Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje: Rangovų atsiliepimai, problemos ir sprendimai

Daugiabučių renovacija Lietuvoje tapo viena populiariausių temų pastaraisiais metais - vis daugiau gyventojų ryžtasi modernizuoti savo namus, tačiau ne visi yra tikri, ar tai tikrai verta. Diskusijos kyla dėl kainos, darbų trukmės ir realios naudos.

Daugiabučio namo renovacija. Šaltinis: manokrastas.lt

Gyventojų atsiliepimai dažnai atskleidžia tikrąją renovacijos reikšmę - tai ne vien kosmetiniai pokyčiai, bet ir gyvenimo kokybės pagerėjimas, mažesnės išlaidos, didesnis saugumas ir šiluma namuose.

Renovacijos nauda gyventojams

Gyventojų patirtis po renovacijos dažniausiai apibūdinama trimis žodžiais - šilčiau, tyliau ir pigiau. Pirmiausia pastebimas šilumos komforto pokytis. Net ir seniausiuose daugiabučiuose, kuriuose anksčiau buvo sunku išlaikyti pastovią temperatūrą, po renovacijos šiluma paskirstoma tolygiai.

Kitas akivaizdus privalumas - tylesnė aplinka. Trečiasis aspektas - ekonominė nauda. Sąskaitos už šildymą sumažėja 30-50 %, o kai kuriais atvejais net dar daugiau, ypač jei atnaujinta ir šildymo sistema.

Vienas dažniausių klausimų, kylantis prieš priimant sprendimą dalyvauti renovacijoje, - ar ši investicija tikrai atsiperka? Po renovacijos gyventojai dažniausiai pastebi akivaizdžiai mažesnes šildymo sąskaitas. Senos statybos daugiabučiuose šilumos nuostoliai anksčiau buvo milžiniški, o po modernizacijos šiluma nebeišgaruoja per sienas ar langus.

Vidutiniškai sąskaitos sumažėja nuo 30 iki 50 procentų, o kai kuriais atvejais - dar daugiau. Finansinį palengvinimą suteikia ir valstybės parama. Dalis renovacijos išlaidų padengiama per Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) programas. Mažas pajamas gaunantys gyventojai gali gauti iki 100 % kompensaciją, o kitiems taikoma dalinė parama. Be to, atnaujintas būstas įgauna didesnę rinkos vertę. Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad renovuotuose daugiabučiuose esančių butų kaina gali padidėti 10-25 %.

Renovacija keičia ne tik pastatų išvaizdą, bet ir pačių gyventojų santykį su savo aplinka. Renovacijos pradžioje dažnai kyla diskusijų ir nesutarimų - vieni abejoja dėl išlaidų, kiti dėl darbų kokybės ar trukmės. Tačiau kai projektas įsibėgėja, atsiranda vieningas tikslas: kad namas būtų gražus, saugus ir ekonomiškas.

Gyventojai pastebi, kad po renovacijos pakyla pasididžiavimas savo gyvenamąja vieta. Daugelis pradeda rūpintis aplinka, prižiūrėti želdinius, dažniau dalyvauja bendruose susirinkimuose. Renovacija padeda ne tik sutaupyti energiją, bet ir atkurti bendruomenės dvasią, kuri ilgainiui buvo priblėsusi.

Gyventojų atsiliepimai iš skirtingų miestų

• Vilnius. Dviejų kambarių buto savininkė Lina J.: „Prieš renovaciją kiekvieną žiemą jausdavausi lyg gyventume skersvėjyje - langai leido šaltį, o šilumos sąskaitos buvo kosminės. Dabar viskas pasikeitė: sąskaitos sumažėjo beveik perpus, bute šilta net per šalčius."
• Kaunas. Inžinierius Vytautas K.: „Po remonto mūsų namas atgijo. Fasadas švarus, laiptinė sutvarkyta, šildymo sistema veikia idealiai."
• Klaipėda. Pensininkų pora Irena ir Jonas V.: „Baiminomės skolų, bijojome, kad nepajėgsime mokėti įmokų. Bet valstybė kompensavo mūsų dalį, todėl finansiškai nieko nepraradome."
• Alytus. „Anksčiau niekas nesikalbėdavo, kiekvienas gyveno atskirai. Dabar visi pažįstame vieni kitus, kartu sprendžiame reikalus, net vaikai žaidžia bendroje aikštelėje."

