Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - DNSB) - pagal LR DNSB įstatymo 3 str. Pasižiūrėkime paprastai. Bendrija - tai juridinis asmuo, kitaip tariant, paprasta organizacija, kuriai LR įstatymai leidžia užsiimti tam tikra veikla.
Kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jei patalpos priklauso keliems savininkams (bendrasavininkiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise, jie susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.
Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustato Civilinis kodeksas. Dalies savininko teisės ir pareigos perleidžiamos bendrosios nuosavybės dalį perleidimo sutartyje. Kiekvienas patalpų savininkas (bendrasavininkis) turi teisę į dėl to susidariusių nuostolių atlyginimą.
Šiuo metu teisininkus pasiekia gyventojų prašymai dėl informacijos suteikimo. Vienas problematiškiausių aspektų - praktikoje sutinkamas DNSB pirmininkų savivaliavimas, bendrijos valios nevykdymas. Jei pirmininkas nevykdo Jūsų valios, tiesiog galite jį perrinkti, nereikia jokio atsistatydinimo.
Sušaukite susirinkimą, kuriame turi dalyvauti ne mažiau kaip 51 proc. gyventojų, išrinkite naują pirmininką, kuris turi registruotis registrų centre. Senasis neturės jokios galios ir negalės vykdyti jokios renovacijos. Papildomos sąlygos: prieš susirinkimą 2 savaites turi būti pakabintas skelbimas, kad šaukiamas susirinkimas, jis turi būti pasirašytas 1/4 gyventojų ir po susirinkimo turi būti parašytas protokolas. Priešingu atveju, registrų centras neregistruos pirmininko.
Primename, kad susirinkimą šaukti bendrijos nariai turi teisę tik tada, jei per mėnesį jo nesušaukia bendrijos valdyba. Kitokios galios bendrijos narių parašai neturi.
Nemažai gyventojų skundžiasi padidėjusiais mokesčiais už daugiabučių administravimą, jiems neaišku, kur naudojami surinkti mokesčiai už techninę pastatų eksploataciją. Įkurdami bendriją ar sudarę jungtinę veiklos sutartį, Jūs visa tai žinosite.
Tačiau jei vis dėlto Jus tenkina savivaldybės skiriamas bendrojo naudojimo objekto administratorius, prisiminkite STT pareigūnų kvietimą visus daugiabučių namų, kuriuos ruošiama modernizuoti, gyventojus aktyviai ir labai atsakingai rinkti asmenis, kurie bus įgalioti priimti sprendimus dėl modernizavimo darbų atliksiančių asmenų ir bendrovių parinkimo. Vėliau būti aktyviems kontroliuojant atliekamų darbų kainą ir kokybę. Tik aktyvūs gyventojai gali užtikrinti, kad jų namo modernizavimo procese nebus korupcijos ir efektyviai darbų kainas paveiks skaidrios konkurencijos faktorius.
DNSB gali samdyti savo darbuotojus, kitas įmones darbams atlikti (patalpų priežiūra, buhalterinė apskaita), tačiau jei bendrija pati pasirenka paslaugų tiekėją, tai jokio atestato jam nereikia, jis reikalingas tik tada, kai savivaldybė pati paskiria objekto administratorių kartu sudarydama monopolines sąlygas taikyti maksimalius įkainius.
Būtina priminti, kad esant nedideliam namui, būtų tikslinga nuspręsti bendrą turtą eksploatuoti jungtinės veiklos sutartimi, kuri privalomai registruojama viešajame registre.
Daugelis ekonomistų sako, kad sutaupytus pinigus galima prilyginti uždirbtiems pinigams, taigi labai svarbu, kad bendrijos pirmininkas būtų asmuo, turintis įmonės valdymo pagrindų (finansai ir mokesčiai, derybų menas), jis turi kurti maksimalią naudą bendrijos nariams.
Bendrijoms, dalyvaujančioms savivaldybių programose, yra sukurtas finansavimo modelis. Tokiu būdu skatinamas bendrijų steigimasis, gyventojai kviečiami aktyviau domėtis savo būsto administravimu bei priežiūra, lengviau pasinaudoti savivaldybės ir valstybės teikiama parama daugiabučiui atnaujinti. Šios „įmonės” savininkai - tai namo butų savininkai, kuriems labai svarbu, kaip bendrijai sekasi dirbti laisvos rinkos sąlygomis.
2001 m liepos 1 d. įsigaliojus naujam LR Civiliniam kodeksui, jo 4.84 straipsniu Savivaldybės buvo įpareigotos skirti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administratorių, tačiau tokie veiksmai neatitinka nei konkurencijos principų, nei vartotojų gynimo, nes nesuteikia sprendimo laisvės daugiabučių namų savininkams. Todėl reikėjo alternatyvos savivaldybės skiriamiems objekto administratoriams.
