Daugiafunkciniai pastatai: apibrėžimas, privalumai ir ateities tendencijos

Daugiafunkcinio verslo patalpų centro koncepcija yra gana nauja Lietuvoje, tad svarbu įvardinti, kas tai per patalpos. „Stock office“ vadinami projektai, kurie po vienu stogu talpina sandėliavimo, biuro ir ekspozicijos erdves.

Tai reiškia, kad įmonė vienoje vietoje gali administruoti ir įgyvendinti visas verslo funkcijas. Priežasčių - ne viena, bet šiandieninėje ekonomikoje, kai privatus sektorius ima aktyviau sekti savo finansus ir ieškoti būdų taupyti, būtent „stock office“ yra sprendimas, kurį daugelis atranda, nes leidžia efektyviau vykdyti veiklą ir taupyti kaštus.

Kokiems verslams verta apsvarstyti „stock office“ nuomą?

„Stock office“ patalpos dažniausiai yra siejamos su gaminančiomis ar produktus parduodančiomis įmonėmis. Greta gaminančių ir produktus fizinėse ar e. parduotuvėse parduodančių įmonių, „stock office“ patalpomis domisi ir paslaugas teikiančios bendrovės. Taip pat tokiomis patalpomis ima domėtis ir start up’ai, kurie paprastai pasižymi itin greitu augimu. Tokios bendrovės supranta, kad investicija į nuosavą NT gali būti trumpalaikė, nes bendrovė auga per greitai, o „stock office“ nuoma leidžia neprisirišti prie vietos ir esant poreikiui biurą greitai keisti.

Žinoma, jaunatviškas bendroves dažnai žavi ir patalpų specifika: aukštos lubos, didelės erdvės leidžia sukurti autentišką interjerą.

„Stock office“ privalumai

• Veiklos efektyvumo didinimas
• Kaštų taupymas
• Lankstumas keičiant patalpas
• Galimybė sukurti autentišką interjerą

Nekilnojamojo turto vystytoja UAB „Stanvara“, priklausanti įmonių grupei „Helios Group”, investuoja Klaipėdoje ir ruošiasi rekonstruoti bendrovei priklausantį komercinį pastatą Taikos pr. 56, priešais Klaipėdos Akropolį, klaipėdiečiams žinomą kaip „Elektromarkt“.

„Nuo pastato atidarymo 2004-aisias stipriai keitėsi nuomininkų lūkesčiai, poreikiai, erdvės traukėsi, o racionalumas tapo norma. Pastebime, kad ne vienerius metus skirtingose vietose išsidėsčiusios veiklos funkcijos konsoliduojasi po vienu stogu. Tai svarbu trumpinant gamybos, logistikos grandines, didinant konkurencingumą ir gerinant pirkėjų patirtį ir, žinoma - galutinę kainą“, - pranešime cituojamas bendrovės komercijos vadovas Nerijus Pudžiuvelis.

Pasitraukus ilgamečiam pastato nuomininkui, dalijasi įmonė, atėjo tinkamas laikas pokyčiams. Projektuojamame daugiafunkcinės paskirties pastate (angl. „stock office“) po vienu stogu tilps prekybai, biurui, sandėliavimui ir gamybai pritaikytos patalpos. Įprastai įmonės ieško kompromisų - renkasi biurą be sandėlio, prekybinės salės ar pan. bet daugiafunkciniai kompleksai tai keičia iš esmės.

Pastatas yra centrinėje Klaipėdos dalyje, turi 230 vietų automobilių parakvimo aikštelę. „HELIOS KLAIPĖDA” pirmuoju etapu, kuris prasidės 2021 m. II ketv., bus atnaujinta 3 000 kv. m patalpų pirmajame aukšte, iš jų bus suformuota 11 skirtingų dydžių patalpų su atskirais įėjimais. Patalpų plotas 150-300 kv. Apie ketvirtadalis ploto, kaip rašoma pranešime, jau rezervuota.

