Lietuvos dvarai - tai ne tik architektūros paminklai, bet ir gyvi istorijos liudininkai, menantys didingas praeities akimirkas ir paslėptus likimus. Vienur išpuoselėti ir iki šių dienų išlikę didingi pastatai, juosiami prižiūrimų parkų, kitur - sugriuvusios sienos, kurių tuštumą ir skurdumą pabrėžia praskrendančios varnos karksėjimo aidas buvusiuose koridoriuose, o takai seniai užžėlę varnalėšomis ir dilgelėmis, dar kitur - nė su žiburiu nebesurastum ir vietos, kur stovėjo kažkada buvęs itin svarbus administracinis, politinis, kultūrinis objektas - tai vis apie tas pačias kadaise Lietuvoje buvusias 3 300 dvaro sodybų.
Utenos rajonas - ne išimtis. Čia yra išlikusių ir prižiūrimų dvarų, čia kai kurie statiniai yra kritinės būklės, o apie kitus galime sužinoti jau tik iš knygų puslapių. Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistas Arvydas Mitalas sakė, kad Utenos rajone, pagal istorinius šaltinius, buvo apie 119 dvarų ir palivarkų.
Šiandien Utenos rajone yra 15 dvaro sodybų. Vienas iš jų - Degsnio buvusio dvaro sodybos fragmentai (rūmai, sandėlis, ūkinis pastatas) Degsnio kaime, Daugailių seniūnijoje.
Degsnėnus 1889 m. kartu su Jotaučių dvaru bei Kastulyne Utenos vls. valdė dvarininkas katalikas Povilas Koziela, o jo sūnūs: Steponas, Tomas ir Adomas valdė 778 deš. dirbamos, 81 nedirbamos, 380 deš. miško žemės. Degsnio dvarą valdė Steponas, Jotaučių dvarą - Adomas, o Kastulynę - Tomas Kozielos.
Pažvelkime į Degsnio dvaro sodybos istoriją atidžiau.
Degsnio dvaro savininkai turėjo 4 karčemas: Kirkliuos, Degučiuos, Rukliuos ir Sudeikiuos, o dv. bravorą. Iš Deksnio dv. buvo išskirtas Taukelių dvarelis (čia buvusioj koplyčioj ir buvo laidojami Kozielos). Kozielų pavardės priedo ,,Poklevskiai“ kilmė neaiški.
Steponas Koziela dar ilgokai čia gyveno, paskui išvyko į Lenkiją. Steponas - valdė Degsnio dvarą, ilgokai čia gyveno, paskui išvyko į Lenkiją. Dvare buvę knygų pilnos spintos, turėjo paveikslų, kuriuose buvo vaizduojami Lietuvos kunigaikščiai.
Tomas - valdė Kastulynę, buvęs apsišvietęs, nevedęs, turėjęs daug senų knygų. Iš dvaro buvęs išskirtas Taukelių dvarelis (čia buvusioj koplyčioj ir buvo laidojami dvarininkai).
1882 m. vasarą Degsnių dv. subruzdo valstiečiai - atsisakė į dv. eiti lažo, mojuodami kastuvais numušė atvykusiam pristavui antpečius. Valstiečiai pasipriešino dėl servitutų - teisės į ganyklas. kariuomenė ir valstiečiai nubausti.
Degsnio ir Jotaučių dv. savininkai 2 valakus žemės Sudeikiuose paskyrė bažnyčiai. Kozielų giminė buvo palaidota bažn. šventoriuje (yra išlikę paminklai). Iki pastatant Sudeikių bažnyčią jie melsdavosi akmeninėje Taukelių koplyčioje, kur buvęs altorėlis.
Apibendrinant, Degsnio dvaro istorija siekia gilią senovę, o jo savininkai paliko ryškų pėdsaką apylinkių kraštovaizdyje ir kultūriniame gyvenime.
Šiandien Degsnio dvaro sodybos fragmentai liudija praeities didybę ir primena apie būtinybę saugoti kultūros paveldą ateities kartoms. Dvaro klestėjimo laikais jam priklausė 63 valakai žemės, 7 ežerai, 2 palivarkai, 7 kaimai.
Pirmieji užfiksuoti dvaro šeimininkai buvo Kozielos-Poklevskiai. Kalbama, kad čia jie gyveno nuo Ivano Rūsčiojo laikų ir tik vėliau priėmė katalikybę. Rašytiniuose šaltiniuose minima tik vienguba Kozielų pavardė. Kita - Poklevskių - pavardė atsirado vėliau.
