Daugiabučio renovacijos procesas Lietuvoje: žingsnis po žingsnio

Daugelis gyventojų nori gyventi šilčiau ir už šildymą mokėti mažiau, tačiau konkrečių veiksmų imtis ir atnaujinti savo būstą nesiryžta visų pirma dėl to, kad šis procesas jiems atrodo labai sudėtingas. Iš tiesų tarp gyventojo noro gyventi patogiau ir visiškai atnaujinto namo - vos keletas paprastų žingsnelių.

Nuo 2024 m. lapkričio 11 d. daugiabučių namų savininkai gali pradėti teikti paraiškas renovacijos paramai gauti per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacinę sistemą APVIS. Paraiškos bus priimamos tęstiniu būdu iki 2025 m. spalio 1 d. arba kol baigsis paramai skirti 165 mln. eurų.

Visų pirma, reikėtų žinoti, jog procesas iki renovacijos pradžios truks apie pusę metų - taip yra dėl gana ilgų terminų, teisiniame reglamentavime numatytų kiekvienam žingsniui. Daugeliu jų už gyventojus pasirūpina pasirinktas renovacijos projekto administratorius.

Pagrindiniai renovacijos etapai

Iš tiesų, aiškina specialistas, tarp gyventojo noro gyventi patogiau ir visiškai atnaujinto namo - vos šeši paprasti žingsniai. Apsvarstykime juos detaliau:

1. Apsisprendimas dėl renovacijos

Jei vienas ar keli kaimynai nori renovuoti namą, jie gali kreiptis į „Būsto valdą“, kuri suorganizuos gyventojų susirinkimą, pristatys galimus pastato ir jo inžinerinių sistemų atnaujinimus, renovacijos sprendimus ir procedūras. Susipažinę su informacija, gyventojai balsuoja ir taip apsisprendžia dėl dalyvavimo renovacijos programoje.

Balsavimas vyksta „už“ arba „prieš“ pasiūlymą parengti investicinį planą. Tam, kad šis planas būtų rengiamas, turi pritarti dauguma butų ir kitų namo patalpų savininkų.

„Norėdami renovuoti namą, gyventojai turi gauti Būsto energijos taupymo agentūros, kuri vertina pateiktus investicinius planus, patvirtinimą. Neturėdami parengto investicinio plano, gyventojai negali ir dalyvauti atrankoje“.

2. Investicinio plano parengimas

Investicinis planas - tai dokumentas, kuriame detaliai įvertinamas namas: jo energinis efektyvumas, šildymo ir kitų inžinerinių sistemų, stogo, sienų, fasadų būklė. Investiciniame plane taip pat pateikiami galimi renovacijos variantai bei konkrečių atnaujinimų pasiūlymai: koks turėtų būti šildymas, ar reikia keisti/remontuoti stogą, kaip šiltinti ir atnaujinti fasadą.

Paraiška su investicijų planu teikiama APVIS sistemoje.

Parengtas investicinis planas tvirtinamas ne mažiau kaip 55 proc. namo gyventojų balsų ir kartu su energinio naudingumo sertifikatu pateikiamas Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vertinimui. Tuo taip pat rūpinasi gyventojų pasirinktas renovacijos projekto administratorius.

„Šį dokumentą rengia atestuota įmonė, o tai užtrunka apie du mėnesius ir gali kainuoti nuo 600 iki 1 000 eurų.

3. BETA ir banko vertinimas

BETA namo investicinio plano atrinkimo kriterijai gali būti labai įvairūs ir priklausyti nuo daugybės veiksnių, tačiau praktika rodo: kuo namas didesnis ir kuo mažesnis jo energinis efektyvumas, tuo didesnė tikimybė, kad bus nuspręsta jį renovuoti.

Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė šiuo metu rengia kvartalinės renovacijos projektą Eigulių mikrorajonui. BETA atrinkus renovuotinus namus, šių namų projekto administratorius kreipiasi į banką dėl finansavimo.

Bankas įvertina kreditavimo galimybes ir pateikia preliminarų sprendimą, kuris galioja nuo šešių mėnesių iki metų. Per šį laikotarpį projekto administratorius turi pasirinkti rangovą, kuris atliks renovacijos darbus.

Š.Eidintas aiškina, kad svarstant finansavimo klausimą vertinama ir tai, ar, pavyzdžiui, namo gyventojai be įsiskolinimų mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Šis procesas trunka apie 2 mėnesius.

Jei planas patvirtinamas, butų savininkai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos.

