Daugelis svajoja gyventi nuosavame name, turėti žalią pievelę po langais, kurioje saugiai galėtų žaisti vaikai. Žinoma, namas turėtų būti erdvus, su daug kambarių ir didele vonia. Tačiau namą „pagal save“ rasti labai sunku, o statytis pačiam, ko gero, įmanoma tik pabaigus statybų mokslus. Nuo ko pradėti įgyvendinti svajonę apie savo namus? Ką reikėtų žinoti prieš statant ir kokie dalykai yra svarbiausi namo statybos procese?
Apie tai kalbamės su „Paroc“ rinkodaros vadove Baltijos šalims dr. Anot A.Endriukaitytės, lengviau yra tiems, kurie jau gyvena name, nes dažniausiai jie jau žino, kas nepatinka ir ką reikėtų padaryti kitaip. Gyvenantys butuose dažnai užsimoja statyti labai didelius namus ir pridaro per daug patalpų, kurios paskui būna nelabai funkcionalios.
Taigi pirmas dalykas, kurį žmogus turėtų pajausti, tai kokios erdvės reikalingos jo gyvenimo būdui. „Ateiti pas architektą ir pasakyti, kad turiu tokį sklypą ir noriu namo, neužtenka. Žinoma, jis pasiūlys atitinkamą variantą pagal landšaftą ir savo suvokimą, bet gal tai visiškai neatitiks jūsų poreikio ar supratimo. Pirmiausia yra užsakovo vizija ir aiškus žinojimas: kokios klasės ir kelių aukštų turi būti namas, koks jo stogas - šlaitinis ar plokščias, kiek ir kokio dydžio kambarių turėtų būti.
Antras svarbus dalykas yra projektas, kurį A.Endriukaitytė vadina visko „karaliumi“. Anksčiau projektas dažnai būdavo reikalingas tik tam, kad gautum leidimą statybai arba turėtum bendrą namo vaizdą.
„Projektas yra ypač svarbus, nes jame reikia labai detaliai numatyti visus mazgus ir konstrukcijas. Jeigu anksčiau buvo galima daryti tik paviršutiniškus projektus, numatančius, kaip atrodys namas, koks bus jo išplanavimas, kur įėjimas, tai dabar viskas yra visiškai kitaip. Statant A klasės namus, labai svarbu atlikti energinio naudingumo skaičiavimus ir įvertinti, kokio rezultato tikimasi. Anot A.Endriukaitytės, gali būti taip, kad suskaičiavus ir padarius projektą pasirodys, kad niekaip neišeina norima A+ ar dar aukštesnė klasė. Tada gali tekti dar kartą peržiūrėti projektą ir kažkur padaryti tinkamus pataisymus, kad pagerintume charakteristikas. Tai sudėtingas dalykas, bet jis labai svarbus, nes visus pakeitimus lengviausia yra padaryti projektinėje stadijoje.
Trečia grandis visame šiame žaidime, pašnekovės teigimu, yra statybininkas. „Kuo išmanesnį namą mes statome, tuo svarbiau turėti patyrusį ir profesionalų statybininką, kuris puikiai skaito brėžinius ir žino, kaip ką daryti. Tiems, kurie statosi namą pusiau ūkio būdu ir neturi pagrindinio rangovo, o pamatams samdo vienus darbininkus, o stogui - kitus, tenka patiems domėtis daugeliu dalykų, žinoti darbų eiliškumą. Kitas variantas - turėti gerą patarėją ir techninį prižiūrėtoją, kuris galėtų kontroliuoti visus vykdomus darbus. Anot ekspertės, jei visos šios keturios grandys dirba teisingai, gaunamas labai geras rezultatas. Blogas rezultatas bus tada, jei kažkuri grandis dirbs blogai.
Kadangi namas pareikalauja vos ne pusės gyvenimo santaupų, natūralu, kad statybos procese, kaip ir kasdienybėje, tikimasi sutaupyti, pasirenkant pigesnes medžiagas. „Namo konstruktyvo - pamatų, sienų ir stogo - kokybė statant yra svarbiausia, nors tai dalykai, kurie yra nematomi plika akimi. Susidėjus prastesnes grindis, jas galima pasikeisti po kelerių metų, tačiau blogai įrengus pamatus, jų neapšiltinus ar blogai apšiltinus, atitaisyti klaidas kainuos daug ir bus ypač sudėtinga.