Tvari architektūra ir ekologiškos medžiagos

Ekologiškos medžiagos architektūroje įgauna vis didesnį svarbą, nes vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai ir tvariam gyvenimui. Mediena, ypač iš atsakingai tvarkomų miškų, yra vienas iš labiausiai paplitusių ekologiškų sprendimų. Medinės konstrukcijos gali žymiai sumažinti CO2 emisiją, be to, jos užtikrina gerą šilumos izoliaciją. Bambukas taip pat užima svarbią vietą ekologiškų medžiagų sąraše. Jo tvirtumas ir greitas augimas leidžia efektyviai pasinaudoti šiuo ištekliumi.

Natūralūs izoliacijos produktai, tokie kaip šiaudai, vilna ar celofanas, taip pat yra vertingi. Ne mažiau įdomus yra perdirbtas plastikas. Ši medžiaga, kurią kuria medžiagų mokslininkai, pasižymi ilgaamžiškumu ir atsparumu aplinkos poveikiui. Ekologiškos medžiagos leidžia kurti aplinkai draugiškus pastatus. Pavyzdžiui, integruojant saulės kolektorius ar kitus atsinaujinančius energijos šaltinius, galima siekti energijos nepriklausomumo.

Apibendrinant, ekologiškų medžiagų taikymas architektūroje yra ne tik estetiška, bet ir funkcionali praktika. Ji leidžia kurti sveikas gyvenimo erdves, prisidedančias prie žmonių gerovės ir aplinkos išsaugojimo.

KTU laboratorijų centras „M-Lab“

Vietoje „Kolegų“ kavinės iškilsiantis unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras iš bendravimo erdvių taps bendradarbiavimo erdvėmis. Pasak „G.Janulytės-Bernotienės studijos“ architektės Guodos Zykuvienės, mokslo pastatai yra svarbi miesto struktūros dalis, ypač kai tai - nuosekliai suprojektuotas kompleksas ar studentų miestelis.

„Tai - visuomeniniai pastatai su specialiai mokslo paskirčiai skirtomis patalpomis: klasėmis, auditorijomis, studijomis, laboratorijomis, sporto salėmis ir viešomis erdvėmis. Mokslo pastatai - tai šalies kultūros ženklai“, - teigia G.Zykuvienė.

KTU laboratorijų centro „M-Lab“ architektūrinių sprendimų pristatymo metu G.Zykuvienė pabrėžė, kad projektu yra siekiama sunaudoti kuo mažiau energijos - tiek statant pastatą, tiek jį eksploatuojant. Pasak „G.Janulytės-Bernotienės studijos“ architektės, didelis dėmesys projekte skiriamas žmonių gerovei ir remiamasi ekologiniais sprendimais. Pasirenkamos atitinkamos erdvės, medžiagos, energetiniai sprendimai bei atliekų valdymo politika.

„Projektuodami atidžiai sekėme esamus ženklus, atsargiai keitėme ir pildėme projektą. Taip suformavome „M-Lab“ įėjimo aikštę priešais pastatą, aikštę pratęsėme pastato viduje ir išleidome amfiteatru į Gričiupio slėnį. Atvėrėme pastatą pirmame aukšte, sujungdami miestelio žaliąsias erdves su upelio žaliosiomis erdvėmis, jas papildėme numatydami žaliuosius stogus“, - pasakoja G.Zykuvienė.

Architektė teigia, kad žali stogai yra puiki vieta bendrauti ir svajoti - jie yra sklypo želdynai toliau nuo miesto triukšmo, kasdienybės ir rūpesčių. „Į KTU „M-Lab“ projektą jau įsijungė būsimo pastato bendruomenė, siūlydama papildomus žalių stogų scenarijus: daržą, valgymo, jogos erdves“, - teigia pašnekovė. Žali stogai saugo stogo dangą nuo perkaitimo vasaros metu. Be to, jie gerina ir saulės baterijų darbą.

Architektė pabrėžia, kad tokie stogai akumuliuoja lietaus vandenį, kurio perteklius stiprių liūčių metu ne tik kad nėra panaudojamas, bet ir gali pridaryti žalos miesto tinklams.