4. Projekto rengimas

Gavęs banko sprendimą, administratorius skelbia projektavimo darbų pirkimą. Per mėnesį išrenkamas laimėtojas, rengsiantis techninį namo renovacijos projektą.

Projekte numatomos visos renovacijos detalės ir gyventojų pasirinkti namo atnaujinimo sprendimai. Projektas derinamas su miesto architektais, savivaldybe, priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ESO ir kitomis institucijomis. Parengtą ir suderintą projektą tvirtina gyventojai, vykdoma privaloma projekto ekspertizė ir išduodamas statybos leidimas. Projekto rengimas trunka apie 2 mėnesius.

5. Rangovo pasirinkimas

Renovacijos projekto administratorius skelbia dviejų savaičių trukmės konkursą rangovams. Per šį laikotarpį jie gali susipažinti su renovacijos projektu, aplankyti ir įvertinti planuojamą renovuoti pastatą bei pateikti savo pasiūlymus.

Rangovų pateikti pasiūlymų vokai yra atplėšiami viešai, gyventojai labai raginami dalyvauti šioje procedūroje. Renovacijai atlikti pasirenkamas rangovas, pasiūlęs įgyvendinti projektą remiantis ekonominio naudingumo kriterijais.

Siekiant sklandaus ir kokybiško namo renovacijos darbų atlikimo, „Būsto valda“ ypač atsakingai vertina, kurį rangovą pasirinkti. Tikrinama, ar rangovo pateiktas renovacijos darbų pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į visas skelbtas pirkimo sąlygas, ar rangovas yra kompetentingas ir turi pakankamai patirties bei resursų darbus atlikti tinkamai ir numatytais terminais. Ypač didelis dėmesys skiriamas tam, kaip rangovas įsipareigoja užtikrinti statybų proceso organizavimą, gyventojų saugumą jo metu, ar sklandus bus galimų defektų šalinimas, pasibaigus statybos darbams.

Rangovo pasirinkimas ir vertinimas trunka dar apie mėnesį.

6. Namo renovacija

Renovacijos projekto administratoriui įsitikinus, kad pasirinktas rangovas yra tinkamas, atrenkamas renovacijos techninis prižiūrėtojas, kuris yra pagrindinis projekto administratoriaus ir gyventojų pagalbininkas, užtikrinsiantis statybos darbų kokybę.

Atlikus minėtus parengiamuosius žingsnius, pradedama namo renovacija, kurios darbai trunka nuo šešių mėnesių iki metų. Pabaigus namo atnaujinimo darbus ir gavus Valstybinės statybų inspekcijos patvirtintą darbų užbaigimo aktą, projekto administratorius kreipiasi į BETA dėl valstybės paramos daugiabučio namo renovacijai suteikimo.

Atlikus minėtus parengiamuosius žingsnius, pradedama namo renovacija, kurios darbai trunka nuo 6 mėnesių iki metų.

Sėkminga namo renovacija labai priklauso nuo sklandaus gyventojų ir renovacijos administratoriaus bendradarbiavimo. Gera gyventojų ir administratoriaus sinergija supaprastina gan sudėtingą procesą iki kelių aiškių žingsnių.

Valstybės parama renovacijai

Lietuvoje daugiabučių renovacijai taikoma valstybės parama, šiuo metu teikiama pagal fiksuoto įkainio kvietimą. Anot N. G. Graužinytės, paramos sistema veikia dviem etapais. „Dalis lėšų skiriama projektui parengti, techninei priežiūrai ir administravimui. Šios išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo pastato naudingojo ploto. Kita dalis skiriama rangos darbams - tai pastato atnaujinimo, apšiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo išlaidos“, - teigia projektų vadovė.

Asmenims, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio namo renovacijoje, valstybė padengia renovacijos išlaidas. Butų savininkai, turintys teisę į kompensaciją už šildymo išlaidas, norėdami, kad valstybė kompensuotų jų išlaidas daugiabučio namo atnaujinimui, turi balsuodami pritarti daugiabučio namo atnaujinimui.

Kad atnaujintam pastatui būtų suteikta valstybės parama, po renovacijos jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę ir ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą. Tokiu būdu valstybės parama užtikrina, kad rezultatas bus ilgalaikis, energiškai efektyvus ir naudingas tiek gyventojams, tiek aplinkai“, - sako N. Graužinytė.

Skiriama parama pagal fiksuotus įkainius. Pvz., už kiekvieną naudingojo ploto kv. m.

Užbaigus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą, butų savininkams išmokama valstybės parama bei pateikiami mokėjimo grafikai.

