Jeigu esate užsienietis, privalote laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Migracijos departamentas informuoja, kad 2021 m. kovo 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, užsienietis gali pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje - Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi.
Gyvenamosios vietos deklaravimas Migracijos departamente
Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi:
Tokiu atveju duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodomi pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nebereikia.
Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis gali pridėti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tai gali būti:
- gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno. Jeigu prie prašymo pridedamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su užsieniečiu rezervuotu vizito laiku - tokiu atveju savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins užsieniečio prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas;
- su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis. Sutarties nebūtina tvirtinti notariškai arba registruoti VĮ „Registrų centras“;
- juridinio asmens išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi juridiniam asmeniui priklausančioje patalpoje, arba apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantis dokumentas.
Pildant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, užsienietis vieną iš minėtų dokumentų ir pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje gali pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Galiojantis kelionės dokumentas“.
Jeigu gyvenamoji patalpa užsieniečiui priklauso nuosavybės teise arba su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų Migracijos departamentui pateikti nereikia.
Gyvenamosios vietos deklaravimas seniūnijoje
Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi:
Pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, galima pateikti pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o vėliau, atsiėmus leidimą gyventi iš Migracijos departamento, per 1 mėnesį nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.
Asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą:
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
Dokumentai, reikalingi deklaruojant gyvenamąją vietą seniūnijoje
Deklaruojant gyvenamąją vietą seniūnijoje, gali prireikti šių dokumentų:
- Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
- Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas elektroniniu būdu.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas pilnametis užsienietis, siekiantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi įrodyti, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Užsieniečiams, atvykstantiems mokytis ar studijuoti, taikomas mažesnio gyvenamojo ploto reikalavimas - 4 kvadratiniai metrai.
Svarbūs terminai
Užsieniečiams svarbu žinoti terminus, per kuriuos reikia atlikti tam tikrus veiksmus:
- Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, ir pradėti vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.
- Jeigu tokią įmonę įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės dalyviu.
- Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje ar teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
- Pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, galima pateikti pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o vėliau, atsiėmus leidimą gyventi iš Migracijos departamento, per 1 mėnesį nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.
Svarbu: Laiku neįvykdę įsipareigojimų muitinei ar laiku nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), užsieniečiai gali sulaukti nemalonumų − iki 5 metų laikotarpiui taikomo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką.
Kaip panaikinti draudimą atvykti į Lietuvą?
Jei jums uždrausta atvykti į Lietuvą, galite pateikti prašymą išbraukti jus iš nepageidaujamų asmenų sąrašo. Štai kaip tai padaryti:
- įvykdyti įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėti baudą (baudas). Tačiau reikia neužmiršti, kad nepriemokos, už kurias ir uždrausta atvykti, nėra galutinės, nes už nesumokėtus muitus ir mokesčius toliau skaičiuojami delspinigiai.
- įvykdęs įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjęs baudą (-as), pateikti Migracijos departamentui motyvuotą prašymą išbraukti duomenis apie jį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau - nepageidaujamų asmenų sąrašas). Šis prašymas Migracijos departamentui teikiamas per MIGRIS, o esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima šio prašymo pateikti per MIGRIS - raštu (paštu (L. Sapiegos g.
Prašyme turi būti nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas ir telefono ryšio numeris, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos), nuotrauką, kurioje užsienietis yra užfiksuotas su savo galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento asmens duomenų lapu ir kurioje aiškiai matomi visi šiame lape esantys įrašai ir asmens nuotrauka, prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu turimos). Kai prašymas teikiamas užsieniečiui prie MIGRIS prisijungus per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą arba raštu, nurodyta nuotrauka nepridedama.
Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išbraukti duomenis apie jį iš nepageidaujamų asmenų sąrašo, raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad paprastai valstybės institucijos ar įstaigos, kuri buvo pateikusi siūlymą įtraukti duomenis apie užsienietį į nepageidaujamų asmenų sąrašą, motyvuotas pasiūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš šio sąrašo išnagrinėjamas greičiau nei paties užsieniečio prašymas, kadangi šiam pasiūlymui netaikoma suderinimo raštu su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nuostata.
Informacijos apie darbo sutarties su leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais - apie jo darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio 2 dalį užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Kada užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos?
Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu:
- jam panaikinta viza;
- jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi;
- jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui;
- jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui;
- į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti;
- jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką.
- jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti;
- jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę;
- jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai;
- priimtas sprendimas jį išsiųsti iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.
Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Užsieniečių, kuriems uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, duomenys yra įrašomi į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, o iš jo duomenys Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti perduoti centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai.
Seniūnijų kontaktai Kaune:
- Žaliakalnio seniūnija Šv. Gertrūdos g.
- Žemosios Fredos seniūnija Veiverių g.
tags: #deklaruoti #uzsienieti #savo #bute