Šiuo metu išlikęs nerestauruoti centriniai dvaro rūmai ir pagalbiniai pastatai.
Utenos rajono žemėlapis
Architektūrinės ypatybės ir dabartinė būklė
Šiandien didelėje trijų piliakalnių, likusių nuo Livonijos karų laikų, apsuptoje vietovėje niūriai stovi kritinės būklės dvaras, didžiulis svirnas ir keli ūkiniai pastatai. Už šių pastatų glūdi miškas ir kažkada buvęs parkas, kuriame, kaip sakoma, Napoleonas sėdėdavo prie didžiausio medžio.
Palypėjus iki pat dvaro pastato, atsiveria nuostabūs apylinkių vaizdai. Dvaras iki šiol apipintas pasakojimais apie paslėptus lobius, kartą per metus nušvintančius dvaro rūsyje, apie baisų pono vaikų elgesį su tėvu ir kitomis šiurpiomis istorijomis.
Šiandien Degsnio dvaro sodybos fragmentai liudija praeities didybę ir primena apie būtinybę saugoti kultūros paveldą ateities kartoms.
Degsnio dv. 1923 m. dv. buvo 5 ūkiai, 80 gyv.
Apibendrinant, Degsnio dvaro istorija siekia gilią senovę, o jo savininkai paliko ryškų pėdsaką apylinkių kraštovaizdyje ir kultūriniame gyvenime.
Nuo XIX a. vid. tebėra išlikęs mūrinis gyv. pastatas.
Atsižvelgiant į tai, kad išliko tik fragmentai, būtina imtis priemonių, kad šis istorinis kompleksas būtų išsaugotas ateities kartoms.
Dvarų likimas šiandien
„Žmogui dažnai atrodo, kad pardavęs dvarą gali paimti milijonus, bet iš tiesų šiandien išlikę statiniai reikalauja didžiulių investicijų. Valdytojas turi juos jei ne atgaivinti, tai bent jau minimaliai apasugoti nuo aplinkos poveikio”, - patikino A. Mitalas.
LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme teigiama, kad valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus - kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija.
Šiandien dvarai išgyvena renesansą. Siekiama juos saugoti, restauruoti, sugrąžinti gyvenimą. Dažnai tokie statiniai tampa muziejais, kuriuose vyksta plenerai, koncertai, konferencijos, parodos…
Atgyja ir mažiau žinomi ar prasčiau išlikę dvarai. Tokiems reikia nukreipiamųjų ženklų.
Šiandien Degsnio dvaro sodybos fragmentai liudija praeities didybę ir primena apie būtinybę saugoti kultūros paveldą ateities kartoms.
Lietuvos dvarai - tai ne tik architektūros paminklai, bet ir gyvi istorijos liudininkai, menantys didingas praeities akimirkas ir paslėptus likimus.
Šiandien Utenos rajone yra 15 dvaro sodybų. Vienas iš jų - Degsnio buvusio dvaro sodybos fragmentai (rūmai, sandėlis, ūkinis pastatas) Degsnio kaime, Daugailių seniūnijoje.
Taigi, kiekvienas dvaras - tai unikalus istorijos ir kultūros fragmentas, kurį turime saugoti ir puoselėti.
Utenos rajono dvarų sąrašas
Utenos rajone, pagal istorinius šaltinius, buvo apie 119 dvarų ir palivarkų. Išliko tik 15, kurie yra įrašyti į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių registrą. Tiesa, du iš jų 2014 metais neteko kultūros paveldo apsaugos.
| Dvaro sodybos pavadinimas | Seniūnija |
|---|---|
| Užpalių dvaro sodyba | Užpalių |
| Degsnio buvusio dvaro sodybos fragmentai | Daugailių |
| Bikuškio dvaro sodyba | Sudeikių |
| Jotaučių dvaro sodyba | Utenos |
| Noliškio buvusio dvaro sodybos fragmentai | Daugailių |
| Vaikutėnų buvusio dvaro sodybos fragmentai | Daugailių |
| Vyžuonėlių buvusio dvaro sodybos fragmentai | Vyžuonų |
| Avižienių buvusio dvaro sodybos fragmentai | Leliūnų |
| Daugilio dvarvietė | Sudeikių |
| Leliūnų buvusio dvaro sodybos fragmentai | Leliūnų |
| Bajoriškių palivarko sodybos fragmentai | Daugailių |
| Utenos buvusio dvaro sodybos fragmentai | Utenos miestas |
| Saldutiškio dvaro sodyba | Saldutiškio |
Utenos vieta Lietuvos žemėlapyje