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Daugiabučio renovacija - kelias į efektyvesnį ir patogesnį gyvenimą. Šaltinis: ena.lt

Energetinio naudingumo sertifikatas

Po daugiabučio renovacijos būtina pasirūpinti energinio naudingumo sertifikatu, kuris patvirtina, kad pastatas atitinka keliamus energinio efektyvumo reikalavimus. Mes galime atlikti pastato sandarumo testą ir suteikti B ar net aukštesnės klasės energinio naudingumo sertifikatą.

Kitos renovacijos priemonės

Pagal atnaujintą daugiabučių modernizavimo programą butų savininkai gali plėsti balkonus iki 1,3 metro gylio, o ten, kur jų iki šiol nebuvo - įsirengti visiškai naujus.

Numatytos ir gamtą saugančios priemonės, pavyzdžiui, ant pastato galima įrengti dirbtines lizdavietes čiurliams bei kitiems paukščiams, taip išsaugant biologinę įvairovę. Be to, finansuojamos ir naujos priemonės - priedangų daugiabučių rūsiuose, elektromobilių įkrovimo stotelių bei dviračių saugyklų įrengimas“, - tvirtina V. Trakimavičius.

Poveikis aplinkai ir komfortui

Atnaujinus pastatus sumažėja šiluminės energijos sąnaudos, o kartu - ir į atmosferą išmetamo CO₂ kiekiai, kurie gali siekti šimtus tonų per metus. Kuo daugiau namų atnaujinama, tuo mažesnė tarša ir poveikis aplinkai.

Be to, tai tvari alternatyva naujai statybai - renovacija leidžia prikelti senus daugiabučius naujam gyvenimui, išvengiant didelės statybų metu susidarančios taršos. Tai ne tik energetiškai efektyvus, bet ir aplinkai draugiškas kelias į modernesnį, tvaresnį gyvenimą“, - teigia V. Trakimavičius.

Renovacijos poveikis gyventojų kasdienybei juntamas iš karto - namuose pagerėja mikroklimatas, sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o patalpose palaikoma tolygi temperatūra.

Apšiltintos sienos, sandarūs langai ir modernizuotos inžinerinės sistemos neleidžia šilumai išeiti laukan, o šalčiui patekti vidun. Taip namai tampa šiltesni ir sveikesni - nebesikaupia kondensatas, o kartu nesusidaro kvėpavimo takams žalingos sąlygos. Dar daugiau, įrengus oro rekuperacijos sistemas, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras, todėl patalpoms vėdinti nebereikia atidarinėti langų ir prarasti šilumos“, - sako D. Kalibatas.

Kaupiamosios lėšos

Nuo sausio kai kurių daugiabučių gyventojų sąskaitos už kaupiamąsias lėšas keičiasi dėl valstybės nustatyto minimalaus tarifo.

Nuo 2026 m. Dėl minėtų pokyčių daugiabučiuose namuose kaupiamosios lėšos bus perskaičiuotos pagal naują minimalų tarifą - 0,1025 Eur už kv. m vietoje ankstesnio, pavyzdžiui, 0,0923 Eur už kv. m.

Valstybės sprendimas didinti minimalius kaupiamųjų lėšų tarifus iš esmės yra bandymas ištaisyti šią ilgai brandintą problemą, kad namai būtų prižiūrimi ne „nuo avarijos iki avarijos“, o pagal planą“, - LRT.lt komentavo V. Stankevičius.

Kaupiamosios lėšos nėra administravimo mokestis ir nėra administratoriaus pajamos - tai butų savininkų pinigai.V.

Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos taip: mėnesio įmoka = tarifas (Eur/kv. m) × buto plotas (kv. m). Pavyzdžiui, žmogui buvo taikomas 0,0923 Eur už kv. m tarifas ir jis turi 60 kv. m butą. Anksčiau jo mėnesio įmoka buvo skaičiuojama taip: 0,0923 × 60 = 5,538 Eur. Dabar, pagal naują minimalų tarifą, ji skaičiuojama taip: 0,1025 × 60 = 6,15 Eur. Taigi, 60 kv.

Kaupiamosios lėšos yra skirtos daugiabučio namo kritiniams poreikiams užtikrinti - nutikus nelaimei, avarijai, susidarius situacijai, kurioje reikia reikšmingos pinigų sumos, kurią surinkti gali būti sudėtinga“, - LRT.lt sakė A.

Daugiabučių administratoriai šiuo atveju veikia kaip šių sprendimų įgyvendintojai.P.

