Daugiabučių Namų Šildymo Sistemos Renovacija: Žingsnis Po Žingsnio

Daugiabučių renovacija - tai vienas svarbiausių procesų, užtikrinančių gyvenamųjų pastatų ilgaamžiškumą, mažesnes šildymo išlaidas ir didesnį komfortą gyventojams. Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių pastatyta dar sovietmečiu, todėl šiandien jie nebeatitinka šiuolaikinių energinio efektyvumo ir saugumo reikalavimų.

Renovacijos esmė - tai energijos taupymo priemonių diegimas, siekiant sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti pastato techninę būklę. Tai apima fasado, stogo, rūsio perdangos šiltinimą, langų ir durų keitimą, šildymo bei vėdinimo sistemų atnaujinimą. Daugiabučių renovacija nėra vien išorinis pastato atnaujinimas - tai ilgalaikė investicija į gyvenimo kokybę, energijos taupymą ir aplinkos apsaugą.

Daugiabučio renovacija - tai investicija į ateitį.

Kam reikalinga renovacija?

Didžioji dalis senesnių daugiabučių praranda didelį kiekį šilumos per nesandarias sienas, stogą ir langus. Po renovacijos šie nuostoliai ženkliai sumažėja - gyventojai gali sutaupyti iki 50 % šildymo išlaidų, o pastatas tampa energetiškai efektyvesnis.

Renovacija suteikia ir kitų privalumų - pagerėja būsto mikroklimatas, nelieka skersvėjų, sienos išlaiko šilumą, o drėgmės lygis tampa tolygesnis. Atnaujinus pastatus sumažėja šiluminės energijos sąnaudos, o kartu - ir į atmosferą išmetamo CO₂ kiekiai, kurie gali siekti šimtus tonų per metus.

Valstybė šiuo procesu siekia dviejų tikslų: mažinti energijos švaistymą ir skatinti miestų atsinaujinimą.

Vilnius Tech Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros docentas dr. Darius Kalibatas pažymi, kad renovacijos poveikis gyventojų kasdienybei juntamas iš karto - namuose pagerėja mikroklimatas, sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o patalpose palaikoma tolygi temperatūra.

„Apšiltintos sienos, sandarūs langai ir modernizuotos inžinerinės sistemos neleidžia šilumai išeiti laukan, o šalčiui patekti vidun. Taip namai tampa šiltesni ir sveikesni - nebesikaupia kondensatas, o kartu nesusidaro kvėpavimo takams žalingos sąlygos. Dar daugiau, įrengus oro rekuperacijos sistemas, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras, todėl patalpoms vėdinti nebereikia atidarinėti langų ir prarasti šilumos“, - sako D. Kalibatas.

Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės. Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda.

Atnaujintas daugiabutis tampa patrauklesnis ir rinkoje, pažymi D. Kalibatas. „Palyginus du panašius pastatus - vieną renovuotą, kitą ne - modernizuoto namo butų vertė visada būna didesnė. Tai lemia ne tik nauja išvaizda, bet ir geresnės konstrukcijos: renovacijos metu jos sustiprinamos, sutvarkomos susidėvėjusios sienų siūlės, atnaujinamas fasadas, pašalinamos drėgmės ir kondensato problemos. Tokie sprendimai prailgina pastato tarnavimo laiką ir užtikrina, kad būstas išliks patogus, šiltas ir patikimas dar daugelį metų“, - teigia jis.

Daugiabučio namo renovacijos etapai

Namo renovacija - ne tik galimybė sumažinti energijos sąnaudas, bet ir proga pagerinti gyvenimo kokybę, padidinti turto vertę. Nors renovacijos procesas dažnai prasideda nuo techninių idėjų ar finansavimo paieškų, viskas turėtų prasidėti nuo tvarkingos dokumentacijos.

