Daugiabučių Namų Modernizavimo Statistika Lietuvoje

Jau daugiau kaip 15 metų Lietuvoje vyksta daugiabučių renovacijos procesai. Tai daugybės valstybės institucijų siekis didinti būstų energinį efektyvumą ir tokiu būdu ne tik sumažinti gyventojų šildymo sąskaitas, bet ir prisidėti prie tiesioginių klimato kaitos padarinių mažinimo.

Aktyvesnis daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo 2005 m. pagal patvirtintą Būsto strategiją ir daugiabučių namų modernizavimo mechanizmą. Tuo tarpu Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos duomenys rodo, kad iki 2050 m. turi būti atnaujinta 74 proc. daugiabučių namų, t.y. daugiau kaip 30 tūkst. iš 40 tūkst.

Skaičiuojant nuo pat renovacijos procesų pradžios, iš viso Lietuvoje nuo 2005 m. iki šių metų balandžio buvo atnaujinta apie 5 tūkst. daugiabučių, o per nepilną dešimtmetį pagerėjo 92 tūkst. būstų. Ž. Maskaliovienė pažymi, kad nors renovacijos tempus būtina spartinti ir toliau, 2013 m. į modernizacijos procesus įsitraukus savivaldybėms, būstus pradėta atnaujinti gerokai greičiau, o teigiami pokyčiai vien per šį laikotarpį spėjo paliesti daugiau kaip 92 tūkst. namų ūkių.

„Atnaujintuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės neabejotinai junta visapusiškas būstų modernizavimo naudas.“, - pasakojo Ž. Maskaliovienė. Pasak jos, pozityvumo teikia ir palankiai Lietuvos renovacijos modelį vertinančios tarptautinės institucijos: „2020 m. Europos Audito rūmų ataskaitoje dėl energijos efektyvumo pastatuose, Lietuvos daugiabučių atnaujinimo finansavimo modelis buvo nurodytas kaip geroji praktika.“

VIPA Būsto investicijų skyriaus vadovė pratęsia, kad pati VIPA skaičiuoja jau dešimtuosius veiklos metus. „Dar 2013 m., pasirašius 29,9 mln. Eur sutartį, tapome Europos investicijų banko (EIB) kontroliuojamo JESSICA fondo finansų tarpininke. Kiek vėliau, 2015 m., VIPA buvo pavesta valdyti Daugiabučių namų modernizavimo fondą (DNMF), finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Apskritai, daugiabučių namų modernizavimo projektų finansavimas sudaro apie 54 proc. mūsų valdomo projektų portfelio. Tai reiškia, kad net 433,5 mln. Eur iš visų 799,35 mln. mūsų sutelktų lėšų yra skirtos būtent daugiabučių namų renovacijos projektams finansuoti teikiant ilgalaikes paskolas“, - teigia Ž. Maskaliovienė.

Jos teigimu, šias lėšas pavyko pritraukti iš įvairių šaltinių: „Europos Sąjungos fondų 74 mln. Eur įnašą į DNMF papildė grįžusios lėšos, taip pat iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) gavome 50 mln. Eur paskolą. Be to, 68 mln. Eur gavome iš valstybės perskolintosios paskolos lėšų, finansuotų 2018 m. LR Vyriausybei itin sėkmingai išleidus žaliąsias obligacijas. Valstybės perskolintosios paskolos lėšos, finansuotos Europos Tarybos vystymo banko paskolos lėšomis, sudaro dar 167,5 mln. Eur iš renovacijai skirto portfelio. Galiausiai 2021 m. su ERPB pasirašėme dar vieną 67,5 mln. Eur paskolos sutartį.“

„Pavyzdžiui, neseniai projektų administratoriams, rangovams, daugiabučių gyventojams suteikėme galimybę stebėti aktualias VIPA pateiktų mokėjimo prašymų būsenas VIPA interneto puslapyje. Tokiu būdu užtikriname didesnį skaidrumą ir operatyvų informacijos pateikimą, siekiant efektyviau įgyvendinti projektus“, - teigia Ž. Maskaliovienė.

