Daugiabučių namų valdymas: Jungtinės veiklos sutartys ar administratoriai?

Dauguma žmonių gyvena daugiabučiuose namuose, kurie formuoja visų Lietuvos didmiesčių kraštovaizdį. Daugiabutį gyvenamąjį namą sudaro privačios (butai, sandėliukai, rūsio patalpos ir pan.) ir bendros (laiptinės, stogas ir pan.) patalpos, už kurių priežiūrą atsakingi visi butų savininkai. Butais ir su jais susijusiomis patalpomis rūpinasi jų savininkai. Laiptinėmis, stogais ir kitomis patalpomis privalo rūpintis visi butų savininkai, nes jie laikomi bendrųjų patalpų bendrasavininkais.

Daugiabutį namą sudaro privačios bei bendrosios patalpos, už kurių priežiūrą atsakingi visi butų savininkai. Toli gražu ne visi savininkai vienodai linkę rūpintis bendruoju turtu, todėl įstatymai įpareigoja pasirinkti vieną iš kelių bendrų patalpų administravimo būdų. Pažymėtina, kad daugiabučio namo savininkai privalo pasirinkti vieną iš minėtų būdų. Gyventojų sprendimu, jų daugiabutį namą gali administruoti daugiabučių namų priežiūros paslaugas teikianti įmonė, gyventojai gali įregistruoti jungtinės veiklos sutartį arba sukurti namo bendriją.

Esminis skirtumas yra valdymo forma: bendrija yra pačių savininkų įsteigtas juridinis asmuo, suteikiantis jiems tiesioginę kontrolę priimant sprendimus, o administratorius yra savivaldybės paskirtas arba gyventojų pasirinktas išorinis valdytojas, kuris skiriamas tada, kai savininkai neįsteigia bendrijos ar nepasirenka kitos valdymo formos.

Kokių paslaugų gyventojai gali tikėtis iš daugiabučio namo administratoriaus? Kuo skiriasi daugiabučio priežiūra jeigu namu rūpinasi bendrija? Koks yra jungtinės veiklos sutarties valdymo principas? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsakė „Civinity“ Lietuva vadovas Giedrius Eidimtas.

Būstas gali būti valdomas trimis būdais: steigiama bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis, o jei nepadaryta nei viena, nei kita, savivaldybė privalo skirti administratorių. Nemažai įsteigusių bendriją arba sudarę jungtinės veiklos sutartį, sudaro sutartį su įmone, kuri užsiima pastatų technine priežiūra ir eksploatacija.

Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalimi savivaldybės atlieka butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, viešąją priežiūrą ir kontrolę. Atkreipiame dėmesį, kad Bendrijų įstatymas reglamentuoja ir garažų bendrijų veiklą.

Daugiabučių Namų Valdymo Formos

Yra keletas pagrindinių daugiabučių namų valdymo formų:

• Daugiabučių namų savininkų bendrija: Ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Kuriant daugiabučių namų bendrijas, išsaugoma galimybė patiems spręsti bei tvarkyti namo reikalus. Bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą nustato Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas.
• Jungtinės veiklos sutartis: Kita valdymo forma - daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis. Jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuoja LR Civilinis kodeksas. Šiuo atveju jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra. Kita valdymo forma - daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis paprastai patogi tik nedideliems 3 - 10 butų namams.
• Administratorius: Administruojanti įmonė (administratorius) skiriama, kai daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti, išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Daugiabučiams, kurie nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties, savivaldybės tarybos sprendimu yra skiriamas administratorius vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai“.

Administratorius atsako už kaupiamų lėšų naudojimą, metinę veiklos ataskaitą, namo priežiūros metinį ir ilgalaikį planus, bendrijos narių ir bendro naudojimo objektų sąrašą, techninę prižiūrą.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Savivaldybės, o ne jų pačių sprendimu, paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, nors ir privalėdamas veikti išimtinai bendraturčių interesais, gali varžyti jų teises patiems priimti sprendimus, nes jis privalo veikti vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais.

Pasvalio rajono savivaldybės pavyzdys: Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje esantiems daugiabučiams namams penkeriems metams (nuo 2019-07-03 iki 2022-07-03) administratoriumi paskirtas UAB „Pasvalio butų ūkis“.

