Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) - specifinis pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Klaipėdos mieste veikia apie 400 daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB), ir jų palaipsniui vis daugėja. Reikia pažymėti, kad DNSB vykdo specifiškas funkcijas, susijusias su daugiabučių priežiūra bei eksploatavimu. Svarbi šių funkcijų dalis yra DNSB finansų tvarkymas. Tam reikalinga tinkamai organizuoti DNSB veiklos buhalterinę apskaitą. Ši apskaita turi būti tvarkoma, vadovaujantis LR finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintomis Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės).
Mokesčių ir apskaitos ypatumai, apskaitant turtą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas priklauso nuo įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reglamentavimo kaitos. Ne mažiau aktualūs ir teisinio reglamentavimo klausimai, susiję su bendrijų valdymu.
Visi namo gyventojai yra suinteresuoti, kad bendrijos buhalterinė apskaita būtų vedama tvarkingai, pagal visus galiojančius įstatymus. Daugelis gyvenančiųjų daugiabutyje, administruojamame namų savininkų bendrijos, žino, kad namo priežiūros kokybė labai priklauso nuo iniciatyvaus bendrijos pirmininko.
Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. 2004 04 15 Nr. 1.1.jų veiklos tikslas nėra pelno siekimas. 1.2.jų pelnas pagal veiklą reglamentuojančius teisės aktus nėra skirstomas steigėjams ir (arba) veiklos dalyviams.
Finansinė apskaita bendrijoje turi būti tvarkoma, tai reglamentuoja Finansinės apskaitos įstatymas ir kiti susiję teisės aktai. Apie tai, kaip organizuojama finansinė apskaita, žr. paminėto įstatymo nuostatas. 13 straipsnis. 1. Subjekto...
Kas Gali Tvarkyti Bendrijos Apskaitą?
Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 dalis nurodo, kad ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas (bendrijoje - pirmininkas), išskyrus, tam tikrus atvejus, pavyzdžiui, pelno nesiekiančio ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (ir bendrijos) supaprastintą apskaitą (netaikant dvejybinio įrašo principo), gali tvarkyti ir to juridinio asmens valdymo organo narys arba dalyvis.
Specialių ribojimų valdybos nariams tvarkyti finansus šiuo metu galiojančiame Bendrijų įstatyme nėra, dar reikia žiūrėti bendrijos įstatus, bet asmuo turi turėti kompetencijos. Tam tikri specialūs reikalavimai buhalteriui gali būti numatyti Bendrijos įstatuose arba specialius reikalavimus gali kelti bendrijos narių visuotinis susirinkimas.
Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytas toks konkretus ribojimas: "Apskaitos paslaugas teikiančio arba apskaitos funkciją atliekančio juridinio asmens vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis,...".
Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 str. 1 dalis nurodo: "Šis įstatymas reglamentuoja ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, išteklių ir mokesčių fondų, <...> (toliau - ūkio subjektai) turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą.
Svarbu pažymėti, jog įsigaliojus naujam FAĮ, AVNT parengė rekomendacijas, kuriomis turėtų vadovautis įmonių vadovai renkantis naują ar įvertinti esamą apskaitą tvarkantį asmenį. Jose yra akcentuojama tai, jog asmuo, kuris tvarko įmonės finansus, turi nuolat kelti kvalifikaciją įvairiuose seminaruose, kursuose ar profesiniuose mokymuose, kurių baigimą ar išklausymą patvirtina pažymėjimas, diplomas, sertifikatas, ar kitas dokumentas. Apskaitą tvarkantis asmuo turėtų siekti įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą.
Be to, apskaitą tvarkantys asmenys turėtų ne tik išlaikyti aukštą kompetencijos lygį apskaitos, finansų, ataskaitų rengimo bei mokesčių srityse, bet taip pat būti susipažinę su informacinėmis technologijomis, duomenų analize ir valdymu. Tai yra būtina norint užtikrinti, kad įmonės finansinė ir mokestinė apskaita būtų tvarkoma efektyviai, kokybiškai ir atitiktų visus teisės aktų reikalavimus.
Įmonės vadovams svarbu sukurti palankias sąlygas savo apskaitos specialistams nuolat tobulėti ir gilinti savo žinias.
Apskaitos Tvarkymo Ypatumai
Bendrijose apskaita įprastai nebūna supaprastinta (gal tokią būtų galima...)
Informacijos apie suteiktas paslaugas arba skolas teikimas bendrijos nariams (telefonu ir el. paštu).
Pvz. kai surenkame is giventoju imokas ir kt.pajamas dedame i 5 klase, o visas patirtas islaidas - i 6 klase. Namo bendrija - tai nėra pelno siekianti kokia tai organizacija. Todėl nemanau, kad čia būtų naudojamos 5 klasės sąskaitos. Visa, kas surenkama iš gyventojų - surenkama remiantis paslaugų tiekėjų išstatytomis sąskaitomis už įvairius patarnavimus.
Todėl gavus sąskaitas, atsiranda skolinės prievolės. Surinkus iš gyventojų pinigus, jie patenka arba į bendrijos kasą, arba nešami į bendrijos sąskaitą banke, iš kur toliau daromi pavedimai tiekėjams, ir taip dengiami įsiskolinimai.
Į 6 klasės sąskaitas patenka visi bendrijos pirkimai, susiję su ūkinėmis reikmėmis - tai įvairios medžiagos, trumpalaikis turtas. Taip pat čia turėtų būti atvaizduoti pirmininko, buhalterės, valytojų atlyginimai ir mokesčiai nuo jų. Bendrijos pajamos - gyventojų mokesčiai už namo amortizaciją, kurie nustatomi kiekvienoje bendrijoje kiekvienam butui pagal to buto plotą.
