Šiame straipsnyje aptariami atliekų deginimo įmonių statybos leidimų išdavimo procesai Lietuvoje, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus, institucijų vaidmenį ir visuomenės nuomonę. Taip pat nagrinėjami konkretūs atvejai, susiję su Kauno ir Vilniaus atliekų deginimo jėgainių statybomis.
Statybos leidimų išdavimo tvarka
Planuojantiems pradėti statybas ar jau pastatyto statinio užbaigimo įforminimą, būtina naudotis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.
Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos administruoja IS „Infostatyba“, kurios pagalba „vieno langelio“ principu vartotojams teikiamos elektronines paslaugos. Prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“.
Sistema perduoda informaciją ir pagal kompetenciją projektą tikrina statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymo Nr. D1-878, (toliau - Reglamentas) 9 priedo 1, 3, 4, 5 ir 17 punktuose nurodyti subjektai.
Jei trūksta informacijos, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“. Jei įvykdyti nurodyti reikalavimai, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ užregistruoja prašymą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas joje paskelbia subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie privalo pagal nurodytą kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatyme nustatytiems reikalavimams.
Per nustatytą projekto patikrinimo terminą (įskaitant termino pratęsimą) subjektui nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui), laikoma, kad projektui subjektas pritaria. Jei projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai (įskaitant ir savivaldybės administraciją), savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas, paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto patikrinimo termino pabaigos (įskaitant termino pratęsimą); apie tai prašymo pateikėjas automatiškai informuojamas el. paštu.
Primename, kad asmuo, norėdamas naudotis IS „Infostatyba“ išorine svetaine, turi būti komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemos vartotojas arba turėti asmeninį skaitmeninį sertifikatą, išduotą kvalifikuoto elektroninio parašo paslaugų teikėjo. Jungiantis prie šios svetainės, reikia autentifikuotis per Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės elektroninių valdžios vartų portalą www.epaslaugos.lt. Naudojantis elektroninėmis paslaugomis, prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu (internetu). Pridedamas projektas turi būti pasirašytas projektą privalančių pasirašyti asmenų elektroniniais parašais.
Kauno kogeneracinės jėgainės atvejis
Valstybės valdomos įmonių grupė „Ignitis“ ir Suomijos kapitalo bendrovė „Fortum Lietuva“ jau pradėjo abiejų valdomos Kauno kogeneracinės jėgainės, kuri iškilusi Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, bandymus. Netrukus čia ketinama atgabenti ir pirmąsias atliekas, kurias degins ši elektrinė.
Netoliese esančių Ramučių gyventojams buvo netikėta tai, kad niekas jų nuomonės išduodant TIPK leidimą netgi nepasiteiravo, nors tokiais atvejais tai būna įprasta. Paskelbė savivaldybė. Patį leidimą Aplinkos apsaugos agentūra išrašė dar pernykščio gruodžio pradžioje. Tačiau žinia apie tai pasirodė tik prasidėjus šiems metams, o ją paskelbė ne pati jėgainė, bet Kauno rajono savivaldybė.
Vienas jėgainės kaimynų dar 2019-ųjų spalį kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą norėdamas pareikšti pastabas dėl TIPK leidimo. Tačiau jam buvo atsakyta, kad šaukštai - jau po pietų.
„Kai jėgainėje buvo pradėti bandymai, mūsų bendruomenės iškart buvo paprašyta nuraminti žmones, kad čia leidžiami tik garai, nieko pavojinga. Ir šiaip panašiais atvejais jos atstovai susisiekia su mumis, kad išplatintume jų žinias. Tačiau nesulaukėme jokių klausimų, ar neturime pastabų dėl TIPK leidimo. Ieškok pats kur tik nori, kas ir kada rengiama“, - pasakojo Ramučiuose gyvenanti piliečių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkė Greta Varnaitė-Venckienė.
Anot jos, patenkintų jėgainės kaimynyste tėra gal vienetai, tačiau bendruomenė supranta, kad pasipriešinti jai nebepavyks. „Emociškai sunkiausia vyresniems žmonėms - vos išvydę dūmus jie ima skambinti ir guostis“, - pasakojo asociacijos vadovė.
Nei tyrimų, nei nutarimo
Kol kas kai kurie teisės aktai, susiję su Kaune jau iškilusia jėgaine, o Vilniuje baigiama statyti atliekų deginimo jėgaine, išvis nėra priimti. Pavyzdžiui, nėra Vyriausybės nutarimo, kuriuo būtų leidžiama toliau plėtoti šiuos projektus.
Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė yra nurodžiusi, kad priimant šį nutarimą turėtų būti pateikta papildoma informacija, kad ne tik projektiniuose dokumentuose, bet ir iš tiesų jėgainės atitinka visuomenės sveikatos interesus.
Tačiau jokie papildomi tyrimai nėra atlikti, o Sveikatos apsaugos ministerija, pasiūliusi pritarti tolesniam projektų įgyvendinimui, vadovavosi dar 2013-2014 metais atliktais vertinimais.
Ministerijos atstovė Gabrielė Banaitytė tvirtino, kad ankstesnių poveikio aplinkai vertinimų metu numatyti projektiniai sprendiniai perkeliami į vėlesnius statybos ir leidimų išdavimų procesus, pagal juos rengiami statinių projektai ir TIPK leidimai.
„Šiems dokumentams (atitinkamai 2017, 2018, 2019 metais) Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre buvo pritarta, nes jie atitiko visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Taigi pradėti projektai ir šiuo metu atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Jei elektrinėms pradėjus veikti būtų nustatyta didesnė tarša, turėtų būti pakeisti aplinkosaugininkų išduoti TIPK leidimai ir nustatytos griežtesnės veiklos vykdymo sąlygos“, - teigė G.Banaitytė.
Bet vietos gyventojų tokie valdininkų aiškinimai neguodžia. „Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įmonių tik daugėja, tarša didėja, o poveikio aplinkai vertinimai atlikti labai seniai“, - sakė G.Varnaitė-Venckienė.
Daug neatsakytų klausimų
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pernai gruodį „Verslo žinioms“ tvirtino, kad leidimai tęsti projektus yra parengti vadovaujantis projektiniais veikimo modeliais, o jų poveikį aplinkai ir sveikatai bus galima papildomai vertinti, jau kai jėgainės veiks.
Tai daryti ragina ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), po „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo nurodžiusi, kad prieš TIPK leidimo išdavimą ar jo pakeitimą turėtų būti atliekami neplaniniai aplinkosaugininkų patikrinimai.
Taip siekiama įvertinti, ar tikroji padėtis tikrai atitinka dokumentuose pateiktus duomenis.
Savo ruožtu Konstitucinis teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl Seimo narių grupės kreipimosi, kuriuo prašoma išsiaiškinti, ar Atliekų įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
Jose numatyta, kad atliekas deginančios jėgainės, Vyriausybės pripažintos valstybinės svarbos objektais, gali būti statomos ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos, o sprendimus gali priimti ministrų kabinetas, atsižvelgęs į visuomenės sveikatos interesus.
Ar agentūra nepaskubėjo?
Turint galvoje, kad valstybės institucijos pačios nėra nuveikusios daugelio su atliekų deginimu susijusių namų darbų, kyla klausimas - ar Aplinkos apsaugos agentūra nepaskubėjo išduodama leidimą Kauno jėgainei?
Anot aplinkos viceministrės Justinos Grigaravičienės, viskas vyko pagal įstatymus, o derinant TIPK leidimą agentūra ne kartą teikė pastabas ir Kauno kogeneracinė elektrinė turėjo taisyti paaiškėjusius netikslumus.
Beje, anot viceministrės, leidime numatyta, kad bet kokią riziką dėl pasikeitusių teisės aktų prisiima jo turėtojas.
Bet STT rekomendacijos dėl aplinką teršiančių įmonių neplaninių tikrinimų kol kas atidėtos į šoną. „Dabar Seime svarstomas aplinkosaugos kontrolės stiprinimo priemonių paketas, kuriam įsigaliojus atsiras teisinė galimybė atlikti įmonės patikrinimą prieš išduodant leidimą“, - sakė J.Grigaravičienė.
Aplinkosaugininkai pagaliau pradėjo suktis. Pastaruoju metu gamyklas ir kitas įmones prižiūrintys aplinkos sergėtojai - lyg ant adatų. Labiausiai jie sukruto į viešumą išlindus žiniai, kad uostamiesčio kartono fabrikas „Grigeo Klaipėda“ galbūt daugelį metų tyčia teršė Kuršių marias.
Šią savaitę paskelbta, kad bus tikrinamos 50 šalies įmonių nuotekų valyklos. Iš viso jas turinčių bendrovių šalyje yra 194.
Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos departamentas išplatino žinią, kad „Nordic Sugar Kėdainiai“ galbūt nevalytomis nuotekomis užteršė šalia esantį upelį.
O sostinėje savaitgalį nustatyta, kad Neries vanduo užterštas plastiko detalėmis.