Namo administratorius atrenkamas ir skiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinta tvarka.

Namo administratorius atsako už kaupiamų lėšų naudojimą, metinę veiklos ataskaitą, namo priežiūros metinį ir ilgalaikį planus, bendrijos narių ir bendro naudojimo objektų sąrašą, techninę prižiūrą.

Administratoriaus funkcijos ir atsakomybė

Administratorius, vykdydamas savo funkcijas, privalo:

• Sudaryti ir tvarkyti namo butų ir kitų patalpų bei patalpų savininkų sąrašą.
• Sudaryti ir tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą.
• Vadovautis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu.
• Rengti pirkimų sąlygas, vadovaujantis pastatų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais reikalavimais.
• Šilumos ūkį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu.
• Apskaičiuoti mokėjimus, įmokas, tvarkyti jų surinkimo ir naudojimo apskaitą.
• Rengti metinę savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą.
• Rengti metinį namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo planą ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo planą.

Administratorius bei namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pakeičiami, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia daugiau kaip ½ visų butų ir kitų patalpų savininkų.

Konkrečios gatvės Pasvalio rajono savivaldybėje, kuriose daugiabučius administruoja UAB "Pasvalio butų ūkis": Aušros g. Sėlių g. Vytauto a. Vaižganto g. Smėlio g. Taikos g. 1, 3 ir Aukštakalnio g. Aukštakalnio g. Smėlio g. Kauno g. Taikos g. Aukštakalnio g. Hipodromo g. Užpalių g. 66, Smėlio g. 15, Aušros g. V. Kudirkos g. Smėlio g. Vaižganto g. Aukštakalnio g. Krašuonos g. V. Kudirkos g. Aukštakalnio g. J. Basanavičiaus g. Krašuonos g. 7 ir Užpalių g. Taikos g. Maironio g. J. Basanavičiaus g.

Daugiabučių namų valdytojų veiklos priežiūra ir kontrolė

Namų valdytojų veiklos patikrinimas numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakyme Nr. D1-612.

Vadovaujantis šiuo teisės aktu Pasvalio rajono tarybos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. Bendrijos pirmininkas ar jungtinės veiklos įgaliotinis, vykdydamas jiems priskirtą veiklą, atsako už kaupiamų lėšų naudojimą, metinę veiklos ataskaitą, namo priežiūros metinį ir ilgalaikį planus, bendrijos narių ir bendro naudojimo objektų sąrašą, techninio prižiūrėtojo paskyrimą.

Bendrijos pirmininko ar jungtinės veiklos įgaliotinio parengti dokumentai tvirtinami gyventojų susirinkime.

Gyventojų skundai ir savivaldybių reakcija

Informacijos trūkumas apie daugiabučiuose namuose atliekamus remonto darbus, neefektyvi rangovų kontrolė, nereagavimas į gyventojų nusiskundimus dėl prastai atliktų remonto darbų ir per didelės jų kainos - tokio pobūdžio skundus nuolat gauna Seimo kontrolierių įstaiga.

Per 2023 ir 2024 m. Seimo kontrolierių įstaiga gavo 106 gyventojų skundus, susijusius su netinkamu daugiabučių namų administravimu ir priežiūra ir savivaldybės pareigūnų neveiklumu, neužtikrinant daugiabučių namų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės.

Daugiausia skundų gaunama iš didžiųjų Lietuvos miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių.

Seimo kontrolierė pabrėžia, kad savivaldybių administracijos turėtų vykdyti nuolatinę daugiabučių namų administravimo priežiūrą, taip pat užtikrinti, kad subjektai, atliekantys statinių techninę priežiūrą, laikytųsi teisės aktų.

Namo Administratorius

Namo administratorius arba bendrojo naudojimo objektų administratorius - tai profesionalias administravimo paslaugas teikiantis asmuo. Savivaldybės administracija skiria administratorių tais atvejais, kai butų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties.

Jeigu būtų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybė. Pirmiausia svarbu suprasti, jog administratorius yra nešališkas. Visų daugiabučio namo gyventojų poreikiai ir teisės, rūpesčiai ir norai administratoriui yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Rūpinantis bendru turtu pasitaiko nemažai situacijų, kuriose nešališkas mentorius yra labai naudingas ir reikalingas, nes padeda bendrasavininkams susitarti tarpusavyje.