Bendrijos įregistravimo dienos bendrija įgyja juridinio asmens teises. Bendrijai likviduoti skiriamas likvidatorius. Likvidatoriumi gali būti paskirtas ir ne bendrijos narys. Atestuota įmonė skiriamas administratorius.
Savininkų balsų dauguma tvirtinti nuostatus. Bendrijos nariu gali būti tik jos patalpų savininkas. Bendrijos nariai atstovauja jų įgalioti asmenys.
Susirinkimai nutarimai yra protokoluojami. Susirinkimo protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir susirinkimo sekretorius.
Bendrijų įstatų perregistravimą kontroliuoja registro tvarkytojas.
Svarbiausi DNSB aspektatai:
- valdyba (bendrijos pirmininkas);
- susirinkimas ar teismas;
- bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas);
Bendrijos teisės:
- valdyti bei naudoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektą;
- patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų;
- savininkų teises ir teisėtus interesus;
Bendrijos pareigos:
- reikalavimus;
- statybos techninius reikalavimus;
- dokumentų reikalavimus;
Namų savininkų bendrijos (NSB) nariai turi teisę:
- naudotis bendru turtu;
- dalyvauti bendrijos veikloje ir valdyme;
- gauti informaciją apie bendrijos veiklą.
NSB nariai privalo:
- laikytis bendrijos įstatų;
- dalyvauti valdant ir prižiūrint namą;
- mokėti mokesčius ir įmokas.
Butų ir kitų patalpų (pastato) savininkas, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą), privalo apie tai pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai) ir atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles, kurių vykdymo terminas yra suėjęs. Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta bendrijos pirmininko (valdybos) išduota pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles.
Patalpų naudojimo apribojimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sprendžiami teismine tvarka ginčus dėl patalpų paskirties keitimo.
Susijusių turtinių ar finansinių įpareigojimų ataskaitą turi pateikti bendrosios nuosavybės administratorius. Ataskaita turi būti aptarta su bendrijos nariais ir kitais butų bei kitų patalpų savininkais prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę.
DNSB svarbiausios funkcijos:
- bendrojo naudojimo objektus;
- daugiabučio namo patalpų savininkais;
- namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl baudos skyrimo už antstolio patvarkymo dėl duomenų išreikalavimo nevykdymą pabrėžė, kad CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Bylą nagrinėję teismai, nagrinėdami antstolio pareiškimą, turėjo nustatyti, ar suinteresuoto asmens UAB „Stiklių viešbutis“ vadovė nevykdė antstolio teisėtų reikalavimų, o jeigu nevykdė, tai dėl kokių priežasčių, ir ar buvo jos kaltė bei visi teisiniai pagrindai skirti CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą.
Byloje dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos teisės pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų aiškinimo ir taikymo nurodyta, kad ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, yra įstatymo įpareigota naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (šiuo atveju inžinerines daugiabučio gyvenamojo namo sistemas) ir įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (namo inžinerinių sistemų) valdymu, naudojimu ir priežiūra.
Atkreiptas dėmesys, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama. Todėl pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį atsakovė privalo leisti ieškovės įgaliotiems asmenims patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, kad būtų atlikti privalomi bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai. Taigi ginčo atveju atsakovės nuosavybės teisių turinį apriboja įstatymas, kad būtų užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus.
Nutartyje dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektams tvarkyti konstatuota, kad atsakovams, kaip namo bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju - pagrindinių namo konstrukcijų (išorinių namo sienų (fasado)) bendraturčiams, kilo pareiga proporcingai savo turimos nuosavybės daliai apmokėti išlaidas, susijusias šios bendrosios dalinės nuosavybės remontu. Teisėjų kolegija pripažino teisėta ir pagrįsta bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais argumentais padarytą išvadą apie bendraturčių sprendimą dėl atsiskaitymo už atliktus bendrąja daline nuosavybe esančio turto remonto darbus, pagal kurią už remontą kiekvienas gyventojas (savininkas) turi mokėti individualiai pagal pateiktas atliktų darbų sąskaitas.
Pažymėta, kad įstatymas nedraudžia bendraturčiams susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų pagerinimų, remonto išlaidų apmokėjimo tvarkos ir žodžiu. Nagrinėjamu atveju toks susitarimas nėra nuginčytas, todėl bendraturčiams jis yra privalomas. Ieškovė, vykdama daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, kurie yra šio namo bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju namo išorinių sienų (fasado)) bendraturčiai, pavedimą atlikti šių objektų remontą, šio pavedimo pagrindu atstovaudama bendraturčiams santykiuose su rangovu ir dėl bendraturčių neteisėtų veiksmų patyrusi žalos, įgijo teisę reikalauti iš jų padarytos žalos atlyginimo.