Šie atsiliepimai patvirtina, kad renovacija yra ne vien finansinis projektas - tai kokybinis gyvenimo pokytis.

Specialistų nuomonė apie renovacijos naudą

Nors gyventojų patirtys geriausiai atskleidžia renovacijos poveikį kasdienybėje, specialistų nuomonės padeda suprasti, kodėl šis procesas svarbus iš platesnės - ekonominės ir energetinės - perspektyvos.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) analitikai teigia, kad vidutinis daugiabutis po renovacijos sutaupo apie 40-50 % energijos, o kai kuriais atvejais - dar daugiau. Šie skaičiai reiškia mažesnes šilumos sąskaitas, mažesnę taršą ir tvaresnį miestų vystymąsi.

Architektai ir inžinieriai pabrėžia dar vieną aspektą - pastato ilgaamžiškumą. Kiekviena investicija į fasado, stogo ar šildymo sistemos atnaujinimą prailgina namo gyvavimo laiką bent keliems dešimtmečiams.

Ekspertai taip pat pastebi, kad renovacija turi psichologinį efektą - atnaujintas būstas didina pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, gerina gyventojų savijautą ir net mažina socialinę įtampą tarp kaimynų. Todėl tiek specialistai, tiek gyventojai sutaria - renovacija verta kiekvienos investuotos minutės ir euro.

Dažniausiai užduodami klausimai apie renovaciją

• Ar visi gyventojai turi pritarti renovacijai? Ne, sprendimui pradėti renovaciją pakanka, kad už balsuotų bent 55 % butų savininkų. Tai leidžia inicijuoti procesą ir teikti paraišką BETA dėl valstybės paramos. Vis dėlto praktikoje rekomenduojama siekti didesnio bendruomenės sutarimo, kad projektas vyktų sklandžiai.
• Ar po renovacijos buto vertė tikrai padidėja? Taip, nekilnojamojo turto ekspertai patvirtina, kad renovuotuose namuose esančių butų vertė išauga vidutiniškai 10-25 %. Tai lemia pagerėjusi energinė klasė, mažesnės išlaidos ir vizualinis pastato atsinaujinimas.
• Kiek laiko po renovacijos pastebima finansinė nauda? Pirmieji rezultatai jaučiami po pirmojo šildymo sezono. Sąskaitos už šildymą dažniausiai sumažėja nuo 30 iki 50 %, o investicija atsiperka per 10-15 metų - priklausomai nuo pastato dydžio ir pasirinkto finansavimo modelio.
• Ar galima gauti paramą, jei gyvenu vienas mažame bute? Taip, parama priklauso nuo pajamų, o ne nuo buto dydžio. Jei atitinkate nustatytus socialinius ar pajamų kriterijus, valstybė gali kompensuoti visą arba dalį jūsų įnašo.
• Ką daryti, jei renovacijos metu darbai atliekami nekokybiškai? Tokiais atvejais reikia kreiptis į projekto administratorių arba statybos techninį prižiūrėtoją. Jie privalo patikrinti atliktų darbų kokybę ir pareikalauti, kad rangovas ištaisytų klaidas. Jei ginčo nepavyksta išspręsti vietoje, galima kreiptis į BETA arba Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
• Ar galima dalyvauti programoje, jei name jau atlikti daliniai darbai? Taip, tačiau valstybės parama bus taikoma tik tiems darbams, kurie dar nebuvo atlikti ir yra numatyti energinio efektyvumo didinimo plane. Todėl prieš teikiant paraišką būtina pateikti visų ankstesnių darbų dokumentaciją.

Kaip stebėti ir registruoti trūkumus renovacijos metu

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas teigia, kad šiemet pagal gyventojų skundus buvo atliktos 9 patikros, dažniausiai susijusios su nebaigtais arba nekokybiškai atliktais darbais, ypač balkonuose, bendrose erdvėse ar butuose. „Net ir patyrusi priežiūros komanda negali nuolat stebėti kiekvieno atliekamo darbo, todėl gyventojų įsitraukimas ir budrumas dažnai tampa pirmuoju signalu apie galimus trūkumus ar pažeidimus“, - pabrėžia E. Petrauskas.

