Daugiabučio Namo Statymo Rekordas Lietuvoje: Apžvalga ir Tendencijos

Lietuvos būsto rinka išgyvena savo antrąjį aukso amžių. Tuo metu bendri Lietuvos būsto rinkos aktyvumo rodikliai pasiekė rekordines aukštumas nuo pat 2007 metų. VĮ Registrų centro duomenimis, 2018 metais Lietuvoje būstui (butams ir namams) įsigyti buvo išleista 2,05 mlrd. eurų arba 9,2% daugiau nei 2017 metais. Žvelgiant į turimus istorinius duomenis, didesnė pinigų suma būstui Lietuvoje įsigyti buvo išleista tik 2007 metais, kuomet būsto buvo įsigyta už 2,22 mlrd. eurų.

Šalies sostinėje buvo pasiektas visų laikų rekordas, kuomet būstui įsigyti buvo išleista virš 970 mln. eurų arba beveik 9% daugiau nei 2017 metais ir 2% daugiau nei rekordiniais 2007 metais. 2018 metais pinigų kiekio augimas būsto rinkoje stebimas iš esmės visos šalies mastu - net 44 iš 60 Lietuvos savivaldybių buvo užfiksuotas augimas. Vilniaus mieste sparčiausias augimas stebimas namų segmente, kuriame pastaruosius 5 metus kasmet fiksuojami vis nauji visų laikų tiek aktyvumo, tiek statybų, tiek išleidžiamų pinigų rekordai.

Būsto Kainų Augimas ir Priežastys

Teigiama šalies ekonominė raida bei išliekantis aukštas būsto rinkos aktyvumas ir toliau skatino tolimesnį būsto pardavimo kainų augimą pagrindiniuose šalies miestuose 2018 metais. „Ober-Haus“ duomenimis, Panevėžyje ir Šiauliuose per 2018 metus atitinkamai buvo užfiksuotas 11,6% ir 8,9% butų kainų augimas. Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje atitinkamai buvo užfiksuotas 4,2%, 3,7% ir 3,0% butų kainų augimas. Sparčiausias namų kainų augimas 2018 metais fiksuojamas Klaipėdoje ir Šiaulių miestuose bei jų apylinkėse, kur per metus jos vidutiniškai ūgtelėjo 6%.

2018 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo fiksuojamos itin gausios naujų daugiabučių statybų apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pastatė 4.355 butus arba 5% daugiau nei 2017 metais. Tuo metu individualių ir sublokuotų namų gyvenviečių plėtra sostinėje viršijo visų laikų rekordą.

Statybos Apimtys Didmiesčiuose

2018 metais Kaunas taip pat žengė į sparčios būsto plėtros etapą. „Ober-Haus“ duomenimis per metus laikinojoje sostinėje iš viso buvo pastatyti 997 butai arba 57% daugiau nei 2017 metais ir net 3 kartus daugiau nei 2016 metais. Daugiau butų per metus Kaune buvo pastatyta tik 2008 metais (1.070 butų). 2018 metai pasižymėjo ne tik gausiu pastatytų butų kiekių, bet ir plačiu jų pasirinkimu - pirkėjai galėjo rinktis iš 24 skirtingų tais metais pastatytų projektų.

2018 metais Klaipėda po ilgesnės pertraukos irgi galėjo pasigirti didesnėmis daugiabučių plėtros apimtimis. Uostamiestyje plėtotojai per 2018 metus įgyvendino 11 projektų, kuriuose buvo įrengti 429 butai. Ir tai yra 2,3 karto daugiau nei jų buvo pastatyta 2017 metais. Tačiau stebint šiuo metu vykstančias gyvenamųjų projektų statybas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, matyti, kad 2019 metais tolimesnis butų statybos apimčių augimas bus fiksuojamas tik šalies sostinėje.Vilniaus daugiabučių namų pirminėje rinkoje 2018 metais buvo fiksuojamos augančios pardavimų apimtys, kurias didino ne tik aktyvūs pirkėjai, bet ir toliau nemažėjančios butų statybų apimtys.

