Valstybinė lietuvių kalbos komisija prieš "PayPost": kas svarbiau - paslauga ar pavadinimas?

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) vis dar griežia dantį ant bendrovės Lietuvos paštas, pašto bankelius pavadinusios „PayPost“. Sprendžiant dilemą, kas svarbiau - paslauga ar jos pavadinimas, susikirto kalbos tvarkytojų ir paslaugą „PayPost“ teikiančios bendrovės pozicijos.

Kaip DELFI jau rašė, VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė kreipėsi į Lietuvos paštą dėl ketinimų šios bendrovės įsigytus likviduojamo banko „Snoras“ kioskelius žymėti paslaugų ženklu „PayPost“.

„Pratrinti akis“ pašto atstovams VLKK paprašė Susisiekimo ministerijos. Ministerija dar nežino, ar imsis kokių nors veiksmų.

VLKK pastatas. Šaltinis: vlkk.lt

Lietuvos pašto argumentai

Lietuvos paštas paaiškino, kad „PayPost“ - prekės ženklas, tad jam negalioja Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimai. Paštas pažymi, kad pagal Valstybinės kalbos įstatymą viešieji užrašai rašomi valstybine kalba. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas neapibrėžia, kas laikytina viešuoju užrašu.

Taip esą dalis visuomenės viešaisiais užrašais laiko prekių ženklus, pvz., „Forum Palace“, „Coca-Cola Plaza“, „Omnitel“ ir panašiai.

Paštas aiškina, kad „PayPost“ prekės ženklu pažymėtame tinkle bus teikiamos lietuviškai vadinamos finansinės paslaugos: įmokos, mokesčiai, kreditai, Vyriausybės taupymo lakštai, pinigų išgryninimas ir panašiai. „PayPost“ skyriuose tradicinės pašto paslaugos nebus teikiamos.

„Sukurdamas naują prekės ženklą „PayPost“, Lietuvos paštas siekia atskirti du skirtingus tinklus - pašto paslaugų ir finansinių paslaugų teikimo.

Pavadinimas anglų kalba buvo pasirinktas ir dėl to, kad ateityje ketinama plėsti tiek finansinių paslaugų spektrą, tiek paslaugų teikimo teritoriją - „Lietuvos paštas“ planuoja „PayPost“ tinklo plėtrą į užsienio šalis, todėl svarbu, kad šis pavadinimas būtų suprantamas bet kurioje pasaulio valstybėje“, - teigiama Lietuvos pašto generalinės direktorės Linos Minderienės pasirašytame rašte.

Lietuvos pašto Rinkodaros departamento vadovės Rasos Kruopaitės patvirtinimu, Lietuvos paštas neslepia ketinimų ateityje plėstis už Lietuvos ribų.

VLKK pozicija

Tačiau VLKK tokie pasiaiškinimai neįtikina. Kaip teigiama VLKK rašte Susisiekimo ministerijai, „Lietuvos paštas nesupranta, kodėl Lietuvos gyventojams paslaugų srityje reikalinga valstybinė, tai yra, lietuvių kalba“.

„Kalbos komisija yra susipažinusi su visais atsakyme cituojamais įstatymais, tačiau dar yra jokiais teisės aktais nereglamentuojama pagarba savo šalies kalbai, jos žmonėms. Prašytume ministerijos atstovus Lietuvos pašto valdyboje atkreipti į tai dėmesį“, - savo rašte teigia VLKK.

Kalbininkų teigimu, norima, kad ženklas „PayPost“ būtų suprantamas bet kurioje pasaulio šalyje. Tačiau, sako jie, paslaugas pirmiausia numatoma teikti Lietuvos gyventojams, tad pirmiausia reikėtų orientuotis į juos.

Pasak VLKK pirmininkės pavaduotojos Jūratės Palionytės, joks atsakymas iš Susisiekimo ministerijos iki šiol nėra gautas. „Formaliai negalime nieko padaryti - tai registruota kaip prekės ženklas, o prekės ženklams nėra jokių reikalavimų. Kadangi priversti negalime, apeliavome į sąžinę ir paprašėme, kad ministerijos atstovai jiems pratrintų akis“, - DELFI teigė J. Palionytė.

Tuo metu Susisiekimo ministerija reaguoti neskuba. „Problema aiški, Kalbos komisijos įvardinta, jei nuspręsime kažkaip reaguoti, greičiausiai tai darysime kitąmet“, - sakė Susisiekimo ministerijos atstovė Gintarė Saulytė-Šulgat.

Verslo ir kalbos interesų susikirtimas

Globalizacija lėmė, kad dažnas verslas savo veiklą sieja ne su viena valstybe, o siekia įsitvirtinti ir užsienio rinkose. Nepaisydami šiuo metu teisės aktuose įtvirtintų ribojimų, verslininkai, siekdami įregistruoti jų interesus ir tikslus atitinkančius bendrovių pavadinimus, rado įvairių būdų apeiti nustatytus reikalavimus.