„Siekėme išsaugoti didžiąją dalį esamų konstrukcijų: kolonų, perdangų, įrengti reikiamos varžos išorines atitvaras. Tai pat, fasadų apdailai bus naudojamos perdirbamos medžiagos, bus projektuojami atsinaujinančius energijos šaltinius - saulės baterijos - surenkamas ir panaudojamas lietaus vanduo, įrengti atitinkami inžineriniai sprendimai“, - pasakoja G.Zykuvienė.

G.Zykuvienė pasakoja, kad 1964 m. suprojektuotas KTU (tuomet KPI) studentų miestelis, anot architektūrologo Vytauto Petrulio „yra vientisas sovietmečio modernizmo architektūrinis kompleksas, vienas iš vertingiausių ir geriausiai išsilaikiusių sovietmečio laikotarpio lietuviškojo modernizmo pavyzdžių“.

Tuo tarpu, architektūrologui Algimantui Mačiuliui jis primena modernizmo architektūros pradininkų, tokių kaip Alvar Aalto ir Walter Gropius kūrybą.

„Studentų miestelis suformuotas pagal akademinių miestelių autonomijos, pastatų laisvo dėstymo erdvėje, saugant ir kuriant žalias pauzes ir funkcionalias jungtis principus. Jis sąveikauja su istoriniu kodu - tyrimų laboratorija, lengvai pildosi naujais mokslo pastatais: KTU Lengvosios pramonės fakulteto rūmai (dab. KTU Dizaino ir technologijų fakultetas), KTU „Santakos slėnio“ pastatu, pildysis ir toliau“, - atkreipia dėmesį architektė.

G.Zykuvienė tikina, kad Kaune daug geros šiuolaikinės ir senas tradicijas turinčios architektūros ir architektų, taip pat aktyvių ir išmanių miesto bendruomenių.

Žaliųjų pastatų privalumai

Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktorius Andrius Bagdonas pasakoja, kad „žaliasis“ (tvarus) pastatas skiriasi poveikiu žmogaus sveikatai ir mus supančiai aplinkai. „Tokio pastato apibrėžimas apima sveiką mikroklimatą, komfortą, ilgaamžiškumą ir ekonomiškumą, kurie dažnai matuojami energetiniu efektyvumu ir priežiūros kaštais. Svarbu ir tai, jog toks pastatas statomas racionaliai vartojant gamtos išteklius visuose jo gyvavimo ciklo etapuose: nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo bei atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos“, - aiškina A. Bagdonas.

Projektuojant, statant ir vertinant tvarius pastatus, yra pasitelkiamos savanoriškos pastatų sertifikavimo, reitingavimo ir viešinimo sistemos. „Pastatų poveikį aplinkai galima sumažinti taikant pažangius energiją taupančius konstrukcinius sprendimus, perdirbant ir pakartotinai naudojant statybines medžiagas ir produktus, taip mažinant atliekų kiekį“, - pasakoja Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktorius.

Statistiškai, Europoje žmonės net 90 proc. laiko praleidžia patalpose, todėl, visų pirma, tvariuose pastatuose stengiamasi užtikrinti didelį natūralios šviesos kiekį, pakankamą šviežio oro kiekį, gerą akustiką. „Tyrimais įrodyta, kad dirbant tokiame sveikatai palankiame pastate, padidėja darbuotojų našumas, rečiau neatvykstama į darbą dėl ligos. Dauguma tvarių pastatų poveikio sveikatai tyrimų atlikta biuruose, tačiau daugelis kriterijų puikiai tinka ir gyvenamiesiems namams“, - tikina A. Bagdonas.

Pasak jo, A+ klasės energetinio efektyvumo pastatai, atliekų rūšiavimas, atsinaujinančios energetikos šaltiniai, elektromobiliai jau tapo kasdienybe, todėl natūralu, kad NT vystytojai nuolat diegia naujas technologijas ir taiko aukštesnius kokybės standartus, leidžiančius išsiskirti konkurencingoje rinkoje.