Nepaisant didelio rinkos aktyvumo pirminėje butų rinkoje, 2018 metais Vilniuje ir Kaune fiksuojamas išaugęs laisvų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose. 2018 metų pabaigoje trijuose didžiausiuose miestuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 2.117 arba 12% daugiau nei prieš metus.

Butų Kainų ir Darbo Užmokesčio Santykis

Butų kainų ir darbo užmokesčio santykis 2018 metais ir toliau gerėjo būsto pirkėjų naudai beveik visuose šalies didmiesčiuose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis neto darbo užmokestis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse 2018 metais, palyginti su 2017 metais, vidutiniškai augo 7,2-9,8%. Statistiškai 2018 metais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų gyventojai būsto galėjo įsigyti daugiau nei 2017 metais, o Panevėžyje dėl sparčiau nei atlyginimai augusių butų kainų šiek tiek mažiau.

Žvelgiant į šiuos rodiklius matyti, kad statistiškai būstas sunkiausiai įperkamas didžiausiu ekonominiu aktyvumu pasižyminčiuose miestuose, kuriuose būsto kainos taip pat yra pastebimai aukštesnės nei mažesniuose miestuose. Ir tas atotrūkis yra išties nemažas - statistiškai Šiaulių ir Panevėžio gyventojas vidutiniškai gali įsigyti 2 kartus daugiau ploto vidutinės klasės bute nei vilnietis.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pastatė 4355 butus, kurių gyvenamasis plotas sudarė 218,7 tūkst. kv. metrų. Palyginti su 2017 metais, butų buvo pastatyta 5 proc. daugiau. Bet kokiu atveju 2018 metais pastatytų butų skaičius yra didžiausias nuo pat 2008 metų, kuomet plėtotojai Vilniuje pastatė 5396 butus. Nors butų statybų apimtys nepasiekė 2006-2008 metų rodiklių, tačiau 2018 metai vertinant pagal pasirinkimo galimybes Vilniaus butų pirkėjams buvo tikrai išskirtiniai.

Naujausi Būsto Rinkos Rekordai

Vilniaus būsto rinka toliau stebina: išankstiniai „Citus“ rinkos duomenys rodo, kad vasaris sostinėje pažymėtas dar vienu rekordu. Net ir atėmus galimus „sukritimus“ (tikėtina, anksčiau įvykusias rezervacijas).

„Inreal“ skaičiavimu, 2021 metais Vilniuje parduoti 7255 nauji būstai (iš jų - 186 kotedžai). Tai - rekordinis pirminės rinkos susitarimų skaičius, daugiausia nuo 2012 metų, kada bendrovė pradėjo sekti pirminę būsto rinką.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2021 metai Vilniaus pirminėje rinkoje buvo parduoti ir rezervuoti 7039 butai daugiabučiuose - tai yra net 45 proc. daugiau, nei jų buvo realizuota 2020 metais, taip pat 25 proc. daugiau nei 2019 metais.

Apskritai 2021 metais būsto rinka buvo rekordiškai aktyvi ne tik šalies sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje - aktyviai perkami buvo ne tik naujos, bet ir senos statybos butai ir namai.

Pasak R.Reginio, tokį rezultatą lėmė tiek paklausos, tiek ir pasiūlos faktorius. Kitaip tariant, 2021 metais pirkėjai išpirko butus jau anksčiau pastatytuose projektuose, tebestatomuose ir tarėsi dėl pirkimo dar tik pradedamuose plėtoti projektuose, kurie realiai bus įgyvendinti 2023 metais. Vis dėlto atsižvelgiant į realius daugiabučių plėtros tempus (projektavimo ir statybų procesas), šiais metais pasiekti tokius realizavimo tempus yra nerealu.

Anot T.S.Kvainicko, pagrindinė problema vystytojams šiandien yra įvertinti, ar esamos tendencijos - tvarios, ar, vadovaujantis jomis, galima formuoti savo ateities planus.

Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2021 m. naujų būstų pardavimai šiuo metu yra sumažėję net 3 kartus. Už NT projektus atsakingos įmonės įvardijo, kad, jei 2021 m. buvo parduodama 7 tūkst. butų, pernai jų nusipirko mažiau nei 2,2 tūkst. O šiemet - vos 1,6 tūkst.

tags: #daugiabucio #namo #statymo #rekordas