„Daugiabučių namų gyventojams VIPA suteikia galimybę pasiimti lengvatines paskolas be jokių administravimo mokesčių ir su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Svarbu ir tai, kad šis kreditas suteikiamas ilgam laikotarpiui - iki 20-ties metų. Be to, suprantame, kad gyventojai vertina lankstumą, todėl jie gali rinktis - sudaryti paskolų sutartis gyventojų naudai (projektų administratorių modelis) arba gyventojų vardu. Nuo 2013 m. VIPA pasirašė 1051 daugiabučių namų atnaujinimo paskolų sutarčių už beveik 418 mln. Eur, be to, rengiamasi pasirašyti dar 118 paskolų sutarčių už beveik 39 mln. Eur“, - priduria specialistė.

„Iš viso mūsų pritrauktos lėšos padėjo užbaigti daugiau kaip 870-ties daugiabučių renovaciją. Tai reiškia, kad bene 31 tūkst. namų ūkių džiaugiasi pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis ir mažesnėmis šildymo sąskaitomis. Dar maždaug trijų šimtų daugiabučių atnaujinimo projektai yra įgyvendinami šiuo metu. VIPA finansuojami būstai yra atnaujinami daugiau kaip 40-yje Lietuvos savivaldybių, daugiausia jų - Vilniaus (120) ir Jonavos (106) savivaldybėse. Taip pat atnaujinus šiuos būstus per metus sutaupoma daugiau kaip 49 tūkst. tonų CO2“, - pasakoja Ž. Maskaliovienė.

Praėjusiais metais daugiausia senos statybos daugiabučių renovuota Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje - po 28 namus. Palangoje ir Elektrėnuose modernizuotas 21 daugiabutis, taip pat gerai atrodo ir Jonava bei Ukmergė, atnaujinusios po 12 namų, Tauragė, Marijampolė, atnaujinusios po 11 namų. Išsiskiria ir 10 senų daugiabučių renovavęs Rokiškis.

„Turime didžiausią pažangą didesniuose miestuose ir kurortinėse vietovėse, tačiau galime pasidžiaugti ir regionais. Bendrai vertinant, tai yra ir administratorių, ir savivaldybių indėlis - svarbu, kaip jos skatina renovaciją, kiek suteikia informacijos gyventojams. Mes stengiamės kuo plačiau viešinti informaciją - tiek spaudoje, tiek kitose medijose, kad žmonės žinotų apie galimybes. Tačiau visada raginame ir savivaldybes aktyviai prisidėti bei tiesiogiai informuoti gyventojus apie tai, ką jie gali padaryti patys“, - sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vedėja Aušra Bartkevičienė.

Pernai Palangoje buvo renovuotas 21 daugiabutis, apie 21 tūkst. kv. m naudingojo pastatų ploto. Visi renovuoti namai pasiekė B ir C energinio naudingumo klases.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Pikčiūnienė sako, kad gyventojai teigiamai vertina, jog po renovacijos mažėja išlaidos būsto šildymui, taip pat kartu sutvarkoma ir jų gyvenamoji aplinka.

„Matydami, kaip atrodo renovuoti namai bei sutvarkyta jų aplinka, dar neatnaujintų daugiabučių gyventojai dažniausiai patys inicijuoja savo namo renovacijos procesą. Palaikydama palangiškių norą renovuoti daugiabučius bei gyventi taupiau, jaukiau ir patogiau, Palangos miesto savivaldybė investuoja į atnaujintų namų gyvenamąją aplinką: tvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai, apšvietimas. Taip pat pagal galimybes renovuotų daugiabučių kiemuose įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, pasirūpinama šalia esančiomis viešosiomis erdvėmis“, - pasakoja J. Pikčiūnienė.

Viena iš mažesniųjų šalies savivaldybių lyderių Jonava pernai modernizavo 12 daugiabučių namų, t. y. 23972,33 kv. m pastatų naudingojo ploto. Juose yra 490 butų. Iš 2024 m. renovuotų namų 6 pasiekė B, o likę 6 - C energinio naudingumo klasę.

Daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo įmonės direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų administravimui Romualdas Dautartas sako, kad renovuoti daugiabučiai labai keičia bendrą miesto vaizdą, daro jį patrauklesnį naujai atvykstantiems, ieškantiems nusipirkti būstą.

