Į Lietuvą jau kurį laiką traukia didesniu uždarbiu nei tėvynėje susivilioję migrantai. Atvykstantiesiems galioja tam tikros sąlygos. Migrantams Lietuva draugiška ne visuomet. Pasitaiko atvejų, kai kitataučiai nukenčia dėl to, kad per daug pasitiki būsimais darbdaviais, arba dėl to, jog nekelia pasitikėjimo čionykščiams. Panagrinėsime, kokios yra užsieniečių gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygos nuomojamame būste Lietuvoje.
Gyvenamosios vietos deklaravimas šiandien tampa vis reikalingesnis norint gauti vienokias ar kitokias valstybinių institucijų teikiamas paslaugas. Teisiniu ir instituciniu požiūriu gyvenamosios vietos deklaravimo institutas yra labai svarbus. Gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai yra puikiai apibrėžti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme:
„Rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas“.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti vairuotojo pažymėjimą, verslo liudijimus ir pačias įvairiausias socialines paslaugas.
Žemiau pateikiama schema, iliustruojanti gyvenamosios vietos deklaravimo procesą užsieniečiams:
Teisinis reglamentavimas
Migracijos departamento atstovė Loreta Tumalavičienė aiškino, kad gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikoje tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Pagal šį įstatymą gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų.
- Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
„Migracijos departamentui svarbu, kad užsienietis būtų nurodęs savo aktualų faktinį gyvenamosios vietos adresą, kuriuo, esant poreikiui, būtų galima surasti užsienietį ir atlikti vienokio ar kitokio pobūdžio patikrinimą“, - akcentavo L. Tumalavičienė.
Praktiniai iššūkiai
Tiesa, ne visuomet atvykėliams pavyksta rasti būsto nuomotoją, kuris sutiktų leisti savo valdose deklaruoti gyvenamąją vietą. Čia į pagalbą atskuba gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugas teikiantys verslininkai. Sprendimas, atrodytų, gana paprastas - šie asmenys, paprastai tariant, kitataučiams nuomoja ne būstą, o tik adresą, kur atvykėlis gali deklaruoti gyvenamąją vietą, nors iš tiesų gyvens visai kitur. Taigi, pasitaiko, kad migrantai iš tiesų gyvena visai ne ten, nei informuoja Migracijos departamentą.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė pasakojo, kad tiek pabėgėliai, tiek atvykstantieji į Lietuvą studijų tikslais ar čia sukūrę šeimą susiduria su sunkumais ieškodami gyvenamosios vietos, mat nemažai nuomotojų dar įtariai žiūri į atvykėlius dėl jų tautybės ar tikėjimo. Tiesa, pašnekovė pripažino, kad tai nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios atvykėliai kreipiasi į Raudonąjį Kryžių.
„Gal tai patvirtina, kad žmonės atvyksta dirbti, uždirbti ir patys yra linkę prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Čia ir yra ta vadinamoji moderni vergovė“, - sakė E. Samuchovaitė. E. Samuchovaitė pasakojo: „Ta prasme, kad aš ten niekam neketinu nuomoti, bet tame būste deklaruoju žmones ir tokiu būdu uždirbu“.
Renkuosi Lietuvą | Gyvenamosios vietos deklaravimas
Komercinis sprendimas
Klaipėdos savivaldybės tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė teigė, kad su problemomis dėl gyvenamosios vietos deklaracijos susiduria atvykėliai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Kartais žmonių, kitataučiams išnuomojusių būstą, leisti deklaruoti gyvenamąją vietą atvykėliams prašo ir bendrijų pirmininkai. „Dauguma jų šią problemą sprendžia komerciniu būdu - tiesiog mokėdami, kad baltarusis, gyvendamas Lietuvoje, deklaruotų gyvenamąją vietą“, - dėstė J. Butkevičienė. Pašnekovė pridūrė, kad anksčiau buvo galimybė gyvenamąją vietą deklaruoti, paprastai tariant, savivaldybėje. Tai būdavo itin naudinga tiems žmonėms, kurie neturi nekilnojamojo turto, o nuomotojai neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos išnuomotame būste.
„Tai galėtų būti kad ir ne visam laikui, o laikinai - bent metams ar dvejiems, galima įvesti tam tikrą terminą. Kitos valstybės pasas galėtų būti pagrindas, kodėl žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą prie savivaldybės, o ne konkrečiame bute“, - aiškino J. Butkevičienė.
Pasekmės užsieniečiams
Migracijos departamento atstovė L. Tumalavičienė paaiškino: „Jeigu užsienietis Migracijos departamentui yra nurodęs tik gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaracijos adresą, o patikrinimo metu paaiškėtų, kad jis šiuo adresu iš tikrųjų negyvena ir Migracijos departamentui nėra nurodęs jokio kito faktinės gyvenamosios vietos adreso, jam gali būti neišduotas ar panaikintas leidimas gyventi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnį, t. y. būtų vertinama, kad užsienietis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl gyvenamosios vietos ir neįrodė turintis tinkamą gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje“.
„Tokiu atveju priimamas sprendimas panaikinti leidimą gyventi. Teismų suformuluota praktika tokio pobūdžio bylose pripažįsta Migracijos departamento sprendimus kaip teisėtus ir pagrįstus“, - teigė L. Tumalavičienė.
