Lietuvos ekonomikoje privatizavimo procesas, nors ir būtinas pereinant prie rinkos ekonomikos, nebuvo be trūkumų. Ekonomistas J. Čičinskas teigia, kad smulkių ūkio objektų privatizavimas išugdė nusikaltėlių organizacijas, trikdžiusias visą procesą.
Atsižvelgiant į tuometines sąlygas, pirmoji K. Prunskienės Vyriausybė nusipelno septyneto ar aštuoneto, tačiau esą kaimyninė Lenkija su tais pačiais procesais tvarkėsi kur kas geriau.
Kazimiera Prunskienė
J. Čičinsko Kritika Privatizavimo Procesui
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius J. Čičinskas sako, kad devynetas K. Prunskienės Vyriausybei yra pernelyg didelis įvertinimas, nes Lietuvoje visas procesas nevyko taip puikiai.Mokslininkas sako, kad nors atsižvelgiant į tuometines sąlygas pirmoji Vyriausybė nusipelno septyneto ar aštuoneto, tačiau esą kaimyninė Lenkija su tais pačiais procesais tvarkėsi kur kas geriau, o Lietuvoje prasidėjęs smulkių ūkio ir gamybos objektų privatizavimas išugdė nusikaltėlių organizacijas ir jų metodus, nes pats procesas nebuvo tinkamai sutvarkytas.
„Devyni gal per daug. Vis dėlto ten buvo daug skubaus darbo, nebuvo viskas idealiai padaryta ir su kainų kėlimu. O su privatizavimu tai tikrai buvo galima geriau. Prasidėjo smulkių ūkio ir gamybos objektų privatizavimas, tai ten labai savotiškas jis buvo. Kaip Amerikoje alkoholio draudimas, taip čia privatizavimas išugdė nusikaltėlių organizacijas ir jų metodus, nes procesas nebuvo gerai sutvarkytas ir organizuotas”, - DELFI pasakojo J. Čičinskas.
Profesorius sako tikrai suprantąs sunkias tuometės Vyriausybės darbo sąlygas, nes viskas buvo daroma pirmąkart, o Vakarų specialistai ėmė lankytis mūsų šalyje tik po kurio laiko, o ir jie neturėjo patirties pertvarkant valstybės ekonomiką iš komandinės į rinkos.
Lenkijos Patirtis
J. Čičinskas teigia, kad kaimyninė Lenkija su įvairiomis problemomis tvarkėsi vis tik geriau nei Lietuva. Pasak jo, lenkai kur kas lengviau susitvarkė su infliacija, mat įvedė saugiklius darbo užmokesčio kilimui, kuris sekė paskui liberalizuotų kainų šoktelėjimą viršun.
„Kylant kainoms visi puolė kelti darbo užmokestį, ypač tie, kurių produkciją vis dar pirko. Darbo užmokesčio kilimas skatino kelti jį visur, ne tik ten, kur yra uždirbama, dėl to, didėjo gamybos sąnaudos. Vadinasi, darbo užmokesčio kilimas vejantis kainų kilimą užsuka spiralę ir paskui sunku sustabdyti. Tai lenkai už per didelį, nei leistinas, darbo užmokesčio kėlimą įvedė mokestį. Man rodos, jis buvo dukart didesnis nei pats darbo užmokesčio pakėlimas ir iškart atmušė ūpą“, - pasakojo profesorius.
Tuo tarpu Lietuvoje, jo teigimu, į vykstančius procesus buvo reaguojama stichiškai, nors J. Čičinskas pripažįsta, kad žaibiškas kainų kilimas buvo natūralus dalykas, kai pereinama į rinkos ekonomiką.