UAB „Jonavos paslaugos“ įgyvendina Jonavos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Jonavos rajono energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą. Pagrindiniai programos įgyvendinimo etapai:

1. Namo investicijų plano rengimas;
2. Namo investicijų plano tvirtinimas;
3. Paskolos investicijų plano įgyvendinimui patvirtinimas;
4. Lėšas skolinasi (iš Jessica) savivaldybės paskirtas Programos administratorius, o ne būsto savininkai;
5. Viešųjų pirkimų organizavimas. Rangovo atranka. Techninio prižiūrėtojo atranka;
6. Projektavimas. Rangos darbai. Techninė priežiūra;
7. Atsiskaitymas už atliktus darbus;

Daugiabučio namo atnaujinimo projekto rengimo etapai:

Renovacijos darbų eiga:

1. PIRMAS ŽINGSNIS - sukviesti gyventojų susirinkimą arba balsavimą raštu dėl daugiabučio namo butų savininkų dalyvavimo „Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje“ pagal LR Vyriausybės patvirtintą modelį. Pirmiausia turi būti sukviestas gyventojų susirinkimas, kuriame apžvelgiama esama namo situacija, finansavimo sąlygos: valstybės paramos galimybės visam namui, kompensacijų - atskiriems asmenims. Vėliau susirinkimo iniciatorius pateikia susirinkimo ir priimtų sprendimų protokolą. Jei renovacijai pritaria 51 proc.
2. ANTRASIS ŽINGSNIS - Jei buvo pritarta atnaujinimui (modernizacijai)i, pradedamas rengti atnaujinimo investicinis projektas. Tam reikės parengti daugiabučio namo energinio naudingumo sertifikatą ir investicijų planą. Investicijų plane numatomos namo atnaujinimo priemonės ir jų kaina. Parengiami du investicinių priemonių variantai.
3. TREČIASIS ŽINGSNIS - Parengtas investicijų planas yra pristatomas visiems butų savininkams projekto administratoriaus suorganizuotame susirinkime. Jo metu atsakoma į gyventojams kilusius klausimus, paaiškinama, kokia yra dabartinė namo techninė ir energinė būsena ir kodėl reikia įgyvendinti vieną ar kitą energiją taupančią priemonę. Investicijų plane numatytas biudžetas yra maksimalus. Investicijų planas koreguojamas pagal gyventojų išsakytus norus ir pristatomas kitame susirinkime. Planas tvirtinimas gyventojų susirinkime arba balsuojant raštu - jam turi pritarti 55 proc. būstų savininkų. Jeigu bus imamas kreditas, šiame etape būtina priimti sprendimą dėl lėšų skolinimosi.
4. KETVIRTASIS ŽINGSNIS - plano perdavimas BETA.
5. PENKTAS ŽINGSNIS - skelbiamas techninio projekto bei ekspertizės darbų pirkimas. Projekto sprendinių pristatymas gyventojams. Projekto rengimas, ekspertavimas, statybos leidimo gavimas.
6. ŠEŠTAS ŽINGSNIS - skelbiamas rangos darbų bei techninės priežiūros paslaugų pirkimas. Vykdomi rangos darbai. Atlikus 100 proc.
7. SEPTINTAS ŽINGSNIS - teikiami dokumentai VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai dėl Valstybės paramos suteikimo. Jei savininkai atnaujinimo (modernizacijos) programos vykdymo eigoje (svarstant TDP sprendinius, vykstant Rangos darbams, priima sprendimus keisti ar pageidauja naujų priemonių įgyvendinimo, nei patvirtinta savininkų susirinkime pasirenkant IP variantą, procedūros prasideda nuo savininkų susirinkimo sprendimo inicijuoti IP korektūrą.

Susitikime pristatoma renovacijos programa, detaliai aptariami visi jos žingsniai, kompensacijos, paraiškos ir terminai. Balsavimo biuleteniai yra įmetami į kiekvieno gyventojo pašto dėžutę. Būsto savininkai gali balsuoti ir pamatyti tolimesnius renovacijos etapus.

Norint vykdyti namo renovaciją, reikalingi balsuoti 55 proc.

Dažniausiai investicinio plano rengėjas atvyksta į būsimą renovuotiną objektą. Namas apžiūrimas, įvertinamas pagal gyventojų pageidavimus bei reikalingus atlikti name renovacijos darbus. Per du mėnesius paruošiamas objekto investicinis planas.

Teikiami A ir B pasiūlymų paketai.

• A paketas yra pigesnis. Jame numatomi tik pagrindiniai ir reikalingiausi daugiabučio atnaujinimo darbai, siūlomos pigesnės medžiagos. Šis paketas dažniausiai skiriamas pasiekti žemesnę energetinio efektyvumo klasę.
• B paketas atitinka aukštesnio energetinio efektyvumo klasę. Jame numatoma pakeisti kone visas komunikacijos sistemas. B pakete naudojamos kokybiškesnės, brangesnės medžiagos.