Norėdami išvengti kalbininkų filtro verslininkai bendrovių pavadinimus registruodavo pasinaudodami notarų paslaugomis, nes iki šiol notarai neįpareigoti tikrinti bendrovių pavadinimo atitikties lietuvių kalbos normoms. Dėl tokio ribojančio teisinio reglamentavimo kyla teisinių ginčų, kuriuos ne kartą sprendė ir teismai.

Seimui nusprendus pritarti siūlomiems Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimams verslui būtų atrištos rankos pasirinkti tokius steigiamų bendrovių pavadinimus, kurie galėtų realiai atspindėti bendrovių vykdomą veiklą net ir užsienio rinkose ir leistų Lietuvos verslininkams sėkmingai konkuruoti tose rinkose.

Nuomonės iš šalies

Rinkodaros agentūros „Brandscape“ vadovo Mindaugo Lapinsko nuomone, Lietuvoje angliškas pavadinimas nėra geriausias būdas populiarinti savo paslaugas, juolab kai nuolatiniai šios bendrovės klientai daugiausiai yra pagyvenę ir mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. „Tačiau toks elgesys gali būti logiškas, jeigu Lietuvos paštui parūpo ir kitos rinkos“, - „Lietuvos žinioms“ sakė M. Lapinskas.

Europos Sąjungos valiutos pavadinimo vartojimas

2004 metų spalio komisijos nutarime nustatyta, kad Europos Sąjungos (ES) bendrosios valiutos pavadinimas vartojamas adaptuotas - su lietuviškomis linksnių galūnėmis: euras, euro, eurui ir taip toliau.

ES sutartyje, taip pat Sutartyje dėl ES veikimo nurodytas oficialus ES įsteigtos ekonominės ir pinigų sąjungos valiutos pavadinimas "euro". Toks pavadinimas minėtuose teisės aktuose įrašytas visomis ES kalbomis, vartojančiomis lotyniško pagrindo raidyną.

2004 metais Lietuvos ministras pirmininkas, Užsienio reikalų ministerija ir VLKK Europos Sąjungos institucijoms išdėstė argumentus, kodėl lietuvių kalboje negali būti vartojama nekaitoma piniginio vieneto pavadinimo forma "euro".

Lietuvai buvo pasiūlytas kompromisinis variantas: ES dokumentų vertimuose galimos vartoti visos bendrosios valiutos pavadinimo linksnių formos, išskyrus vardininką - jo pozicijoje turi būti nurodomas sutartinis pavadinimas "euro", ir ši nuostata taikytina tik teisės aktams, bet ne kitoms kalbos sritims.

Šiemet Seimas pakeitė įstatymą dėl Sutarties dėl ES veikimo, jame paliktas tik sutartinis pavadinimas "euro". Įstatyme ES bendrosios valiutos pavadinimas teikiamas pasviruoju šriftu - taip, kaip lietuviškuose tekstuose paprastai rašomi svetimų kalbų žodžiai ar žodžių junginiai (citatos).

"Taigi nors Lietuvos teisės aktuose prireikus vietoj ES bendrosios valiutos pavadinimo vardininko linksnio bus rašomas nelietuviškas žodis "euro", visuose kituose lietuviškuose tekstuose ir toliau vartotinas įprastas linksniuojamas piniginio vieneto pavadinimas "euras", - nurodo komisija.

VLKK atkreipia dėmesį, kad ir Latvijos teisės aktuose valiutos pavadinimas rašomas "euro", tačiau visur kitur vartojama savita latviška forma "eiro".

Europos Komisija šių metų birželį turėtų pranešti, ar Lietuvai bus leista nuo 2015 metų tapti euro zonos nare. Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos. Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metais.

Juridinių asmenų pavadinimai ir kalbos politika

2017 metų rugsėjo 27 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 768 dėl Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo ir Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Seimui.

Nors minėti pakeitimai dar nepriimti, šį kartą yra pagrindo tikėtis teigiamų pokyčių. Analogišką klausimą Vyriausybė jau sprendė 2014 metais, tačiau tą kartą įstatymų pakeitimo projektai nepasiekė Seimo - Vyriausybė nepritarė šių teisės aktų pakeitimo projektui.

Prieš trejus metus Vyriausybė nutarė, kad leidžiant juridinių asmenų pavadinimus sudaryti lotyniškos abėcėlės pagrindu ne tik būtų pažeidžiama Konstitucija ir nesilaikoma Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos, bet kiltų ir rimtas pavojus lietuvių kalbai, jos gramatikos sistemai, būtų užgožiama lietuvių kalba miestuose.

Taip pat buvo pažymėta, kad galiojanti tvarka nesukelia didelių nepatogumų Lietuvos ar užsienio subjektams, siekiantiems įsteigti juridinius asmenis Lietuvoje.

2016 metais Lietuvoje įregistruoti 4967 nauji juridiniai asmenys, į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms Registrų centras kreipėsi 19 281 kartą, 2121 atveju pavadinimas buvo pripažintas netinkamu dėl to, kad buvo sudarytas ne lietuvių kalba arba iš galūnių neturinčių dirbtinių žodžių.

Lietuvos žemėlapis. Šaltinis: wikimedia.org

tags: #nekilnojamas #turtas #vlkk