Gyventojai yra tie, kurie kasdien stebi statybų eigą, todėl jų pastebėjimai yra itin svarbūs. Būnant arti vykstančių darbų, galima laiku pamatyti ne tik estetinius, bet ir konstrukcinius pažeidimus, darbo saugos pažeidimus, darbų organizavimo trūkumus ar kitus svarbius aspektus, turinčius įtakos galutiniam rezultatui.

„Svarbu ne tik stebėti, bet ir atsakingai registruoti pastebėtus trūkumus - užfiksuoti juos nuotraukomis, užsirašyti datas, aplinkybes, detales. Kilus ginčui dėl darbų kokybės, galutinį įvertinimą gali pateikti tik nepriklausoma statinio dalinė ekspertizė, atliekama kvalifikuotų specialistų, ir gyventojų surinkta medžiaga gali būti svarbi kaip papildoma informacija, padedanti išsamiau atskleisti situaciją“, - paaiškina E. Petrauskas.

Kaip elgtis pastebėjus pažeidimus?

Pastebėjus nesklandumų ar galimų pažeidimų, pirmiausia reikėtų kreiptis į renovacijos projekto administratorių - asmenį, atsakingą už informacijos sklaidą, darbų koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp visų proceso dalyvių.

„Administratorius yra pagrindinis tarpininkas, kuris turi reaguoti į gyventojų signalus, tačiau jeigu jis ignoruoja prašymus arba nesiima veiksmų trūkumams šalinti, gyventojai gali drąsiai kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) arba APVA“, - pabrėžia Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas.

Baigus visus statybos darbus, atliktų darbų atitiktį techniniam darbo projektui ir tuo pačiu jų kokybę vertina VTPSI sudaryta komisija. Jeigu pažeidimų nenustatoma, surašomas objekto statybos užbaigimo aktas, kurį pasirašo visi komisijos nariai.

Papildomai, prieš išmokant valstybės paramą, APVA atestuoti specialistai įsitikina, ar visos numatytos namo modernizavimo investicijų plane numatytos priemonės yra įgyvendintos ir įvertina jų kokybę. Pažymėtina, kad APVA atlieka ir planines patikras statybos metu.

Dažniausiai per patikrinimus nustatomi nedideli pažeidimai: netinkamas statybos produktų sandėliavimas, neužtikrinta jų apsauga nuo oro sąlygų, informacinio stendo statybvietėje nebuvimas, nesurinktos statybinės šiukšlės, išmėtyti darbo įrankiai, palikti elektros kabeliai ant praėjimų.

„Atrodytų smulkmenos, tačiau tik dirbant tvarkingoje aplinkoje galima pasiekti maksimaliai kokybišką rezultatą“, - sako pašnekovas.

Kreipiamasi dėl skirtingų problemų

Šiais metais APVA yra gavusi apie 30 gyventojų kreipimųsi, susijusių su galimais renovacijos darbų pažeidimais ar trūkumais. Dažniausiai skundžiamasi dėl darbų organizavimo ir kokybės, nes gyvenamosiose patalpose reikia stiklinti balkonus, keisti langus, radiatorius, įrengti reguliavimo ir apskaitos prietaisus, keisti šildymo sistemos stovus, vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus.

Vėliau sulaukiama nusiskundimų dėl galimai nebaigtų darbų ir defektų. Šiuos klausimus geranoriškai turėtų spręsti statybos darbų rangovas ir renovacijos projekto administratorius kartu su techniniu prižiūrėtoju bei projekto vadovu.

Tačiau esant nesusikalbėjimui tarp jų ir gyventojų, aiškintis problemų esmės vyskta APVA atstovai. Taip pat pasitaiko gyventojų pranešimų su abejonėmis dėl statybos rangovo atliekamų renovacijos darbų technologijos teisingumo, naudojamų medžiagų kokybės.

Garantijos - kas ir už ką atsakingas?

Įstatymai numato aiškius garantinius įsipareigojimus, kurie užtikrina, kad nekokybiškai atlikti darbai būtų ištaisyti be papildomų išlaidų gyventojams.

