacijos iš gyvenimo
Situacija yra tokia. Brolis po skyrybu su buvusia žmona niekaip negali susitarti gražiuoju dėl vaikų lankymosi Lietuvoje. Jo ex išvyko gyventi į užsienį kartu su vaikais ten juos tyčia mokė kalbėti anglu kalba kad jie ne susikalbėtu su tėvu, tėvas šneka tik lietuvių ir rusu kalbomis. nuolat nuteikinėja, neleidzia bendrauti. Tėčio dabartine šeima yra tvarkinga, negerianti, turinti geras gyvenimo sąlygas, turi geras pajamas ir norėtų vaikų ar bent vieno vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Vieno vaiko tėvas nematė 2 metus kita vaiką parvežė parodyti per atostogas tik savaitei nors tetis tvarkingai moka alimentus ir nori nuolat bendrauti tai yra draudžiama. Kokia reali galimybe prisiteisti vaikus ar bent 1 vaiką?
Pagal teismo sprendima, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta pas jo motina (teismo sprendime nera nurodytas konketus adresas). Buvusi zmona 3 metus slėpė gyvenama vieta tik dabar gavome konkretų adresą. isAr Ar apskritai, ar ji turi teise pakeisti vaiko gyvenamaja vieta be tėvo leidimo? Ar pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai galima kreiptis i teisma su prasymu is naujo nustatyti jo gyvenamaja vieta?
tags: #del #leidimo #pakeisti #gyvenamosios #vietos #valstybe