Jonavos rajono savivaldybė vykdo kvartalinę renovaciją ir prie renovuotų daugiabučių atnaujina kiemus, takus, įrengia poilsio aikšteles.

„Daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo pradžioje žmonės nepatikliai žiūrėjo į renovaciją, nebuvo pavyzdžių, gąsdino kainos. Tačiau 2018-2022 metais žymiai padaugėjo prašymų įtraukti daugiabutį į šią programą. Šiuo metu yra sunkiau, jau daug namų renovuotų, o likę labai atkaklūs skeptikai. Vis tik stengiamės juos įtikinti renovuoti daugiabutį, apie tai kalbame susirinkimuose, skelbiame pastato techninės priežiūros apžiūrų aktus, kuriuose pažymime avarines situacijas ir būtinus atlikti darbus. Informuojame, kad renovacijos metu galima viską susitvarkyti kompleksiškai“, - teigia R. Dautartas.

R. Dautartas akcentuoja, jog daugiabučių atnaujinimas Jonavai davė išties daug: „Šių pastatų renovacija miestui ir gyventojams įnešė tvarkos, grožio ir pastovumo pojūtį. Be to, pagerėjo žmonių gyvenimo sąlygos, patalpas jie gali šildyti savarankiškiau, atsirado taupymo galimybė.“

„Aktyvi daugiabučių namų modernizacija Jonavoje lėmė ne tik atsinaujinusį miesto veidą, bet ir ženkliai pagerėjusią miestiečių gyvenimo kokybę bei akivaizdžius energijos sutaupymus.“ - priduria R. Dautartas.

Ž. Maskaliovienė teigia: „Be to, gyventojai renovacijos naudą pastebi ir kitur. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto rinkoje butai, esantys atnaujintuose daugiabučiuose, turi didesnę paklausą už nerenovuotus. Taip pat modernizuotiems būstams neretai didesnį dėmesį skiria ir savivaldybės. Svarbu ir tai, kad daugiabučių renovacija padeda kovoti su klimato kaita bei spręsti globalias problemas. Kadangi pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. energijos ir sudaro daugiau kaip 35 proc. Šį neišnaudotą potencialą vis labiau supranta ir nerenovuotų daugiabučių gyventojai. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros neseniai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (56 proc.) gyventojų, apsistojusių senuose, iki 1993 m. statytuose daugiabučiuose, svarsto apie galimybę dalyvauti renovacijoje.“

„Tokia gyventojų pozicija turi didelę reikšmę, nes Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi iki 2050 m. atnaujinti didžiąją dalį daugiabučių ir tapti neutralia klimatui. Džiugu, kad Lietuvoje vis labiau įsigali supratimas, kad renovacijos nauda nėra tik lokali, skirta konkrečiam miestui ar namui. Tai - bendras energetinių resursų taupymas, aplinkos užterštumo mažinimas ir ekonomikos aktyvinimo priemonė“, - teigia Ž. Maskaliovienė.

APVA primena, kad šiuo metu kaip tik galima teikti paraiškas gauti valstybės paramai daugiabučiams renovuoti pagal naują finansavimo modelį - fiksuotą įkainį. Kvietimas galioja iki spalio mėnesio ir yra ne konkursinis - paraiškos vertinamos iškart, taip paspartinant procesą.

„Senų daugiabučių gyventojai kviečiami pasinaudoti galimybe pertvarkyti savo namus į B ar A energinio efektyvumo klasės pastatus, pasitelkiant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas. Be to, numatyta daugiau atsakomybės perduoti projektų administratoriams, sumažintas dokumentų tvarkymo ir patikrinimų kiekis, todėl renovacijos projektai bus įgyvendinami greičiau“, - sako A. Barkevičienė.

Atsižvelgus į žmonių pageidavimus, išplėstas gyvenimo kokybės gerinimo priemonių sąrašas -finansuojamas ir balkonų išplėtimas bei naujų įrengimas, dviračių saugyklų, čiurlių lizdaviečių įrengimas, rūsių pritaikymas priedangoms.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Pagrindiniai daugiabučių renovacijos rodikliai Lietuvoje:

tags: #daugiabuciu #modernizavimo #statistika