Kartu byloje teismų nustatytų aplinkybių bei teisinio reglamentavimo pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, kad yra pagrindas atsakovus iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės tuo pagrindu, kad pati ieškovė žalą patyrė iš dalies dėl tos priežasties, jog, nevykdydama įstatymo reikalavimo kaupti savininkų lėšas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti bei prisiimdama įsipareigojimus pagal rangos sutartį, prisiėmė ir riziką, kad šie įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į EŽTT ir kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, į tai, kad ieškovės veiksmai turėjo įtakos neturtinei žalai atsirasti, konstatavo, kad yra pagrindas padidinti teismų nustatytą ieškovei iš atsakovės priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 6000 Eur. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vertinant nagrinėjamoje byloje nustatytais valstybės neteisėtais veiksmais baudžiamajame procese ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kad nors baudžiamojo persekiojimo pradėjimo nepagrįstumas (neteisėtumas) šiuo atveju nebuvo nustatytas, ieškovė buvo gana ilgai persekiojama dėl objektyviai nesunkaus teisės pažeidimo. Šiame kontekste jai buvo neteisėtai ir neproporcingai taikoma visuma įvairių represinių procesinės prievartos priemonių, o tai atitinkamai lemia didesnę, įvairesnio pobūdžio padarytą žalą. Tokioje situacijoje nustatant bendrą priteistiną neturtinės žalos dydį reikėtų atsižvelgti į visus neteisėtus veiksmus, kad būtų atlyginta dėl kiekvieno iš jų padaryta neturtinė žala.
Teisėjų kolegija nurodė, kad vien tai, jog sandoris apmokėtas atsakovo, negali būti pakankama faktinė aplinkybė, nulemianti teisinių santykių kvalifikaciją. Konstatuota, kad kai šalis sieja daugiau nei vienas teisinis santykis, vien tai, kad pirmasis santykis (sandoris) yra komercinis, savaime nelemia išvados, kad ir vėliau sudaryti sandoriai yra komercinio pobūdžio. Kiekvienos atskirai sudarytos sutarties atžvilgiu būtina įvertinti, kokią funkciją asmuo atlieka kiekviename iš šių sandorių - veikia asmeniniais ar verslo tikslais. Kai pirmajame sandoryje yra aiškus verslo tikslas, reikia įvertinti, ar šis tikslas išliko ir vėliau sudarytame sandoryje, pavyzdžiui, ar ir vėlesniame sandoryje (sandoriuose) asmuo prisiima su verslo veikla susijusius įsipareigojimus. Atliekant šį vertinimą reikšmingos visos konkrečios sutarties sudarymo aplinkybės, sutarties turinys, pobūdis, atlygintinumas, šalių elgesys po sutarties sudarymo.
Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad valstybei nesumokėti mokesčiai (akcizas ir PVM) yra atsiradę iš nusikalstamos veikos (neteisėto cigarečių įvežimo į Lietuvos Respubliką); taip pat muitinė išnaudojo Mokesčių administravimo įstatyme nurodytus būdus mokestinei prievolei įvykdyti ir yra suėję mokesčių įstatyme nustatyti mokesčių apskaičiavimo terminai, t. y. nebėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais; valstybės turtiniai praradimai (žala) buvo padaryti negautų pajamų forma ir tokie praradimai nebūtų atsiradę, jei nuteistieji nebūtų elgęsi neteisėtai.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją ir jų sulaikymas pirmiausia reiškia tai, jog atsirado teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka iš atsakingų asmenų reikalauti sumokėti privalomus mokesčius valstybei. Tol, kol vykdoma tokia procedūra, nėra pagrindo laikyti, kad valstybei yra padaryta turtinė žala. Kai paaiškėja, kad mokestinę prievolę lėmė nusikalstami veiksmai ir nėra galimybės ją įvykdyti (išieškoti) mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, yra laikytina, kad valstybė (įgaliota institucija) sužinojo apie savo teisės pažeidimą ir valstybei (veikiančiai per įgaliotą instituciją) atsiranda teisė į civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.
Patalpų rekonstravimo ir namo aplinkos pakeitimo schema turi atitikti apsaugos ir statybos techninius reikalavimus. Taip pat svarbu, kad tai neprieštarautų teritorijos bendrojo plano reikalavimams.
Siekiant užtikrinti efektyvų daugiabučio namo valdymą ir priežiūrą, būtina žinoti savo teises ir pareigas, aktyviai dalyvauti bendrijos veikloje bei bendradarbiauti su kitais gyventojais.
Daugiabučio namo savininkų bendrija - bendras interesų įgyvendinimas.
tags: #daugiabucio #namo #savininku #bendrija #taikos #nuosavybe