Konkretaus administratoriaus pasirinkimas vykdomas demokratiškai, rengiant rinkimus. Juose dalyvauja butų savininkai. Daugiausia balsų surinkusiam administratoriui, iš tų kurie išreiškė norą prižiūrėti konkretų daugiabutį, ir pavedama administruoti namą. Jeigu butų savininkai nedalyvauja rinkimuose arba nė vienas administratorius neišreiškia noro prižiūrėti namą, jį priverstinai paskiria savivaldybės administracija.

Jeigu gyventojai nori pakeisti daugiabučio namo administratorių, ne mažiau kaip ¼ butų savininkų turi raštu kreiptis į savivaldybės administraciją, kuri organizuoja administratoriaus pakeitimo procedūras. Butų savininkai balsuoja dėl administratoriaus pakeitimo. Surinkus daugumą, 50 proc. + 1, butų savininkų balsų administratorius yra pakeičiamas.

Daugiabučių namų bendrijos ir administratoriai

Administratoriaus funkcijos:

• 24/7 reaguoja į įvykusias avarijas ir nedelsdamas jas lokalizuoja.
• Nuolat komunikuoja su namo gyventojais apie namo būklę.
• Organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų susitikimus bei balsavimus visais su namo bendro turto valdymu susijusiais klausimais.
• Sprendžia kilusias problemas ir įgyvendina gyventojų pageidavimus susijusius su gyvenamosios aplinkos gerinimu.
• Reguliariai vertina namo būklę, du kartus per metus atlieka išsamų viso namo būklės įvertinimą ir rengia daugiabučio namo metinius ir ilgalaikius priežiūros planus.
• Teisinga daugiabučio priežiūrai skirtų išlaidų apskaita arba, kitaip tariant, teisingas išlaidų, kurios buvo skirtos namo priežiūros darbams atlikti, išdalinimas gyventojams.

Daugiabučių namų vaizdas Vilniuje

Jungtinės Veiklos Sutartis (JVS)

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Sudarydami jungtinės veiklos sutartį butų savininkai susitaria kaip jie priiminės sprendimus dėl bendro turto valdymo bei paskiria vadinamąjį įgaliotinį (vieną iš butų savininkų). Šis asmuo atstovauja visų butų savininkus ir veikia tarsi įmonės direktorius. Jis sudaro sutartis su paslaugų teikėjas (pavyzdžiui, valymo paslaugas teikiančia įmone), rūpinasi bendro turto priežiūra ir t.t.

Jungtinės veiklos sutartis - pats demokratiškiausias būdas rūpintis bendru turtu. Butų savininkai gali susitarti beveik dėl bet kokių sąlygų, kuriomis bus valdomas bendras butų savininkų turtas. Įsteigus bendriją arba paskyrus administratorių, jų veikla vykdoma pagal įstatymuose nustatytas griežtas taisykles.

Sprendimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo butų savininkai priima balsuodami bendrame susirinkime. Daugiau kaip pusė visų savininkų turi pritarti sutarties sudarymui. Balsavimas įforminamas protokole, kurio pavyzdinė forma patvirtinta aukščiau minėtu Aplinkos ministro įsakymu.

Jungtinės veiklos sutartį gali sudaryti, bet kurio daugiabučio namo gyventojai, norintys prižiūrėti namą savarankiškai. Šiai valdymo formai turi pritarti dauguma, 50 proc. + 1 butų ir kitų daugiabučio namo patalpų savininkų. JVS sudarymui taip pat turi būti išrinktas vienas ar keli JVS įgaliotiniai, kurie taip pat yra ir daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkai. JVS turi būti įregistruotas Registrų centro Nekilnojamo turto registre.

Įgaliotinis atstovauja daugiabučio namo savininkų interesus ir sprendžia klausimą ar namą prižiūrės patys gyventojai ar pasirašys sutartį dėl namui reikalingų paslaugų teikimo su administravimo ir priežiūros paslaugas teikiančia įmone. Dažnu atveju, JVS įgaliotinis norėdamas užtikrinti kokybišką daugiabučio namo priežiūrą, į pagalbą kviečia daugiabučių namų administravimo paslaugas teikiančią įmonę. Pasirašydamas sutartį su daugiabučio namo administratoriumi JVS įgaliotinis gali susitarti dėl atliekamų darbų imties ir kainos.