Parengtame investiciniame plane taip pat apskaičiuotos tikslios išlaidos, kiek kainuotų vienas ir kitas renovacijos paketas.

Gyventojai išreiškia savo įžvalgas. Jie taip pat gali balsuoti dėl investicinio plano koregavimo. Jei pirminis ar koreguotas planas gyventojus tenkina, jie renkasi tarp pateiktų A ir B renovacijos plano paketų.

Būtina žinoti, jog už investicinio plano rengimo išlaidas turi padengti namo gyventojai.

Visi reikalingi dokumentai ir pat patvirtinimai išsiunčiami „Šiaulių bankui“ (šiuo metu kreditus renovacijai suteikia tik šis bankas), jog būtų pasirašomos preliminarios kreditavimo sutartys. Tai reiškia, kad bankas patikrina, ar name nėra skolininkų, kurių, norint gauti kreditą, name gali būti tik iki 10 proc. Skola yra fiksuojama, jei vieno buto savininkas skolingas daugiau nei 170 eurų.

Jei visi dokumentai, patvirtinimai ir skolininkų sąrašai bankui yra tinkami, jis patvirtina, jog suteiks kreditą daugiabutyje vyksiantiems darbams.

Atestuoti projektuotojai pagal investicinį planą parengia techninį darbo projektą. Tai vidutiniškai trunka nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Vėl teikiamas prašymas BETA, tikrinami ir tvirtinami reikalingi sertifikatai, nurodantys, kad po atliktos renovacijos namas atitinka numatytą energetinio efektyvumo klasę.

BETA atlieka svarstymą, trunkantį apie mėnesį, ir atsiunčia paramos nutarimą.

Galimi atlikti rangos darbai

Namo atnaujinimo metu galimi atlikti rangos darbai:

1. Valstybės remiamos energinį efektyvumą didinančios priemonės:
   1. Šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas (šilumos punkto, balansinių ventilių ant stovų įrengimas, vamzdynų šiluminės izoliacijos gerinimas, šildymo prietaisų ir (ar) vamzdynų keitimas, individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas butuose)
   2. Vėdinimo sistemos sutvarkymas arba pertvarkymas
   3. Stogo šiltinimas
   4. Išorinių sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas
   5. Balkonų ar lodžijų įstiklinimas
   6. Bendrojo naudojimo patalpose esančių langų keitimas ir (ar) bendrojo naudojimo lauko durų keitimas
   7. Butų ir kitų patalpų langų ir balkonų durų keitimas
   8. Rūsio perdangos šiltinimas
   9. Liftų atnaujinimas (modernizavimas)

Valstybės parama renovacijai

Valstybės parama - esminis veiksnys, leidžiantis daugiabučių gyventojams įgyvendinti renovacijos projektus be per didelės finansinės naštos. Pagrindinė institucija, atsakinga už renovacijos programų koordinavimą, yra Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Šios programos suteikia galimybę gyventojams ne tik pagerinti savo būstų kokybę, bet ir prisidėti prie platesnių aplinkosauginių tikslų - mažesnio energijos vartojimo, tvaresnio miesto planavimo ir bendruomenių stiprinimo.

Pavyzdžiui, jei daugiabučio renovacijos sąmata siekia 400 tūkst. eurų, valstybė gali finansuoti 80-120 tūkst. eurų, o likusi dalis paskirstoma tarp butų savininkų. Gyventojai, kurie gauna būsto šildymo ar vandens kompensacijas, gali pretenduoti į visos jų dalies už renovaciją kompensavimą.

Lietuvoje daugiabučių renovacijai taikoma valstybės parama, šiuo metu teikiama pagal fiksuoto įkainio kvietimą. Dalis lėšų skiriama projektui parengti, techninei priežiūrai ir administravimui. Šios išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo pastato naudingojo ploto. Kita dalis skiriama rangos darbams - tai pastato atnaujinimo, apšiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo išlaidos.

Asmenims, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio namo renovacijoje, valstybė padengia renovacijos išlaidas. Butų savininkai, turintys teisę į kompensaciją už šildymo išlaidas, norėdami, kad valstybė kompensuotų jų išlaidas daugiabučio namo atnaujinimui, turi balsuodami pritarti daugiabučio namo atnaujinimui.

Kad atnaujintam pastatui būtų suteikta valstybės parama, po renovacijos jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę ir ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą.