Taigi, praktiškai, jei bazinis tarifas yra 0,1025 Eur/kv. m, „Civinity“ skaičiavimu, pagal pastato būklę 50 kv.

Didžiausia rizika gyventojams - ne sausio pokytis, o 2026 m. liepos terminas. Laiku patvirtintas ilgalaikis planas padeda išvengti situacijų, kai tarifas gali šoktelėti kelis kartus vien dėl to, kad namas neturi aiškaus priežiūros ir atnaujinimo „žemėlapio“, - pabrėžia A.

Ilgalaikis remonto planas yra dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės tvarkyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionaliausia. Ilgalaikį planą gali parengti namo administratorius, samdyti techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas.

Ilgalaikis planas neatsiranda vien dėl to, kad jį parengia administratorius - jis įsigalioja tik tada, kai savininkai jį patvirtina balsuodami. Matome riziką, kad be gyventojų įsitraukimo, nors ir paruošus detalius, daug laiko ir darbo kainavusius planus, jie gali būti nepatvirtinti, o tada automatiškai įsigalios aukštesni tarifai pagal nustatytą pastato būklę“, - pastebėjo V.

Atkreiptinas dėmesys, jog renovuotiems ir naujiems namams 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc.

Taigi, pokytis labiausiai palies tuos, kurie iki šiol mokėjo mažesnį nei minimalų tarifą ir kurių namui bus priskirtas kaupiamųjų lėšų daugiklis x4 dėl pastato būklės“, - apibendrino A.

Svarbu suprasti, kad kaupiamosios lėšos nėra administravimo mokestis ir nėra administratoriaus pajamos - tai butų savininkų pinigai, kaupiami konkrečiam namui ir naudojami tik to namo remontui ir atnaujinimui“, - taip pat pabrėžė V.

Didžiausia rizika gyventojams - ne sausio pokytis, o 2026 m. liepos terminas.A.

Dažniausiai užduodami klausimai apie renovaciją

1. Ar renovacija atsipirks?

Dažniausiai svarstant apie renovaciją vertinama, kiek atnaujinus daugiabutį sumažės šildymo sąskaitos, išlaidos avarijoms, remontams, padidės būsto vertė, tačiau naudų yra daug daugiau. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovė Nijolė Genovaitė Graužinytė pabrėžia, kad renovacijos atsipirkimą reikėtų vertinti plačiau nei vien finansine prasme.

„Atnaujinus daugiabutį, gyventojai ima kitaip rūpintis bendru turtu, atsiranda bendruomeniškumo jausmas ir atsakomybė už aplinką. Sutvarkius šildymo sistemą, apšiltinus sienas, išnyksta problema, kai vienuose butuose per karšta, o kituose - vos 15 laipsnių. Šiluma tampa tolygi, o gyventojai pagaliau gali jaustis patogiai - be striukių ir megztinių žiemą. Tai tikrasis renovacijos rezultatas, kurį sunku išmatuoti pinigais: šiltesni, jaukesni namai, geresnė savijauta ir tvaresnis požiūris į savo gyvenamąją aplinką“, - pasakoja ji.

2. Ar renovacijai suteikiama valstybės parama ir kokioms priemonėms?

Lietuvoje daugiabučių renovacijai taikoma valstybės parama, šiuo metu teikiama pagal fiksuoto įkainio kvietimą. Anot N. G. Graužinytės, paramos sistema veikia dviem etapais.

„Dalis lėšų skiriama projektui parengti, techninei priežiūrai ir administravimui. Šios išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo pastato naudingojo ploto. Kita dalis skiriama rangos darbams - tai pastato atnaujinimo, apšiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo išlaidos“, - teigia projektų vadovė.

Asmenims, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio namo renovacijoje, valstybė padengia renovacijos išlaidas. Butų savininkai, turintys teisę į kompensaciją už šildymo išlaidas, norėdami, kad valstybė kompensuotų jų išlaidas daugiabučio namo atnaujinimui, turi balsuodami pritarti daugiabučio namo atnaujinimui.

3. Kas lemia, ar valstybės parama bus suteikta?

„Kad atnaujintam pastatui būtų suteikta valstybės parama, po renovacijos jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę ir ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą. Tokiu būdu valstybės parama užtikrina, kad rezultatas bus ilgalaikis, energiškai efektyvus ir naudingas tiek gyventojams, tiek aplinkai“, - sako N. Graužinytė.