Kalbėdamas apie „žaliųjų“ pastatų inovatyvumą, A. Bagdonas pabrėžia, jog vienas iš svarbiausių tokių pastatų akcentų - jų apšildymas. „Geoterminis šildymas, saulės energijos kolektoriai, biomasę deginančios krosnys - bene populiariausios „žaliosios“ alternatyvos apšildant patalpas bei ruošiant karštą vandenį.

Vandeninių šildymo ir vėsinimo sistemų subalansavimas taip pat lemia šiluminės aplinkos parametrus - oro temperatūrą, santykinį drėgnumą, oro judėjimo greitį, šiluminės spinduliuotės temperatūrą, kurie turi tiesioginę įtaką žmogaus kūno komfortui ir darbingumui“, - teigia pašnekovas.

Daugiabučiai - ne išimtis

Nors Vilniuje gausu „žalių“ biurų, netolimoje ateityje miestą papuoš gyvenamieji daugiabučių tipo pastatai, kurie atitiks visus tvaraus pastato reikalavimus. „Žvėryne, Baltupiuose, Užupyje dar tik praėjusiais metais pradėti projektuoti ir statyti pirmieji „žalieji“ daugiabučiai. Tai - pirmieji Lietuvoje gyvenamosios paskirties pastatai, kuriuose bus diegiami ne tik ekonomiški, bet ir aplinką bei žmogaus sveikatą tausojantys šiuolaikiški sprendimai - šildymas, neišskiriantis kenksmingų medžiagų, apsauga nuo ore tvyrančių toksinų patekimo, natūrali šviesa ir panašiai“, - pasakoja A. Bagdonas.

Anot jo, dabar tampa įprasta vertinti Vilniuje statomų biurų, viešbučių ir kitų komercinės paskirties objektų tvarumą, todėl gyvenamųjų namų tvarumo vertinimo proveržio laukiama per artimiausius 2-3 metus.

„Vystant prestižinius daugiabučių projektus ypač konkurencingoje rinkoje, nebeužtenka vartotojams pasiūlyti puikios vietos ar aukštos energetinės klasės - vis daugiau daugiabučių bus statomi remiantis tvarumo principais, naudojant pažangiausias technologijas bei kokybiškas medžiagas. Be to, „žalieji“ pastatai ilgainiui nuvertės mažiau, jie bus likvidesni, o jų eksploatavimo sąnaudos - mažesnės“, - teigia Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktorius.

Vienas „žaliausių“ pastatų Vilniuje

Vienas tokių pastatų - sostinėje įsikūręs verslo centras „3 burės“. Tai - A klasės, 3 biurų kompleksas strateginėje Vilniaus verslo vietoje šalia Konstitucijos prospekto. Pasak verslo centro vadovės Rūtos Narutavičės, patalpos atnaujintos taip, kad atitiktų visus tvaraus pastato reikalavimus - įrengtas moderniausias apšvietimas, įdiegtos pažangiausios technologinės ir gaisrinės sistemos, naudojant dar aukštesnio lygio medžiagas, atnaujintos sienos, lubos, grindys.

Saulės kolektoriai ant stogo, elektromobilių įkrovimo vietos, specialūs reikalavimai pastato valymo priemonėms, tik ekologiški dažai naudoti sienoms ir luboms ar net nustatytas kiekis pastate bei prie jo esančios augalijos. Dėl šių ir panašių sprendimų pernai šiam pastatui buvo suteikti aukščiausios klasės ekologiškumo ir tvarumo kriterijus patvirtinantys „LEED Platinum“ bei „LEED O&M Platinum“ aplinkosaugos sertifikatai. Lietuvoje tokius sertifikatus turi vos keli verslo centrai.

Pastate oro srautas, šildymas ir vėsinimas yra reguliuojami atskirai kiekviename aukšte ir biure, atsižvelgiant į darbuotojų poreikius. Biuruose įrengti E7 klasės filtrai apsaugantys nuo lauke esančių dulkių ir alerginių susirgimų. Visuose biuruose įrengti multifunkciniai atsidarantys fasado langai su saulės ir šilumos kontrole - atspindintys saulės šviesą ir energiją.