• Matomiems darbams, tokiems kaip fasadas, langai ar apdaila, galioja ne trumpesnis kaip penkerių metų garantinis laikotarpis.
• Paslėptiems statinio elementams - konstrukcijoms, vamzdynams, izoliacijai - ne trumpesnis kaip dešimties metų garantinis terminas.

„Baigus renovacijos darbus, rangovas privalo pateikti garantinio laikotarpio draudimą, kuris galioja trejus metus nuo objekto pridavimo dienos ir sudaro 5 proc. visų statybos darbų vertės. Jeigu po renovacijos paaiškėja defektai, gyventojai pirmiausia turėtų kreiptis į namą administruojančią įmonę. Administratorius privalo užtikrinti, kad rangovas pašalintų defektus. Jei rangovas vengia tai padaryti, administratorius gali samdyti kitą statybos įmonę, o už defektų šalinimą atsiskaityti garantinio draudimo lėšomis“, - paaiškina E. Petrauskas.

Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.

Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Konkretaus atvejo analizė: Žirmūnų g. 86 daugiabučio renovacija

Dvylikos aukštų daugiabutis Žirmūnų g. 86 jau po mėnesio turėtų būti visiškai renovuotas. Preliminariai buvo suskaičiuota, kad visų darbų sąmata sieks beveik 3 mln. Lt (per 868 tūkst. eurų), o trijų kambarių buto šeimininkai vidutiniškai kas mėnesį privalės mokėti apie 130 Lt (37,6 euro). Ir taip 20 metų.

Tačiau bent jau kai kurie namo gyventojai nepatenkinti darbų kokybe. Renovuojant fasadą naudojamas visai kitas tinkas, investiciniame projekte buvo numatytas savaime nusiplaunantis tinkas, o jie naudoja paprastą, vos ne pigiausią silikoninį tinką.

Gyventojai liko nusivylę ir sprendimu keisti ne visų balkonų rėmus, esą statybininkai patikrino ir nusprendė, kad dalis jų dar yra geros būklės, tad keisti jų nebūtina. Gyventojai nepatenkinti ir montuojamais radiatorių ventiliais, esą jie pigūs ir nepatvarūs.

Pagal techninį projektą buvo numatyta šiltinti ir nutinkuoti namo fasadą, sutvarkyti stogą, įrengti butuose automatinius radiatorių ventilius ir automatinius balansinius ventilius rūsyje. Be to, planuoti ir elektros instaliacijos darbai, bet neaišku, ar jie bus vykdomi.

UAB „Magirnis“ vadovas Mindaugas Beišys išsamiai paaiškino situaciją, kaip ją mato darbus atliekanti įmonė. Projektą administruojanti įstaiga (Užsakovas), atsižvelgdama į daugiabučio gyventojų patvirtintą investicinį planą, parengia konkurso dokumentaciją ir projektavimo užduotį. Būtent ši projektavimo užduotis nurodo Rangovui.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žirmūnų g.

Taipogi dažnai susiduriame su situacija, kad įvykus konkursui, gyventojai įsivaizduoja, kad jie pirštu parodys, kokius produktus ir iš ko Rangovas turėtų nupirkti. Vėliau parinkus rangovą, gyventojai būna nustebę, kodėl neperkamos konkrečios medžiagos.

Pagal projektavimo užduotį yra nustatoma naudoti silikoninį tinką. Visi šiuolaikiniai silikoniniai tinkai yra savaime išsivalantys. Projektavimo užduotyje yra numatytas mažesnis kiekis elektros instaliacijos darbų, nei yra Investiciniame plane (patys gyventojai dėl neaktyvumo ir nesusikalbėjimo dažnai nežino, ką ir kiek perka), tai reiškia, kad gyventojams ir administruojančiai įstaigai sutarus, konkrečių darbų apimtis buvo susiaurinta ir nupirkta mažesnė - atitinkamai dėl to gyventojai sutaupo lėšų.