Suprantama, kad ilgas namo statybos procesas gali išvarginti, kai vis dar reikia gilintis į hidroizoliacinių medžiagų pasirinkimą, o jau norisi rinktis užuolaidas ir baldus. A.Endriukaitytė juokauja, kad lietuviai tiek įpratę ieškoti pigesnių dalykų, kad, jeigu kas ateitų ir pasakytų, kad gali pastatyti namą be pamatų, kuris tikrai stovės ir taip bus galima sutaupyti, tikrai atsirastų ne vienas, kuris patikėtų ir užkibtų.
„Jeigu charakteristikos vienodos, galima rinktis mažesnę kainą, bet jeigu jos skiriasi, vertėtų paanalizuoti, kokią įtaką tai turės namui. Anot A.Endriukaitytės, anksčiau statybos buvo paprastesnės, buvo mažiau kreipiamas dėmesys į sandarumą ir namai išeidavo tokie, kokie išeidavo. Renkantis mūrą svarbiausia yra jo stiprumas, tačiau labai svarbios ir šiluminės savybės.
Todėl šiais laikais, kai ypač didelis dėmesys kreipiamas į energinį namų efektyvumą, stengiamasi rinktis medžiagas, kurių sinergija sukurtų patį geriausią rezultatą.
NT bendrovės „Citus“ Kaune statomuose pirmuosiuose A++ klasę atitinkančiuose „Aeronamuose“ buvo pakviestos dalyvauti didžiausią statybų patirtį turinčios bendrovės. Pastato šiltinimui dėl gerų šiluminių savybių, nedegumo, garso izoliacinių savybių buvo pasirinkta akmens vata, kurią jau daug metų savo energiškai efektyvių pastatų projektuose naudoja patikrintus sprendimus siūlanti bendrovė „Paroc“.
Daugiabučių namų renovacija. Šaltinis: paroc.lt
Statybinių medžiagų pasirinkimas
Ruošiantis statyti namą, viena iš svarbiausių užduočių yra išsirinkti tinkamas medžiagas. Šiais laikais, kai siekiamybė yra energiškai efektyvūs namai, kaina jau nebėra pats svarbiausias rodiklis.
Vienos šiluminės izoliacinės medžiagos gaminamos iš organinės kilmės medžiagų, t.y. įvairių plastikų, ir yra degios. „Labai svarbios šių medžiagų šiluminės savybės, tačiau ne mažiau svarbi ir degumo charakteristika. Nes kai statome namą, jame norime jaustis saugūs, kad kilus gaisrui dar liktų laiko pasišalinti iš namų, kad liepsna neplistų ir medžiagos neišskirtų nuodingų dūmų.
„Paroc“ rinkodaros vadovė pateikia A++ klasę atitinkančių „Aeronamų“ pavyzdį, kuriuose buvo parinkti plastiko tipo kompoziciniai ryšiai, minimaliai sumažinantys šiluminių tiltų įtaką. Jeigu būtų pasirinkti aliumininiai profiliai, šilumos nuostoliai būtų labai dideli, kadangi aliuminio šilumos laidumas yra 160, o plastikinių ryšių - mažiau nei 1.
Inovacijų projekte „Aeronamai“ taikomi moderniausi energinio efektyvumo sprendimai. Vienas jų - „Bauroc“ akytojo betono mūro sistema.
Energetinis efektyvumas
Augant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams vis labiau artėja laikas, kai vien keliasdešimties centimetrų sienų neužteks - reikės naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, kurių panaudojimu, beje, jau šiandien atsiliekame nuo Europos Sąjungos iškeltų užduočių.
Išmaniųjų namų sąvoką šiandien yra girdėjęs kone kiekvienas. Tačiau toli gražu ne visi supranta, kokia tikroji šių technologijų paskirtis. Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad tai yra prabangos dalykas, skirtas tik labiausiai išlepusiems. Vis dėlto, išmanūs namai ne tik daugeliu atžvilgių palengvina buitį, bet ir padeda taupyti.
Kaune, šalia S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo esančiame sklype, pastatytas pasyvus būstas „Aeronamai“ paneigė daugybę mitų, apie tokio tipo pastatus.
„Suomijoje yra labai gera praktika rengti parodas ir atvirų durų dienas naujai pastatytuose kvartaluose. Atėjęs žmogus iš arti pamato, kaip namas atrodo iš vidaus, kokios jo erdvės. Tai padeda formuoti ir keisti požiūrį, kas labai sveika pradedančiam statyti namą. Juk ne kiekvienas moka skaityti brėžinius ir gali įsivaizduoti, kaip realiai atrodys kambariai“,- užsienio patirtimi dalinasi ekspertė.