Daugiabučių Namų Statybos Reikalavimai ir Įstatymų Pakeitimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami daugiabučių gyvenamųjų namų statybos reikalavimai, techninė priežiūra ir kiti svarbūs aspektai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Daugiabučio gyvenamojo namo pavyzdys Vilniuje

Teisinis Reglamentavimas

Daugiabučių namų statybą ir priežiūrą reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsniu ir Aplinkos ministerijos nuostatais, daugiabučių namų statybai taikomi šie įstatymai ir reglamentai:

• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas
• Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai
• Statybos techniniai reglamentai (STR)
• Respublikinės statybos normos (RSN)

Svarbiausi Statybos Techniniai Reglamentai (STR)

Statybos techniniai reglamentai nustato esminius statinio reikalavimus, tokius kaip mechaninis patvarumas, gaisrinė sauga, higiena, aplinkos apsauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. Toliau pateikiami svarbiausi STR:

• STR 1.02.06:2002 „Teritorijų planavimo ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas“
• STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“
• STR 1.12. 01:1996 „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“
• STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“
• STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“
• STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“
• STR 2.01. 01 (4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“
• STR 2.01.01 (5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“
• STR 2.01.01 (6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“
• STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“
• STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“
• STR 2.09.04:2000 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos suvartojimas“

Pagrindinės Sąvokos

Gyvenamasis namas - gyventi pritaikytas pastatas.

Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.

Daugiabučio Namo Priežiūra

Daugiabučių namų priežiūra yra privaloma. Apžiūrų metu atskleidus defektų, deformacijų ar grubių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, atsakingas asmuo privalo nedelsiant informuoti namo savininką (bendraturčius) arba daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybą, arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą atstovą, arba administratorių.

Asmuo, gavęs pranešimą apie kritinę namo būklę, turi nedelsiant imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas atliktų darbų aktas.

Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai pastato ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai.

Namo Priežiūros Administratorius

Namo priežiūros administratorius turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį - namo priežiūros vadybininką. Jo uždavinys - vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą, organizuoti defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus priežiūros ar remonto darbus, palaikyti ryšius su namo butų ir kitų patalpų savininkais ir naudotojais, arba šias pareigas pavesti kitam darbuotojui.

Keičiantis administratoriui, buvęs administratorius turi per mėnesį perduoti namo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir prižiūrėti, taip pat - nepanaudotas lėšas, turimus namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir kitokio tvarkymo, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Perdavimas įforminamas perdavimo ir priėmimo aktu.

Energetinis Auditas

Gyvenamojo namo energetinio audito tikslas yra nustatyti namo šiluminės energijos nuostolius bei šildymo įrangos našumą, palyginti juos su normatyviniais ar etaloniniais, pagrįsti priemones, kurios padėtų sumažinti energijos nuostolius ir padidinti namo energetinį efektyvumą.

Tęsiama daugiabučių namų renovacija

Techninės Priežiūros Žurnalas

Techninės priežiūros žurnalas saugomas per visą pastato gyvavimo laikotarpį.

Stogo Renovacija ir Statybos Leidimas

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.4 punkte nurodyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, o 12.4 papunktyje detalizuota, kad į šią statybos rūšį patenka, be kita ko, stogo dangos ar apdailos keitimas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4.1 papunktyje detalizuota, kad leidimas atlikti daugiabučio namo paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Taigi galima daryti išvadą, kad jei nesikeičia pastato išvaizda, tai leidimas nereikalingas.

Taip, reikalingas ir projektas ir leidimas daugiabučio gyvenamojo namo stogo renovacijai. Statybos leidimas daugiabučio gyvenamojo namo stogo renovacijai yra reikalingas.

Nauji Įstatymo Pakeitimai nuo 2024 m. Sausio 1 d.

Nuo 2024 m. sausio 1 dienos įsigaliojo LR Statybos įstatymo pakeitimas, kuriuo gyvenamosios paskirties patalpas (butus) bus galima parduoti tik visiškai baigtuose objektuose, t. y. statinys turės būti priduotas ir registruotas 100 proc.