Po sutarties pasirašymo namo administratorius tampa atsakingas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų būklę, atliekamus darbus ir finansų apskaitą, todėl šių darbų nebereikia atlikti JVS įgaliotiniui.

Prieš pasirašant JVS sutartį privalu įvardinti sutarties tikslą bei apibrėžti įgalioto asmens įgaliojimus priimti atitinkamus sprendimus dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo. Jeigu JVS įgaliotas asmuo nusprendžia namo priežiūrą vykdyti savarankiškai, jis privalo atlikti daugiabučio techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą. Tvarkyti ir saugoti namo ir jam priskirto žemės sklypo techninę ir juridinę dokumentaciją. Rengti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinį bei ilgalaikį planą ir teikti jį namo patalpų savininkų susirinkimui. Tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pateikti patalpų savininkams savo veiklos metinę ataskaitą ir metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Namo patalpų savininkų vardu sudaryti sutartis ir kitus sandorius, skelbti konkursus darbams atlikti. Sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas Sutarties dalyvių sprendimas atlikti finansinį auditą ir dokumentų teikimą auditoriui. Užtikrinti kontrolę, kaip namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei naudojimu.

Kas kontroliuoja JVS įgaliotinių valdymą?

Svarbu suprasti, kad kiti daugiabučio namo patalpų savininkai gali prižiūrėti JVS įgaliotinio veiksmus. Jeigu JVS įgaliotinis piknaudžiauja valdytojo padėtimi, namo gyventojai privalo kreiptis į savivaldybės administraciją, kuri vykdo valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Jeigu JVS įgaliotinis pasirašė sutartį su administravimo ir priežiūros paslaugas teikiančia įmone ir mano, kad administratorius neatlieka numatytų funkcijų, JVS įgaliotinis turi kreiptis į vartotojų teises arba teismą. Taip pat gali nutraukti sutartį su paslaugų tiekėju. Nusprendus nutraukti sutartį su paslaugų teikėju arba norint pakeisti daugiabučio namo valdymo formą, balsavimo metu, tam turi pritarti dauguma, 50 proc. + 1 butų savininkų.

Namo bendrija

Namo Bendrija

Bendrija - tai juridinis asmuo, kurį įsteigia daugiabučio namo butų savininkai. Bendrijos pagrindinė paskirtis - įgyvendinti butų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

Bendriją steigia daugiabučio namo butų savininkai, o ją valdo bendrijos pirmininkas (gali būti steigiama bendrijos valdyba, jeigu savininkai nori turėti kolegialų valdymo organą). Bendrija laikoma įsteigta, kai ji įregistruojama Juridinių asmenų registre, kurį valdo VĮ Registrų centras.

Norint įsteigti namo bendriją, reikia suburti iniciatyvinę grupę, kurią sudarytų 3-5 asmenys. Bendrijos steigimo iniciatoriai sušaukia namo gyventojų susirinkimą, kuriame nusimato ir pasitvirtina bendrijos įstatus, išrenka pirmininką, buhalterę arba buhalterines paslaugas teikiančią įmonę, valdybą (ne mažiau trijų asmenų) ir revizorių, kurie rūpinsis daugiabučiu namu. Bendrijos pirmininkas nebūtinai turi būti konkretaus daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas.

Kuriant namo bendriją, jos pirmininkui bei buhalterei yra mokami atlyginimai. Kaip rodo patirtis - gyventojams tai kainuoja nemažai. Žinoma, kiekviena situacija yra skirtinga, tačiau praktika rodo, kad vien vertinant ekonominiu požiūriu bendrija nėra pigesnė namo valdymo forma nei daugiabučio namo administratorius.

Daugiabučio namo bendrijos įstatus tvirtina notaras, taip pat bendrija privalo būti įregistruota Juridinių asmenų registre. Atlikus visus šiuos reikalavimus, daugiabučio namo bendrija perima visą atsakomybę rūpintis namo bendrojo naudojimo patalpomis, jos būkle, finansų apskaita ir darbų organizavimu.