K. Prunskienės Vyriausybės Darbas Blokados Metu
J. Čičinskas sako, kad K. Prunskienės Vyriausybei vis tik parašytų 7 arba 8, nes ji neblogai tvarkėsi blokados metu. „Aš parašyčiau nemažai - tarp 7 ir 8, nes man patiko jų darbas blokados metais, tikrai sukosi labai neblogai. Blokada pagal sumanymą turėjo prismaugti ekonomiką, bet nepavyko. Vis tik labai pagirčiau ministrą Algį Dobrovolską, kuris tvarkė socialinę pusę - pašalpas ir kitą socialinę paramą, nes tam perversme viso šito labai reikėjo“, - teigė J. Čičinskas.
Pasak K. Prunskienės, pirmajai Vyriausybei teko didelė atsakomybė - reikėjo formuoti valstybės institucijas, perimti reikalų kontrolę, ypač ekonomikos srityje, atlaikyti pustrečio mėnesio trukusią ekonominę blokadą - tuomet netiekta nafta, didžiąja dalimi ir dujos.
„Tai buvo Maskvos centrinės valdžios bausmė Lietuvai už tai, kad ji paskelbė nepriklausomybę. Mes suradome būdų, kaip didžiąja dalimi aprūpinti Lietuvos poreikius ir Lietuva nesužlugo, o per metus praktiškai atstatėme praradimus ir ekonomika dėl to ne taip labai ir nukentėjo“, - teigė profesorė.
Lietuvos žemėlapis
Pirmosios Vyriausybės Nariai
Pirmojoje Vyriausybėje dirbo:
- Premjerė Kazimiera Prunskienė
- Vicepremjerai Algirdas Brazauskas ir Romualdas Ozolas
- Ekonomikos ministras Vytas Navickas
- Energetikos ministras Leonas Vaidotas Ašmantas
- Finansų ministras Romualdas Sikorskis
- Kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys
- Materialinių išteklių ministras Romualdas Kozyrovičius
- Miškų ūkio ministras Vaidotas Antanaitis
- Pramonės ministras Rimvydas Jasinavičius
- Prekybos ministras Albertas Sinevičius
- Ryšių ministras Kostas Birulis
- Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas
- Socialinės apsaugos ministras Algis Dobravolskas
- Statybos ir urbanistikos ministras Algimantas Nasvytis
- Susisiekimo ministras Jonas Biržiškis
- Teisingumo ministras Pranas Kūris
- Užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas
- Vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis
- Žemės ūkio ministras Vytautas Knašys
Alitos Privatizavimo Skandalas
Buvęs Valstybės turto fondo generalinis direktorius Povilas Milašauskas turės valstybei grąžinti Luidžitercui Boskai sumokėtus beveik 2 mln. litų. Aišku, šis nuosprendis dar negalutinis, nes jį P. Milašauskas apskųs aukštesniems teismams, o kokie bus jų sprendimai, kol kas niekas nežino.
„Komisijos išvadose buvo nurodyta, kad privatizuojant „Alitą“ valstybei buvo padaryta 36 mln. litų žala ir įvardyti kaltininkai: tuometis Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas, ūkio ministras Petras Čėsna, VTF vadovas Povilas Milašauskas, kelių komisijų pirmininkai ir nariai. Ir visi Vyriausybės nariai, kurie, pažeisdami Konstituciją, pritarė „Alitos“ privatizavimui“, - sako šios komisijos pirmininkas „darbietis“ Jonas Pinskus.
Seimo laikinoji komisija „Alitos“ privatizavimo aplinkybėms tirti nustatė, kad, pašalinus L. Boską, ir toliau buvo nesilaikoma įstatymų. Reikėjo ne derėtis su kitais konkurso dalyviais, o skelbti viešąjį konkursą neįvykusiu.
Išvados
Privatizavimo procesas Lietuvoje buvo sudėtingas ir prieštaringas. Nors jis buvo būtinas pereinant prie rinkos ekonomikos, tačiau jį lydėjo nemažai problemų, tokių kaip nusikaltėlių organizacijos, korupcija ir valstybės nuostoliai. Dėl to svarbu atidžiai analizuoti privatizavimo procesą ir mokytis iš klaidų, kad ateityje būtų galima išvengti panašių problemų.
Lietuvos Bankas
tags: #del #butu #privatizavimo #nukentejo