Advokatė paaiškina, kad nurodytas reikalavimas yra taikomas patalpoms, esančioms (trijų ir daugiau butų) daugiabučiuose pastatuose bei gyvenamosios paskirties patalpoms, esančioms kitų paskirčių pastatuose. Atkreiptinas dėmesys, kad apribojimo privalo laikytis ne tik statantys naujus pastatus, bet ir tie, kurie planuoja statinį rekonstruoti, įrengiant naujas patalpas.

Statinio baigtumas 100 procentų reiškia, kad statinys yra visiškai pastatytas, įrengtos visos jo konstrukcijos, inžinerinės sistemos, įgyvendinti išorės apdailos bei lauko darbai, numatyti statinio projekte. Taigi, nekilnojamojo turto (NT) vystytojas, siekdamas parduoti butus, privalės užbaigti visus statinio projekte numatytus darbus 100 proc. baigtumu.

Advokatė pažymi, jog šis reikalavimas nereiškia statytojo pareigos visiškai įrengti gyvenamąsias patalpas (butus). Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ numatyta, jog statytojui pageidaujant, daugiabučio gyvenamojo namo techninis projektas gali būti rengiamas ir su nebaigta daugiabučio gyvenamojo namo apdaila. Vadinasi, pilnai atlikti individualių butų apdailą NT vystytojas privalės tik tais atvejais, jei ji bus numatyta statinio projekte.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras (2023 m. balandžio 28 d. Nr. D1-126 įsakymu Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. Lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ pakeitimo), peržiūrėjęs esamus techninio projekto apdailos reikalavimus, nustatė minimalius apdailos darbus, kuriuos vystytojas daugiabučiame gyvenamajame name turės atlikti, t. y.

Naujasis įstatymo reikalavimas taikomas, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. sausio 2 d. Jeigu prašymas, pagal kurį statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 2 d., yra priimtas iki 2024 m. sausio 2 d., galioja iki 2024 m. sausio 2 d. galiojusios Statybos įstatymo nuostatos.

Advokatė Sandra Akelaitienė atkreipia dėmesį, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti šia nuostata, turės įrodyti, jog prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo priimtas dar iki 2024 m.

Advokatės vertinimu, priimtu įstatymo pakeitimu įstatymo leidėjas siekia apsaugoti naujakurius nuo nesąžiningų NT vystytojų, kurie pardavę butus, ne visuomet tinkamai užbaigdavo visus statinio projekte numatytus sprendinius. Iki šio įstatymo pakeitimo, pirkėjai galėjo įsigyti būstą objekte, kurio baigtumas buvo 85 procentai ar daugiau, tačiau pasitaikydavo situacijų, kai tokiu atveju būstus įsigiję ir juose apsigyvenę gyventojai kelerius metus buvo priversti gyventi be užbaigtų ir sutvarkytų, bei su miesto tinklais sujungtų vandentiekio ir nuotekų sistemų.

Advokatės teigimu, praktikoje iki šiol pasitaikydavo ir tokių situacijų, kai statytojas, neužbaigęs visų planuotų darbų, tiesiog bankrutuoja. Siekiant išvengti tokių situacijų, įsigaliojus įstatymo pakeitimui, notarines NT pirkimo pardavimo sutartis pirkėjai su vystytojais galės sudaryti tik vystytojui įregistravus 100 procentų statinio baigtumą. Tokiu būdu siekiama, kad pirkėjas, prieš įsigydamas būstą, turėtų galimybę jį apžiūrėti jau pilnai užbaigtame objekte, ne tik su įrengtomis inžinerinėmis sistemomis, bet ir sutvarkyta objekto aplinka.

Tačiau įstatymo leidėjo pasirinktas pirkėjo teisių apsaugos būdas pirkėjo neapsaugos vystytojo bankroto atveju. Įsigaliojęs įstatymo pakeitimas nedraudžia sudaryti praktikoje plačiai paplitusių preliminariųjų NT pirkimo-pardavimo sutarčių. Todėl kaip ir anksčiau, taip ir dabar, pirkėjui išlieka galimybė su NT vystytoju dar iki pilno objekto pridavimo, ar net jo projektavimo stadijoje, sudaryti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį.

Taigi, pirkėjai, sudarę preliminarias NT sutartis ir susimokėję rezervacijos mokestį, ir toliau prisiims visą riziką tuo atveju, jei statytojas bankrutuotų.

Kotedžo pavyzdys

tags: #daugiabutis #namas #nuostata #galioja #nuo