Noriu pasitikslinti, ar tikrai bendrijos nariai gali kiekvieną mėn. įnešti tam tikrą pinigų sumą į bendrijos sąskaitą, stogo remonui Ir šios sumos nebus apmok. Žmonės kas galit padėti skubiai, gyvenamųjų namų (ne daugiabučių , o namų) savininkų bendrijos kokias teikia ataskaitas VMI, ar turi mokesčiams nešti balansus ir pan.
Dabar musu buhaltere spaudzia del sakaitu fakturu uz jos kanceliarines priemones. Tipo bendrijo ssusirinkime galima nuspresti iki kokios sumos galiam pirkti tik su kasos aparato cekiu. Atseit parduotuveje jai nenori rasyti saskaitu fakturu , jei tai yra maza suma.
Taigi, daugiabučių namų savininkų bendrijos buhalterinė apskaita reikalauja atidumo, kompetencijos ir nuolatinio domėjimosi teisės aktų pakeitimais. Tik tinkamai organizuota ir vedama apskaita užtikrins skaidrų ir efektyvų bendrijos valdymą.
Lektoriai, vedantys mokymus šia tema:
- Jurgita Navikienė - Auditorė, mokesčių ekspertė, mentorė.
- Eglė Voverienė - WIDEN vyresnioji teisininkė, turinti didesnę nei 10 metų patirtį nekilnojamojo turto, statybos, žemės, teritorijų planavimo ir sutarčių teisės srityse.
Mokymų temos:
- Bendrijos organų teisės ir pareigos, atsakomybė.
- Bendrijos susirinkimų organizavimas ir balsavimas juose.
- Aktualių klausimų, iškylančių bendrijos kasdienėje veikloje, aptarimas.
- Aktuali teismų praktika.
- Kaip Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos daro įtaką ūkinėms operacijoms?
- Finansinė apskaita daugiabučių namų savininkų bendrijose.
- Finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimo klausimai.
- Turto, įsipareigojimų apskaitos problemos, pajamų pripažinimo ir sąnaudų registravimo alternatyvos.
- Kaip pasirinkti naudingiausią apskaitos politiką?
- Revizija ar auditas?
- Mokesčių apskaičiavimo ypatumai daugiabučių namų savininkų bendrijose.
Mažoji bendrija (MB) ir buhalterija:
Mažoji bendrija (MB) yra populiari verslo forma Lietuvoje, ypač tarp smulkių verslininkų ir startuolių. Steigiant bendriją nereikalingas įstatinis kapitalas, tad verslo pradžia nekainuoja tiek daug kaip kad steigiant UAB. Papildomas privalumas, kad jai taikoma ribota civilinės atsakomybės atsakomybė. Tokiu atveju bankrutavus būtų rizikuojama tik įmonės turtu. Asmeninis savininkų turtas nebūtų liečiamas.
Bendrijoje esantys nariai gali verstis veikla nesudarant jokios darbo sutarties. Tai reiškia, kad galima išvengti nemažai mokesčių. Jeigu bendrijoje yra ne vienas narys - bet kuris gali išstoti tada, kai to nori. Svarbiausia, kad įstodamas jis pasiima savo įneštą įnašą.
Tačiau yra ir minusų: Bendrijos steigėju gali tapti tik fizinis asmuo. Steigėjų skaičius gali siekti iki 10-ies. Kadangi visi steigėjai yra atsakingi už įmonės veiklą - atsiradus nesklandumams juos išspręsti gali būti gana sunku. Bendrijos narys arba vadovas gali tvarkyti buhalteriją, tačiau būtina turėti pakankamai žinių apie apskaitos principus, kad būtų užtikrintas finansinių atsakomybių laikymasis.
Jeigu mažosios bendrijos nariai yra kitais būdais apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu - tokiu atveju netenka jo mokėti papildomai. Jeigu kitais būdas draudimo nėra - tokiu atveju būtina kiekvieną mėnesį savarankiškai patiems mokėti PSD mokestį, kuris siekia 9 procentus nuo MMA.
Baigusis metams reikia mokėti pelno mokestį, o pasiekus tam tikrą apyvartos sumą reikia mokėti ir PVM. Jei mažoji bendrija uždirba daugiau nei 45,000 eurų per metus, būtina registruotis pvm mokėtoju, kas apsunkina apskaitos procesus. Tai taip pat įpareigoja teikti mėnesines PVM deklaracijas ir reikalauja kruopščiai valdyti įmonės apskaitą.
Mokesčiai:
- Pelno mokestis siekia 15 %. Lengvatinis pelno mokestis siekia 5 %.
- Lengvatinis mokestis taikomas tokiu atveju, jeigu:
- MB darbuotojų skaičius neviršija 10 vidutiniškai per metus.
- MB generuoja iki 300.000 Eur pajamų per metus.
- MB nariai kitose įmonėse ar bendrijose neturi daugiau, kaip 50 proc. akcijų ar dalių.
- PVM siekia 21 %. Jis nėra taikomas tokiu atveju, jeigu MB nėra registruota kaip PVM mokytoja, kol nepasiekiama 45 000 eurų pajamų.
- GPM arba gyventojų pajamų mokestis Jis mokamas vieną kartą per metus. GMP tarifas siekia 15 procentų ir mokestis mokamas VMI. Susimokėti reikia tada, kai pateikiama metinė pajamų deklaracija.
Taip pat kiekvienas narys turi mokėti ir valstybinį socialinį draudimą, kuris suteikia galimybę apsisaugoti nuo ligų, kaupti pensijai ir t.t. Nepamirškite, kad mokėsite daugiau tokiu atveju, jeigu kaupsite II arba III pakopos pensijai.
tags: #daugiabuciu #namu #savininku #bendrijos #bildukas #apskaitos