Juodkrantės Nekilnojamojo Kultūros Paveldo Apsaugos Specialusis Planas

Šiame straipsnyje aptariamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimas, ypatingą dėmesį skiriant Pervalkos gyvenvietei ir jos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai.

Kraštovaizdžio Tvarkymo Zonos Kuršių Nerijoje

Atsižvelgiant į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, yra nustatomos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurių tikslas - išsaugoti ir atnaujinti Kuršių nerijos kraštovaizdį.

Kuršių nerijoje išskiriamos kelios kraštovaizdžio tvarkymo zonos, skirtos skirtingiems tikslams ir teritorijoms:

• Kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zona (GEk): Ši zona apima urbanistinius draustinius, tvarkomus pagal kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planus. Jos tikslas - išlaikyti autentišką užstatymo struktūrą ir pastatų išvaizdą. Šioje zonoje draudžiama keisti sodybų struktūrą, statyti vietovei nebūdingus statinius ir mažinti želdynų plotus.
• Kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona (GEr): Tai bendrąją kraštovaizdžio vertę turinčios gyvenviečių dalys, kuriose leidžiami tvarkyba ir tvarkomieji statybos darbai.
• Kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo zona (GEp): Ši zona apima vertingų planinės struktūros elementų turinčias dalis, kurios praradusios architektūrinę ir urbanistinę vertę.

Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo zonos

Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo zonos (rekreacinės gyvenvietės) yra tos Kuršių nerijos gyvenviečių dalys, kurių tvarkymo reglamentą lemia prioritetinis rekreacinis interesas, o uždavinys - užtikrinti rekreacinės aplinkos kokybę.

Šios zonos skirstomos į:

• Ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona (GRe).
• Intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona (GRi).

Rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos

Rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos - tai rekreacijai intensyviai plėtoti skirtos teritorijos, kuriose darbai vykdomi pagal specialiuosius ir / ar detaliuosius planus, užtikrinant šiose teritorijose reikiamos kokybės rekreacinę aplinką, poilsiautojų saugumą, tinkamą numatytos veiklos įgyvendinimą.

Šios zonos skirstomos į:

• Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona (NRn).
• Urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona (NRu).

Šios zonos taikomos ne tik Pervalkai, bet ir kitoms Kuršių nerijos gyvenvietėms, tokioms kaip Nida, Juodkrantė ir Preila.

Konkretūs Pervalkos Pavyzdžiai

Pervalkoje galioja specifiniai reikalavimai, pavyzdžiui:

• Sklypuose Pervalkos g. rekonstruojant pastatus esamų ir / ar buvusių poilsio namų teritorijose, svarbu atsižvelgti į kraštovaizdžio tvarkymo zonų reikalavimus.
• Pervalkos paplūdimio teritorijoje (NRn6) galima statyti tik paplūdimio įrangą, kuri turi atitikti Kuršių nerijos architektūros bruožus ir formas, būti dekoratyvi ir pagaminta iš natūralių medžiagų.
• Urbanizuojama rekreacinė teritorija pamaryje Preilos pietinėje dalyje (NRu15), tiesiogiai susijusi su planuojamu žvejų ir mažųjų laivų uostu, skirta į uostą atplaukiančių laivais žmonių trumpalaikiam apgyvendinimui.

Kuršių nerijos žemėlapis

Kitos Gyvenvietės

Analogiški reikalavimai taikomi ir kitoms Kuršių nerijos gyvenvietėms:

• Juodkrantė: Sklypuose Kalno g. 12 ir 12B sovietiniais metais pastatyti statiniai remontuojami ar rekonstruojami, nedidinant esamo užstatymo tankio.
• Nida: Nidos centrinė dalis tvarkoma suteikiant centrui reikšmingumo, atkuriant prarastus funkcinius ir vizualinius ryšius su aplinka.
• Preila: Preilos dalyje, priskirtoje GEp kraštovaizdžio tvarkymo zonai, turi būti užtikrinta, kad pėstieji galėtų eiti nuo sankryžos link marių ir prieplaukos.

Valstybinės Kultūros Paveldo Komisijos Įžvalgos

2016 m. rugsėjo 30 d. Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau - Paveldo komisija) 2016 m. birželio 10 d. neeiliniame posėdyje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymu nusprendė sudaryti darbo grupę Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros sprendiniams aptarti.

Darbo grupė, išanalizavusi dokumentus aptariamuoju klausimu, 2016 m. liepos 4 d. konstatavo:

• Rengiamoje Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau - KNNP) tvarkymo plano korektūroje pasigendama teritorijų planavimo dokumentui būtinų, teisės aktais numatytų atributų tiek formos, tiek turinio požiūriu.
• KNNP tvarkymo plano korektūroje būtinas kompleksiškas jo turinio peržiūrėjimas ir sprendinių atnaujinimas.
• Labai smulkiai reglamentuojami atskirų objektų (statinių) tvarkymo darbai, kas yra perteklinis elementas ir tuo pačiu nebeatitinka tokio lygmens dokumentams keliamų reikalavimų, tad siūloma kultūros paveldo vietovių - Smiltynės gyvenvietės (u. k. 21809), Juodkrantės gyvenvietės (u. k. 2067), Pervalkos gyvenvietės (u. k. 2068), Preilos gyvenvietės (u. k. 2069) ir Nidos gyvenvietės.

Vadovaujantis Paveldo komisijos 2015 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. S-7(6.2.-197) „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko kultūros paveldo apsaugos 2005-2015 metais“ siūlymu derinti tarpusavyje urbanistinių vietovių teritorijos ir apsaugos zonos ribų planų ir paveldotvarkos projektų, KNNP tvarkymo plano, KNNP apsaugos reglamento reikalavimus bei UNESCO ekspertų išvadas, Paveldo komisijos darbo grupė mano, jog pagrindiniai principiniai tvarkymo plano korektūros ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti tarpusavyje.

Šis derinimas yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą kultūros paveldo apsaugą ir darnų vystymąsi unikaliame Kuršių nerijos kraštovaizdyje.

tags: #del #juodkrante #2068 #nekilnojamojo #kulturos #paveldo