Verslo niša
Formaliai, regis, adresus nuomojantys verslininkai rado legalią nišą užsidirbti. Migracijos departamento atstovės teigimu, už tam tikrą mokestį suteikti gyvenamosios vietos deklaracijos adresą tiesiogiai nėra uždrausta. Tai, kad nedaro jokio nusižengimo, tvirtino ir tokias paslaugas siūlantys verslininkai. Be to, esą dirbama paisant Migracijos departamento reikalavimų - gyvenamoji vieta deklaruojama parenkant pagal nuomojamu adresu esančio būsto plotą, kad, kaip ir numatyta pagal tvarką, vienam žmogui tektų ne mažiau nei 7 kvadratiniai metrai. Adresus nuomojantys verslininkai yra pasiruošę rasti „laisvų vietų“ įvairiuose Lietuvos miestuose.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinamos gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygos užsieniečiams:
| Aspektas | Sąlygos |
|---|---|
| Teisinis pagrindas | Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas |
| Privalomi deklaruoti | ES piliečiai (ilgiau nei 3 mėn.), užsieniečiai su leidimu gyventi |
| Reikalavimai adresui | Faktiškai gyvenamas adresas |
| Alternatyvos | Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugas teikiantys verslininkai |
| Pasekmės už melagingą informaciją | Leidimo gyventi panaikinimas |
Darbo sąlygos ir apgyvendinimas
Būna atvejų, kai darbdaviai savo darbuotojus apgyvendina apverktinomis sąlygos, o tai tarsi paslepia po išnuomotu gyvenamosios vietos deklaravimo adresu, kur šie nė nebuvo įkėlę kojų. „Nėra galimybės patikrinti, kurioje vietoje būtent asmuo gyvena, nes jis deklaruoja gyvenamąją vietą vienoje vietoje, pavyzdžiui, Vilniuje, o iš tiesų gyvena Šiauliuose, Mažeikiuose ar kokiame kaime bendrabutyje, kur 20-40 žmonių gyvena vienoje vietoje, po keturis viename kambaryje. Tai gana sudėtingas klausimas. Migracijos departamentas turi teisę patikrinti, tačiau tai nėra jų atsakomybė“, - dėstė K.
Akcentuojama, kad darbuotojų apgyvendinimo sąlygos yra susitarimo tarp darbuotojo ir darbdavio klausimas. „Jeigu kalbame apie nekvalifikuotus darbuotojus, kartais būna, kad darbo sutartis sudaryta tik lietuvių kalba ir žmonės neišmano ir nesupranta savo teisių ar net nežino siūlomo atlyginimo. Jiems gali būti pasakyta viena suma, o sutartyje numatyta kita“, - pasakojo K.
K. kalbėjo: „Jeigu, pavyzdžiui, yra netinkamai sutvarkyti dokumentai arba apie tam tikrus dalykus neinformavo darbdavys ir tie užsieniečiai tiesiog nežino ir negalėjo žinoti. Aišku, tai neatleidžia nuo atsakomybės. Tačiau yra tam tikrų dalykų, tam tikrų niuansų būtent dėl užsieniečių atvykimo. Mes, kaip teisininkai, visiems užsieniečiams patariame ir rekomenduojame kreiptis į teisininkus, jeigu kyla klausimų“.
„Yra rizika statybų, transporto sektorių darbininkams arba nekvalifikuotiems darbuotojams, kurie atvyksta į Lietuvą. Jie iš tikrųjų pasitiki darbdaviais arba tarpininkais, kurie žada iki galo sutvarkyti visus dokumentus, tačiau tie žmonės neišmano įstatymų normų ir kaip ta vieta turi būti deklaruota, kaip gauti leidimą dirbti. Tai gana kompleksinė problema“, - teigė K.
Leidimo gyventi gavimo sąlygos
Jeigu teikiate prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamąją vietą galite deklaruoti savo pasirinkimu:
- per Migracijos departamentą, rezervuotu vizito laiku atvykus pateikti prie prašymo išduoti leidimą gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis;
- seniūnijoje ar savivaldybėje per 1 mėnesį nuo leidimo gyventi, atsiėmimo.
Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildant prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turite nurodyti, ar pageidaujate deklaruoti gyvenamąją vietą per Migracijos departamentą, ir patvirtinti, kad pasižadate deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, kai tai būtina.
Jei pildant prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nepatvirtinote, kad pasižadate deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, kai tai būtina, galima pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Pastabos“ Pasižadėjimo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo forma.
Jeigu pasirenkate gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje:
- gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis reikia nurodyti pildant prašymą, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nereikia.
- per MIGRIS pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, turite pridėti dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje.
Tai gali būti:
- gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno.
Jeigu pateikiamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su jumis rezervuotu vizito laiku - savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins jūsų prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas.
Jeigu užsieniečiui, dėl kurio įsipareigojama, Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas - sutikimas gali būti sudarytas ir per www.igalojimai.lt. Renkantis šį būdą, įgaliojimo paslaugos aprašyme savininkas (bendraturtis) nurodo, kad sutinka leisti apsigyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nurodant gyvenamosios patalpos adresą. Šiuo atveju Migracijos departamento darbuotojui turėsite nurodyti įgaliojimui suteiktą identifikavimo kodą. Sutikimo apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje forma.
- su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis.
tags: #deklaruoti #uzsenieti #savo #bute