Gyventojus neramina ir tai, ar jie nepraras valstybinės paramos, nespėję darbų pabaigti iki spalio 1 dienos. BETA specialistai teigia, kad dažnai pasiskundžiama, jog administratoriai mažai bendrauja ir suteikia informacijos. Paklaustas, ar skundai paprastai būna pagrįsti, BETA specialistas teigė, kad taip.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) operatyviai reaguoja į kiekvieną gaunamą skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad gyventojai visada gali kreiptis į administratorių. Svarbu akcentuoti, kad renovuojamo namo administratorius visuomet privalo informuoti gyventojus apie vykdomus statybos darbus, derinti su savininkais visus būsimus projekto pakeitimus.

Valstybės paramos problemos ir kliūtys

Pasidomėjus realia daugiabučių namų modernizavimo situacija, aiškėja, kad garsiai žadamos valstybės paramos gyventojai nesulaukia jau ne pirmi metai, o daliai namų renovacijos sąlygos apskritai tampa nebepriimtinos.

Kad procedūros prie šios valdžios tapo dar sudėtingesnės, padaugėjo dokumentacijos, prieštaravimų vienų teisės aktų kitiems, įvairių sprendimų, kurie dar labiau lėtina procesus, pašnekovei pritaria ir „Endive“ vadovė J. Maženienė. Užuot supaprastinę procesus, leidę jiems vykti pilnu tempu, ypač pastaruoju metu darė viską, kad vykdyti renovaciją būtų kuo sudėtingiau.

Viso Lietuvoje reikia atnaujinti apie 35 tūkst. gyvenamųjų namų. Atsakydamas į žurnalistų užklausą, APVA Komunikacijos skyrius patikslino, kad 2023 m. buvo įgyvendinti 278 projektai, o 2024 m. planuojama, kad bus užbaigti apie 167 namų modernizavimo procesai. Nors dabartinio aplinkos ministro kadencijos pradžioje buvo itin garsiai pareikšta, jog siekiamybė - 1000 renovacijų per metus, akivaizdu, kad iki išsikeltų tikslų - toliau negu iki mėnulio.

Skaičiai kalba patys už save:

Labiausiai skriaudžiami - siekiantys B klasės. Nors rinkoje yra daugiausia namų, kurie norėtų gauti valstybės paramą būtent B energetinės klasės modernizacijai, valstybė nusprendė šios kategorijos projektams sumažinti paramą net tris kartus.

Pasak R. Klumbienės, skelbiama, kad B energetinės klasės siekiantiems namams paramos intensyvumas sieks 10 procentų (buvo 30 proc.). A energetinės klasės 20 procentų (buvo 30 proc.), tuo metu pastatų atnaujinimui skydais siūloma 25 procentų parama.

„Kyla klausimas, kodėl paramos dydžiu ribojamas pastato atnaujinimo būdo pasirinkimas, nors energijos suvartojimo sumažinimas nepriklauso nuo pastato atnaujinimo būdo. Mums, administratoriams, tikrai neaišku, ko valstybė siekia skirdama didesnį finansavimą skydinei renovacijai, kuri dar tik prasideda, turime mažai praktikų ir mažai norinčių rinktis šį metodą“, - sako R. Klumbienė.

Ministerija gina skydinę renovaciją

„Pastatų atnaujinimas skydais ne tik padidina jų energinį efektyvumą, bet ir žymiai pagreitina renovacijos procesą bei sumažina darbų apimtį statybvietėje. Naudojant skydus, su fasado atnaujinimu susiję darbai gali sutrumpėti net iki penkių kartų, o renovacija gali vykti bet kuriuo metų laiku, nes šaltis ir drėgmė jiems neturi įtakos“, - ministerijos poziciją gina LR Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė L. Lukoševičienė.

Pasak jos, tai yra tvari inovacija, mažinanti pastatų poveikį aplinkai ir didinanti jų atsparumą klimato kaitai. Aplinkos ministerijos atliktos studijos duomenimis, statybų sektoriuje medienos gaminių naudojimas vietoje betono per visą pastato gyvavimo ciklą (nuo medžiagų gamybos iki eksploatavimo) gali sumažinti CO2 emisijas apie 50-75 proc.