4. Nuo ko pradėti renovacijos procesą?

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Vladas Trakimavičius pabrėžia, kad renovacijos procesas prasideda nuo pačių gyventojų sprendimo.

„Pirmasis žingsnis - butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kuriame dauguma turi pritarti dalyvavimui daugiabučių atnaujinimo programoje. Vis dėlto prieš priimant tokį sprendimą būtina išsamiai susipažinti su renovacijos eiga, kvietimo sąlygomis, galimomis paramos priemonėmis ir reikalavimais. Visa svarbiausia informacija pateikiama tinklalapyje modernizuok.apva.lt, kur išdėstyti programos etapai ir finansavimo galimybės, renovacijos vadove būsto savininkui. Be to, patarimų galima kreiptis į renovacijos administratorius ar APVA specialistus, kurie padeda gyventojams pasiruošti ir tinkamai organizuoti visą procesą“, - teigia ekspertas.

5. Kiek vidutiniškai trunka atsinaujinimo darbai?

Pasak Vlado Trakimavičiaus, renovacijos darbai prasideda nuo investicijų plano patvirtinimo, po kurio pasirašoma dvejų metų paramos sutartis. Vis dėlto, anot eksperto, praktikoje projektų įgyvendinimas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti ir ilgiau - iki trejų metų.

6. Kokias kitas renovacijos priemones galima rinktis šiandien?

„Pagal atnaujintą daugiabučių modernizavimo programą butų savininkai gali plėsti balkonus iki 1,3 metro gylio, o ten, kur jų iki šiol nebuvo - įsirengti visiškai naujus. Numatytos ir gamtą saugančios priemonės, pavyzdžiui, ant pastato galima įrengti dirbtines lizdavietes čiurliams bei kitiems paukščiams, taip išsaugant biologinę įvairovę. Be to, finansuojamos ir naujos priemonės - priedangų daugiabučių rūsiuose, elektromobilių įkrovimo stotelių bei dviračių saugyklų įrengimas“, - tvirtina V. Trakimavičius.

7. Kaip renovacija prisideda prie aplinkos tausojimo ir klimato kaitos mažinimo?

Atnaujinus pastatus sumažėja šiluminės energijos sąnaudos, o kartu - ir į atmosferą išmetamo CO₂ kiekiai, kurie gali siekti šimtus tonų per metus. Kuo daugiau namų atnaujinama, tuo mažesnė tarša ir poveikis aplinkai.

„Be to, tai tvari alternatyva naujai statybai - renovacija leidžia prikelti senus daugiabučius naujam gyvenimui, išvengiant didelės statybų metu susidarančios taršos. Tai ne tik energetiškai efektyvus, bet ir aplinkai draugiškas kelias į modernesnį, tvaresnį gyvenimą“, - teigia V. Trakimavičius.

8. Kodėl po renovacijos pagerėja komfortas?

Vilnius Tech Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros docentas dr. Darius Kalibatas pažymi, kad renovacijos poveikis gyventojų kasdienybei juntamas iš karto - namuose pagerėja mikroklimatas, sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o patalpose palaikoma tolygi temperatūra.

„Apšiltintos sienos, sandarūs langai ir modernizuotos inžinerinės sistemos neleidžia šilumai išeiti laukan, o šalčiui patekti vidun. Taip namai tampa šiltesni ir sveikesni - nebesikaupia kondensatas, o kartu nesusidaro kvėpavimo takams žalingos sąlygos. Dar daugiau, įrengus oro rekuperacijos sistemas, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras, todėl patalpoms vėdinti nebereikia atidarinėti langų ir prarasti šilumos“, - sako D. Kalibatas.

9. Kokią įtaką renovacija turi energiniam efektyvumui ir šildymo sąskaitoms?

Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės. Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda.

10. Kaip modernizacija pakeičia buto vertę?

Atnaujintas daugiabutis tampa patrauklesnis ir rinkoje, pažymi D. Kalibatas.

„Palyginus du panašius pastatus - vieną renovuotą, kitą ne - modernizuoto namo butų vertė visada būna didesnė. Tai lemia ne tik nauja išvaizda, bet ir geresnės konstrukcijos: renovacijos metu jos sustiprinamos, sutvarkomos susidėvėjusios sienų siūlės, atnaujinamas fasadas, pašalinamos drėgmės ir kondensato problemos. Tokie sprendimai prailgina pastato tarnavimo laiką ir užtikrina, kad būstas išliks patogus, šiltas ir patikimas dar daugelį metų“, - teigia jis.

tags: #del #duagiabucio #renovacijos