Vilniaus "Reenergy" jėgainės atvejis
Vilniaus miesto savivaldybė tiesiogiai dalyvauja energijos iš atliekų jėgainę statančios įmonės „Reenergy“ veikloje ir kapitale, valdo 49 proc. Aiškinama, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras turėjo patikrinti ir užtikrinti, kad regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos statybos projektas atitiktų visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
„Vilniuje kuriama erdvė politikų proteguojamai Suomijos bendrovei „Fortum“, brutaliausiu būdu pašalinant jos tiesioginį konkurentą - „Reenergy“ jėgainę. Tokie veiksmai būtų neįmanomi demokratinėje, teisinėje valstybėje. Statybų inspekcijos priekaištai yra tolygūs Rusijos tarnybų argumentams, kodėl šios šalies rinkai netinka Lietuvos pieno produktai “, - bendrovės pranešime spaudai cituojamas p.
„Jėgainė statoma pagal visus įstatymuose numatytus reikalavimus, gavus visus reikalingus leidimus, atlikus visus reikalingus tyrimus. Maža to, visi įstatymais numatyti jėgainės statybų apskundimo teismui terminai yra pasibaigę“, - aiškina p.
VŽ spalį rašė, kad dviejų verslo grupių atstovai, neseniai surėmę jėgas sostinės atliekų rūšiavimo ir apdorojimo įrenginių įrengimo konkurse, turėjo prie derybų stalo.
Akivaizdu, kad ir toliau vilkinant „Reenergy“ jėgainės statybas, proteguojami mūsų konkurentų interesai. Tačiau aiškėja, kad šis teismo sprendimas dar nereiškia, jog atliekų jėgainės projektas pajudės. „Nors teismas patvirtino taikos sutartį tarp Statybos inspekcijos, Vilniaus savivaldybės administracijos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro, visus leidimus turinčiai „Reenergy“ jėgainei buvo sukurtas papildomas barjeras.
Apie tai „Icor“ koncerno atstovai yra užsiminę ir anksčiau, ypač kai buvo bandoma panaikinti beveik pastatytos „Bionovus“ biokuro katilinės statybos leidimą ir reikalauja pašalinti statybos padarinius.
Per metus jėgainėje, kuri yra 1,5 karto mažesnė nei „Fortum“ pastatyta Klaipėdoje, planuojama suvartoti iki 170 tūkst. tonų išrūšiuotų komunalinių atliekų. Kada atliekų deginimo jėgainės statybos bus atnaujintos, anot R.Petreikio, priklauso nuo Aplinkos ir Ūkio ministerijos.
„Reenergy“ statoma energijos iš atliekų jėgainė turėtų tapti sostinės atliekų tvarkymo sistemos dalimi - kartu su atliekų rūšiavimo fabriku, kurį numato statyti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC). Per metus jėgainėje, kuri yra 1,5 karto mažesnė nei „Fortum“ pastatyta Klaipėdoje, planuojama suvartoti iki 170 tūkst. tonų išrūšiuotų komunalinių atliekų. Į jėgainę, atitinkančią aukščiausius ekologijos reikalavimus, ketinama investuoti 250 mln. EUR.
Buvo numatyta, kad gamyklos vertė sieks 70 mln. EUR, o veikti ji pradės 2015 m.
Teisinė bazė
Atliekų deginimo įmonių veiklą reglamentuoja šie teisės aktai:
- Direktyva Nr. 2000/76, Celex Nr.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-878 dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 patvirtinimo.
Eurovoc terminai
Su atliekų deginimo įmonių statybos leidimais susiję Eurovoc terminai:
- Atliekų tvarkymas
- Oro kokybė
- Aplinkosauga
- Atliekos
- Šiukšlių deginimas
- Aplinkos norma
- Vandens techniniai prekybos apribojimai
- Aplinkos žala
- Natūrali aplinka
- Aplinkos politika
Institucijų vaidmuo
Pagrindinės institucijos, dalyvaujančios atliekų deginimo įmonių statybos leidimų procese:
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos
- Aplinkos apsaugos agentūra
- Nacionalinis visuomenės sveikatos centras
- Savivaldybės administracija
- Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)
- Konstitucinis teismas
Lentelė: Kauno ir Vilniaus atliekų deginimo jėgainių palyginimas
| Ypatybė | Kauno kogeneracinė jėgainė | Vilniaus "Reenergy" jėgainė |
|---|---|---|
| Valdytojai | „Ignitis“ ir „Fortum Lietuva“ | „Reenergy“ (Vilniaus miesto savivaldybė - 49%) |
| Planuojamas atliekų kiekis per metus | Nėra tikslios informacijos | Iki 170 tūkst. tonų |
| Investicijos | Nėra tikslios informacijos | 250 mln. EUR |
| Statusas | Veikia, vyksta bandymai | Statybos atnaujinimo klausimas sprendžiamas |