Tačiau dažnai pasitaiko, kad įsteigus namo bendriją, daugiabučio namo priežiūra rūpinasi administravimo ir priežiūros paslaugas teikianti įmonė, kadangi administratorius turi kvalifikuotus specialistus ir nuolatos bendrauja su skirtingų paslaugų teikėjais.

Pastaraisiais metais ima ryškėti nauja tendencija: gyventojai pasirinkę savo namą valdyti bendrijos arba jungtinės veiklos pagrindais vis dažniau kreipiasi į administratorių dėl specifinių paslaugų suteikimo. Tai ne tik pastato priežiūros paslaugos, avarinių situacijų lokalizavimas, bet ir apskaitos, ir net namo pirmininko funkcijos atlikimas.

Privalumai ir Trūkumai

Jeigu namo gyventojai nori pilnai kontroliuoti namo priežiūrą, spręstis kas ir kaip bus daroma, ir gal net nieko nemokėti už administravimo veiksmų atlikimą (t.y., konkrečios paslaugos, rangos darbai ir pan. Jeigu namo gyventojai nenori patys rūpintis namu ir pageidauja, kad tai darytų profesionalus tokių paslaugų teikėjas - namo administratorius yra optimaliausias variantas, bet, neretai tai pats brangiausias namo priežiūros būdas.

Bendrija - tai savotiškas viduriukas tarp jungtinės veiklos ir administratoriaus. Jis nereikalauja itin didelio aktyvumo prižiūrint namą, nes tuo rūpinasi bendrijos pirmininkas, kuriam tenka mokėti atlygį, bet visi esminiai sprendimai priimami bendrijos narių (butų savininkų) susirinkimuose. Tuo būdu, savininkai gali gana efektyviai įtakoti visus esminius namo priežiūros sprendimus.

V.Jonaitis neabejojo, kad tiek būstų savininkams, tiek kalbant apie pačią daugiabučio namo naudojimo tvarką geriausia, jog jį valdytų bendrija. Kai patys savininkai tvarko savo nuosavybę - matyti ir kur kas geresnis rezultatas.

Būsto skyriaus vyr. specialistas taip pat priminė, kad savininkų atsakomybę prižiūrėti daugiabutį numato ir įstatymai: „Pagal Civilinį kodeksą, kuris numato bendrųjų patalpų valdymo reikalavimus, savininkai privalo prižiūrėti ir remontuoti bendro naudojimo objektus.

Pasak V.Jonaičio, nors geriausias variantas yra, kad patys savininkai kontroliuotų pastato priežiūrą ir valdymą, t. y. steigtų bendriją ir išsirinktų jos pirmininką, Lietuvoje šis būdas pasirenkamas retai. Šiuo metu šalyje veikia 6 300 bendrijų, o daugiabučių yra 37 000. „Žmonės paprasčiausiai nenori prisiimti tokios nemažos atsakomybės. Norintiems didesnės sprendimų galios, šiandien suteikiame galimybę savo namo priežiūros klausimus spręsti įsteigtos bendrijos rate! Tai puiki galimybė visus namo valdymo, paslaugų tiekimo ir lėšų skirstymo klausimus organizuoti ir spręsti patiems namų savininkams.

Namo savininkų bendrija pasirinkusi savarankiškai įgyvendinti savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra galės rūpintis namo pamatų, sienų ir kitų pastato konstrukcijų, liftų, elektros, šilumos ir kitų inžinerinių sistemų, taip pat bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, kitais bendrais savininkų reikalais, atstovauti gindama jų interesus.

Šis būdas leis sprendimus priimti greičiau, racionaliau, atsižvelgiant į konkrečių namo gyventojų reikalavimus dėl kokybės ir kainų.

Sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimą įsipareigos organizuoti bendrijos pirmininkas ir (arba) valdyba, vadovaudamiesi bendrijos įstatais, Bendrijų įstatymu, Civilinio kodekso atitinkamais straipsniais, valstybės institucijų nutarimais, kitais teisės aktais. Nepatenkinti administratoriaus veikla butų savininkai organizuoja susirinkimą dėl Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo (JVS).

Lentelė: Daugiabučių namų valdymo formų palyginimas

tags: #daugiabuciu #namu #pirmininkai #jungtines #veiklos #ar