Ar daugiabučių renovacija visada naudinga: argumentai už ir prieš

Daugiabučių namų renovacija yra svarbus procesas, siekiant pagerinti pastatų energetinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę. Vis dėlto, ne visada renovacija atneša tik naudą. Kartais gyventojai susiduria su nepagrįstai didelėmis sąskaitomis už šildymą, o investicijos į šilumos ūkį atsipirkti gali tik po kelių dešimtmečių. Aptarsime argumentus, kodėl tam tikrais atvejais daugiabučių renovacija gali būti nuostolinga.

Daugiabučių namų renovacija Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt

Palangos pašto uždarymo grėsmė: renovacijos kontekstas

Palangos meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į susisiekimo ministrą ir laikinai Lietuvos pašto generalinės direktorės pareigas einančią Ingą Visockytę, prašydamas neleisti uždaryti Palangos pirmojo pašto, įsikūrusio didžiausiame daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale. Informacija apie planuojamą pašto uždarymą pasiekė Savivaldybę, o meras įsitikinęs, kad toks sprendimas sukeltų didelių nepatogumų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Savivaldybės duomenimis, Palangos 1-asis paštas per mėnesį vidutiniškai aptarnauja apie 6 tūkst. klientų, kurių didesnė dalis - vyresnio amžiaus žmonės. Meras atkreipė dėmesį, kad uždarius šį paštą, gyventojai turėtų naudotis centrinio pašto paslaugomis, o tai būtų nepatogu dėl atstumo ir didelių eilių.

Š. Vaitkus pabrėžė:

• Garbaus amžiaus žmonėms būtų sunku pėsčiomis nueiti iki centrinio pašto, nes atstumas iki jo nuo 1-ojo pašto - maždaug trys kilometrai.
• Centrinio pašto paslaugomis itin aktyviai naudojasi poilsiautojai, kurių Palanga per metus sulaukia apie 900 tūkst.

Meras atkreipė dėmesį ir į tai, kad uždaryti planuojamas 1-asis paštas įsikūręs vos 40 kvadratinių metrų patalpose, jame dirba tik du darbuotojai, tad pašto išlaikymo kaštai neturėtų būti dideli, o, sprendžiant iš aptarnaujamų klientų skaičiaus, šio pašto veikla neturėtų būti ir nuostolinga, ypač palyginti su nepatogumais, kuriuos sukeltų šio pašto uždarymas.

Visi šio pasitarimo metu išsakyti Savivaldybės argumentai išdėstyti ir susisiekimo ministrui R. Masiuliui bei laikinai Lietuvos pašto generalinės direktorės pareigas einančiai I. Visockytei adresuotame rašte. „Įvertinus šio pašto išlaikymo kaštus ir faktą, jog uždarius minėtą paštą, centriniame pašte ženkliai pablogės paslaugų teikimo kokybė, o Palangos miesto gyventojai susidurs su dideliais nepatogumais, manytina, kad didžiausiame Palangos daugiabučių namų kvartale esantis paštas uždaromas turint tikslą patalpas parduoti. Prašome atkreipti dėmesį į išsakytas problemas ir neleisti uždaryti Klaipėdos pl.

Valstybės parama renovacijai: ar viskas taip rožėta?

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų.

Kvietimas modernizuoti daugiabučius namus, siekiant ne žemesnės nei B energinio naudingumo klasės ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti bent 40 proc., buvo paskelbtas 2024 m. lapkričio 11 d. Gyventojai gali teikti paraiškas tiek tradicinei renovacijai, tiek rinktis inovatyvią ir tvarią pastato atnaujinimo technologiją, kai naudojami gamykloje pagaminti skydai.

APVA atkreipia dėmesį, kad valstybės parama dabar apskaičiuojama pagal naują finansavimo modelį - taikant fiksuotus įkainius. Be valstybės paramos, paskolos lėšomis gali būti apmokamos ir papildomos projekto išlaidos, susijusios su pastato kokybės gerinimu.

Papildomu stimulu apsispręsti tapo ir dabartinė situacija energetikos rinkoje. Ši žiema neįprastai šalta, kuras brangsta, o panaikinus PVM lengvatas šildymui prognozuojama, kad šildymo sąskaitos gali išaugti dvigubai ar net daugiau. Tai ypač stipriai pajus gyventojai, gyvenantys nerenovuotuose, senuose daugiabučiuose.

Šilumos ūkio investicijos: ar visada atsipirks?

Viekšnių miestelio gyventojai protestuoja dėl nepagrįstai didelių šildymo kainų. Jų aistras kaitina tai, kad biokuras šiuo metu beveik tris kartus pigesnis nei gamtinės dujos.

Pasak šios akcijos organizatorių, miestelio gyventojai už šildymą yra verčiami mokėti nepagrįstai didelius pinigus. Mat Viekšniai šildomi tik biokuru, o Mažeikiuose naudojamos ir gamtinės dujos.

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus Jono Jurkaus teigimu, kitaip ir būti negali. Pasak J. J. Jurkaus teigimu, ne vien Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka lemia sunaudotos šilumos energijos kainą Viekšniuose.

Štai keletas faktų apie situaciją Viekšniuose:

• Investicijos siekė per milijoną litų, todėl jei reikėtų viekšniškiams skaičiuoti šilumos kainą atskirai, ji būtų ne mažesnė, o dar dviem centais didesnė nei dabar (už kilovatvalandę - red. past.).
• Viekšnių įmonė dirbo nuostolingai, buvo ties bankroto riba. Tokia situacija susidarė dėl to, kad šilumos kaina buvo per maža, jog padengtų sąnaudas. Paramos iš Savivaldybės viekšniškiai gaudavo mažai.

A. teigimu, po prijungimo sklandė įvairių kalbų ir nuomonių. Viena iš jų: esą įmonių sujungimas įvyko J. Jurkaus iniciatyva.

Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyr. „Įmonė „Viekšnių šiluma ir vanduo“ tuomet patyrė eilines gyvenimiškas problemas, kaip ir daugelis kitų įmonių. Kaip ir visur, vamzdynai sensta ir dėvisi. Be abejo, Viekšniuose būtina tvarkyti vamzdynus, bet tai būtų reikėję daryti anksčiau ar vėliau, ir nesvarbu, kam tada įmonė būtų priklausiusi: Mažeikiams ar Viekšniams“, - įsitikinęs J.

Panašios nuomonės yra ir Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vyr. „Tiesiog vienos įmonės turtas buvo perduotas kitai. Nežiūrint, kokios jis buvo būklės“, - tvirtino J.

Išvados

Nors renovacija ir valstybės parama gali atrodyti patraukliai, svarbu įvertinti visas aplinkybes ir galimas pasekmes. Ne visada investicijos į šilumos ūkį ar renovaciją atsipirks, o gyventojai gali susidurti su didesnėmis sąskaitomis ir nepatogumais. Todėl prieš priimant sprendimą dėl renovacijos, būtina atidžiai išanalizuoti situaciją ir pasikonsultuoti su specialistais.

tags: #daugiabuciu #renovacija #nuostolinga