„Biurų kompleksą šildo ir vėsina geoterminė katilinė, žiemą naudojanti žemės gelmių šilumą, o vasarą - šilumą iš pastato nukreipianti į žemės gelmes, taip vėsindama patalpas. Taupant šilumos energiją, pastate veikia vėdinimo įrengimai su aukšto efektyvumo šilumogrąža, kurie žiemos metu neleidžia šaltam orui iš lauko patekti tiesiai į patalpas.

Negana to, pastatas yra ne tik draugiškas aplinkai, bet ir jame dirbančių žmonių sveikatai. „Teigiamą poveikį duoda ne tik technologiniai sprendimai, bet ir „minkštosios“ priemonės - darbuotojų įpročių keitimas sveikos gyvensenos link. Todėl „burių“ biuruose dirbantys žmonės skatinami atsisakyti rūkymo arba bent jau nekenkti nerūkantiems, daugiau judėti, važinėti dviračiais arba elektromobiliais. O tai, be abejo, ilgalaikėje perspektyvoje naudinga visam miestui ir visuomenei“, - sako R. Narutavičė.

Skaitmeninės technologijos ir dizainas

Skaitmeninės technologijos ir dizainas šiuo metu atlieka itin reikšmingą vaidmenį architektūros inovacijų srityje. Jos leidžia architektams ir inžinieriams kurti sudėtingesnius, efektyvesnius ir tvaresnius projektus. Vienas esminių skaitmeninių įrankių architektūroje yra kompiuterinė asistuojama projektavimo (CAD) programinė įranga. Ji suteikia galimybę architektams tiksliai piešti pastatus, kurti detalius brėžinius ir matuoti erdves.

Taip pat vis labiau populiarėja parametrinis ir algoritminis dizainas. Šios technologijos remiasi matematikos ir kompiuterinių algoritmų principais, leidžiančiais kurti sudėtingas formas ir struktūras.

Virtuali ir papildyta realybė taip pat pradeda įsitvirtinti architektūros pasaulyje. Šios technologijos leidžia architektams ir klientams patirti projektą dar prieš jo įgyvendinimą. Skaitmeninės technologijos taip pat prisideda prie tvarumo didinimo. Energijos simuliavimo programos leidžia įvertinti pastato energijos poreikius ir optimizuoti jį, siekiant sumažinti energijos suvartojimą.

Visos šios skaitmeninės technologijos ir dizaino metodai ne tik pagerina architektūros proceso efektyvumą, bet ir leidžia kurti inovatyvius sprendimus, atitinkančius šiuolaikinius poreikius ir iššūkius.

Moduliniai pastatai

Moduliniai pastatai - tai tikras architektūros revoliucijos simbolis. Jie keičia tradicinius statybos metodus, siūlydami naujovišką požiūrį, kuris remiasi modulių gamyba gamykloje ir jų surinkimu statybos aikštelėje. Pirmiausia, šis statybos būdas puikiai tinka, kai reikia greitai spręsti būsto trūkumo problemas. Modulius galima gaminti iš įvairių medžiagų - medžio, plieno ar betono. Pasirinkimas priklauso nuo konkrečių projekto reikalavimų ir aplinkos sąlygų.

Moduliniai pastatai išsiskiria ir savo lankstumu. Jie gali būti pritaikyti pagal individualius kliento poreikius, nes modulius galima konstruoti įvairiomis konfigūracijomis ir dydžiais. Tai ypač naudinga komerciniams projektams, kur erdvės reikalavimai gali keistis.

Tvarumas - dar vienas šio statybos metodo privalumas. Efektyvi gamyba mažina atliekų kiekį, o moduliniai pastatai gali būti projektuojami su energiją taupančiomis sistemomis, tokiomis kaip saulės energija ar šilumos siurbliai. Be to, moduliniai pastatai yra lengvai perkelti ir pakartotinai naudojami. Tai ypač svarbu, pavyzdžiui, statybų aikštelėse ar laikinuose objektuose, kaip parodų centrai ar mokyklos.