APVA kvietimas teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Kas inicijuoja daugiabučio renovaciją? Renovaciją gali inicijuoti daugiabučio bendrija, administratorius arba pati savivaldybė. Procesas prasideda gyventojų susirinkimu, kuriame bent 55 % butų savininkų turi pritarti projektui. Tik tuomet galima teikti paraišką BETA dėl valstybės paramos.
• Kiek laiko trunka visas renovacijos procesas? Vidutiniškai visas procesas - nuo idėjos iki darbų pabaigos - trunka 12-24 mėnesius. Iš jų 4-6 mėnesiai skiriami projektavimui ir sutarčių derinimui, o 6-10 mėnesių - faktiniams statybos darbams.
• Kiek kainuoja daugiabučio renovacija? Kaina priklauso nuo pastato dydžio, būklės ir pasirinkto darbų masto. Vidutiniškai vienam butui tenkanti suma svyruoja nuo 3 000 iki 8 000 eurų, tačiau dalį šių išlaidų kompensuoja valstybė. Mažas pajamas turintiems gyventojams kompensacija gali siekti iki 100 % jų įnašo.
• Kas prižiūri renovacijos kokybę? Kokybę kontroliuoja projekto administratorius, BETA specialistai ir nepriklausomi statybos techniniai prižiūrėtojai. Jie užtikrina, kad darbai atitiktų techninius standartus, o energinis efektyvumas būtų pasiektas pagal projektą.
• Ar galima gauti paramą renovacijai, jei namas dar neįtrauktas į programą? Taip, jei gyventojai nusprendžia patys inicijuoti renovaciją, galima teikti paraišką savivaldybei arba BETA, kad pastatas būtų įtrauktas į artimiausią programos etapą. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo didesnė tikimybė gauti paramą.
• Ar po renovacijos padidėja mėnesinės įmokos? Trumpuoju laikotarpiu įmokos gali padidėti dėl paskolos įmokų, tačiau dėl sumažėjusių šildymo sąnaudų bendros išlaidos dažnai išlieka tokios pačios arba net mažesnės. Ilgainiui renovacija tampa finansiškai naudinga.
• Kokie pagrindiniai renovacijos privalumai? Renovacija mažina šildymo išlaidas, didina būsto vertę, gerina gyvenimo komfortą ir saugumą. Be to, tai prisideda prie aplinkosaugos - sumažėja energijos suvartojimas ir išmetamų teršalų kiekis.
• Kas nutinka, jei gyventojas nesutinka su renovacija? Jei gyventojas nepritaria, tačiau dauguma (ne mažiau kaip 55 %) balsuoja už, sprendimas vis tiek įsigalioja. Tokiu atveju renovacija vykdoma visam namui, o nesutinkantys gyventojai vis tiek privalo padengti savo dalį išlaidų.

Šildymo sistemos modernizavimas

Iki 2026 m. liepos 1 d. daugiabučiuose namuose seni šilumos punktai privalės būti modernizuoti. Automatizavus šilumos punktą, galima nustatyti į butus teikiamos šilumos grafikus: šildymo ir karšto vandens temperatūrą nakties metu, darbo dienų ar savaitgalio režimus. Patalpos neperšildomos pereinamuoju metu - šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje, nes automatizuoto šilumos punkto įrenginiai automatiškai reaguoja į lauko oro temperatūros pokyčius.

Automatizuoto šilumos punkto įranga daug kartų padidina galimybę tolygiau reguliuoti namo vidaus sistemos srautus, cirkuliuojančius šildymo sistemoje. Tinkamai sumontuota ir prižiūrima šilumos balansavimo įranga kartu su šilumos punkto atnaujinimu užtikrina, kad visas namo patalpas pasiekia reikalingas šilumos kiekis.

Automatizuotų šilumos punktų valdytojai turi galimybę patys priimti sprendimą dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos. Butų ar kitų patalpų savininkai sezono pradžią ir pabaigą, nepažeidžiant nustatytų higienos normų, gali nustatyti savo nuožiūra, butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (turi būti surinkta 50 proc.

Iki 2025 m. liepos 23 d. gyventojai gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti, kuri finansuotų dalį išlaidų, reikalingų šilumos punktų modernizavimui (mažajai renovacijai). Daugiau informacijos apie daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą. Paraiškas nuo 2024 m. liepos 24 d., kol pakaks kvietimui skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. liepos 23 d., galima pateikti APVIS aplinkoje.

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

tags: #daugiabuciu #sildymo #sistemos #renovacija