Renovacijos vykdytojų kritika - negailestinga

„Turėdami dideles galimybes skirti įvairių fondų lėšas modernizacijos procesų skatinimui, ir toliau elgiamės atvirkščiai - darome viską, kad daugelio jau pasiryžusių namų renovacija ir toliau būtų atidedama, - sako pastatų administravimo ir techninės priežiūros bendrovės „Santermita“ direktorius Ramūnas Radavičius. - Praktika rodo, kad po renovacijos daugiabučiai vidutiniškai sutaupo 50-70 proc. energijos, tad tikrai apmaudu, jog užuot laisvai leidę visiems, kurie to nori, kuo greičiau ir be trukdžių imtis modernizavimo, toliau tempiam gumą ir per metus pasiekiame vos kelių šimtų projektų rezultatą, nors deklaruojame, jog tikslas - ne mažiau 1000."

Gyventojų patirtys ir nusiskundimai

Deja, ne visi gyventojai patenkinti renovacijos procesu. Pasitaiko atvejų, kai darbai vilkinami, o žmonės negali gyventi normaliomis sąlygomis. Šildymo sistemos gali būti nesutvarkytos, o gyventojams skaičiuojami pinigai už neatliktus darbus.

Vienas iš pavyzdžių - situacija Klaipėdoje, Šilutės pl. 10. Gyventojai skundėsi, kad už renovaciją atsakingi įmonės "Mano Būstas" atstovai ignoruoja jų prašymus ir skambučius. Taip pat buvo nusiskundimų dėl kieme paliktų statybinių atliekų, kurias įmonė žadėjo pašalinti.

Tačiau gyventojų nusiskundimai dėl darbų kokybės išlieka aktualūs. Žirmūnuose, renovuojant daugiabutį, gyventojai išreiškė nepasitenkinimą dėl naudojamo tinko fasadui, elektros instaliacijos darbų apimties ir sumontuotų radiatorių ventilių kokybės. Jie teigė, kad investiciniame projekte buvo numatytos kokybiškesnės medžiagos ir didesnė darbų apimtis.

BETA specialistai pripažįsta, kad dažnai pasiskundžiama, jog administratoriai mažai bendrauja ir suteikia informacijos. Gyventojus neramina ir tai, ar jie nepraras valstybinės paramos, nespėję darbų pabaigti iki spalio 1 dienos. Paklaustas, ar skundai paprastai būna pagrįsti, BETA specialistas teigė, kad taip.

Apibendrinant, daugiabučių namų renovacija yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daug skirtingų šalių. Siekiant sėkmingo rezultato, svarbu užtikrinti gerą komunikaciją tarp gyventojų, administratorių ir rangovų, taip pat atidžiai stebėti darbų kokybę ir laikytis numatytų terminų.

Statybos įmonės Lietuvoje

Lietuvoje veikia daug statybos įmonių, kurios siūlo įvairias paslaugas, įskaitant naujų pastatų statybą, renovaciją ir rekonstrukciją. Štai keletas pavyzdžių:

• ADESO - generalinis statybų rangovas, siūlantis visą statybos paslaugų spektrą - projektavimą, statybos darbų atlikimą bei generalinę rangą.
• Tilsta, UAB - stato ir remontuoja įvairiausių konstrukcijų ir sudėtingumo tiltus ir viadukus.
• Agentus, UAB - stato naujus pastatus bei renovuoja ir rekonstruoja senus statinius: visuomeninius, prekybos, gyvenamuosius, sandėliavimo paskirties pastatus bei biurus visoje Lietuvoje.
• UAB VERSLO - statybos įmonė, pasižyminti solidžia statybų sektoriuje sukaupta darbo patirtimi, apimančia projektus ne tik Kauno regione, bet ir visoje Lietuvoje.
• INFANTAS, UAB - didmeninė ir mažmeninė prekyba plieninėmis stogų ir sienų dangomis.
• Lankstonas - profiliuotų skardinių (plieninių) stogų ir sienų dangų gamyba bei prekyba.
• UAB „Stogų Sistemos“ - viena didžiausių Lietuvoje stogo dangų, lietaus nuvedimo sistemų, bei įvairių stogo priedų, skardos lankstinių prekybos įmonių.

Šios įmonės, ir daugelis kitų, prisideda prie Lietuvos statybos sektoriaus plėtros ir daugiabučių namų modernizavimo.

tags: #daugiabuciu #renovacijos #rangovai