Vis dėlto, moduliniai pastatai susiduria su tam tikrais iššūkiais. Viena iš problemų - visuomenės požiūris. Nors technologijos tobulėja, kai kurie žmonės vis dar mano, kad moduliniai pastatai yra mažiau estetiški už tradicinius.

Apibendrinant, moduliniai pastatai atveria naujas galimybes architektūroje ir statybų sektoriuje. Jų greitis, lankstumas ir tvarumas daro juos patraukliu pasirinkimu ateities statyboms.

Statybų procesų automatizavimas

Statybų procesų automatizavimas - tai esminis žingsnis, leidžiantis modernizuoti šią pramonę. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip robotika, dirbtinis intelektas, dronai ir 3D spausdinimas, ne tik pagerina darbo efektyvumą, bet ir sutrumpina laiką, reikalingą įvairiems darbams atlikti.

Pavyzdžiui, statybų robotai yra itin pravartūs. Jie gali atlikti fizines užduotis, tokias kaip plytų klojimas ar betonavimas, kurias tradiciškai dirbdavo žmonės. Kadangi robotai dirba greičiau ir tiksliau, medžiagų švaistymas gerokai sumažėja, o statybų kokybė kyla.

Dirbtinis intelektas taip pat yra neatsiejama automatizacijos dalis. AI geba analizuoti didelius duomenų srautus, optimizuodamas projektavimo ir planavimo procesus. Pavyzdžiui, naudojant mašininį mokymąsi, galima prognozuoti projekto trukmę, biudžetą ir net rizikas.

Dronai, vis labiau populiarėjantys statybų sektoriuje, taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Jie gali stebėti statybų aikšteles, daryti oro fotografijas ir net kurti 3D žemėlapius.

Kalbant apie 3D spausdinimą, ši technologija iš esmės keičia statybų procesus. 3D spausdintuvai leidžia kurti statybų elementus, tokius kaip sienos, greitai ir efektyviai. Dėl to sumažėja tiek laiko, tiek išlaidų, nes tradicinių medžiagų transportavimas yra mažesnis, o statybų procesas tampa tvaresnis.

Visos šios technologijos kartu sudaro dinamišką ekosistemą, kuri leidžia automatizuoti ir optimizuoti statybų procesus. Tai ne tik didina efektyvumą, bet ir suteikia architektams bei inžinieriams galimybę kurti inovatyvius ir tvarius sprendimus, atitinkančius šiuolaikinius reikalavimus.

XXI amžiaus architektūra

XXI amžius architektūrai atneša didelių permainų, kurios atspindi ne tik technologinę pažangą, bet ir keičiasi visuomenės poreikius bei ekologinį sąmoningumą. Vienas ryškiausių šios epochos bruožų - tvarumo principų taikymas. Architektai stengiasi kurti tokius pastatus, kurie sumažintų energijos suvartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Atsinaujinančios energijos šaltiniai, tokie kaip saulės baterijos ar vėjo jėgainės, kartu su ekologiškomis statybinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, bambuku ar perdirbtu betonu, tampa įprasta praktika.

Technologijų integracija taip pat užima svarbią vietą architektūroje. Skaitmeniniai įrankiai, tokie kaip BIM (Building Information Modeling), padeda architektams efektyviau kurti ir valdyti projektus, sumažinant klaidų tikimybę ir optimizuojant procesus.

Urbanizacija - dar viena svarbi tema. Miestai auga, tad architektai privalo rasti būdų, kaip efektyviau išnaudoti ribotą erdvę. Aukšti pastatai, mišrios paskirties kompleksai ir vertikalūs sodai tampa vis populiaresni.

Be to, vis labiau akcentuojama socialinė architektūra. Architektai siekia kurti erdves, kurios skatintų bendravimą, bendruomeniškumą ir socialinę integraciją.

Galiausiai, XXI amžiaus architektūra ieško naujų formų ir estetikos. Eksperimentai su medžiagomis leidžia sukurti unikalius, inovatyvius pastatus, kurie išsiskiria savo dizainu.

tags: #daugiafunkcines #paskirties #pastatai