Per ilgus metus Lietuvoje daugiabučių statybos technologijos smarkiai keitėsi. Medinius pastatus pakeitė blokiniai ir monolitiniai, o visai neseniai populiarūs tapo daugiabučiai iš blokelių. Nors naujų daugiabučių kokybė yra žymiai geresnė, sandoriai vis dar sudaromi ir dėl butų senuose daugiabučiuose. Taigi, ką apie daugiabučius turėtų žinoti norintieji pirkti butą?
Šiame straipsnyje aptarsime, kokių senos statybos daugiabučių Lietuvoje yra daugiausia, kokie yra esminiai daugiabučių statybos skirtumai ir su kokiomis problemomis susiduria skirtingų daugiabučių gyventojai. Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas doc. dr. Arnoldas Šneideris ir grupės „Inreal“ investicijų bei analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Daugiabučių tipai ir jų paplitimas
Iki 1950-ųjų Lietuvoje daugiausia buvo statoma medinių ir mūrinių namų. Nuo 1960-ųjų mediniai namai tapo nebepopuliarūs, o iki pat Nepriklausomybės šalyje daugiabučiai dažniausiai statomi iš gelžbetonio bloko ir monolitinio betono. Šalia šių dviejų daugiabučių rūšių kilo ir mūriniai pastatai.
Mūriniai daugiabučiai dažniausiai būdavo statomi keturių penkių aukštų, kartais - dešimties dvylikos. Blokiniai buvo statyti dar aukštesni, o monolitiniai - patys aukščiausi. Pavyzdžiui, Lazdynuose vis dar galima pamatyti šešiolikos aukštų monolitinių daugiabučių.
Remiantis Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausia stovi mūrinės statybos daugiabučių - jų yra apie 22 tūkst. Blokinių - apie 7,5 tūkst., medinių - apie 6 tūkst. ir beveik 2 tūkst. daugiabučių, pastatytų iš blokelių.
Vis tik pačiame Vilniaus mieste daugiabučių pasiskirstymas kiek kitoks nei visoje Lietuvoje. Sostinėje skaičiuojama daugiau blokinės (stambiaplokštės) statybos namų, nes sovietmečiu tokių daugiabučių plėtra buvo didelė.
Nors Lietuvoje daugiausia stovi mūrinių daugiabučių, butų skaičius juose ir blokiniuose daugiabučiuose labai panašus. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog mūriniai pastatai dažnai statyti mažaaukščiai.
Bėgant metams keičiasi ir daugiabučių namų statyba. Dabar galima rasti ir tokių naujos statybos daugiabučių, kuriuose panaudojamos visos prieš tai išvardintos technologijos.
Visagine, pavyzdžiui, architektai derino tipinius blokinius ir nestandartinius plytinius daugiabučius. Iš viso mieste yra penkių tipų blokiniai namai, kurių stambiaplokštės atkeliavo iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Obninsko ir Leningrado kombinatų. Net ir tipiniai daugiabučiai turi skirtingų akcentų, pavyzdžiui, balkonų ar laiptinės stogelių.
Daugiabučių namų tipų pasiskirstymas Lietuvoje:
| Statybos tipas | Daugiabučių skaičius |
|---|---|
| Mūriniai | ~22 000 |
| Blokiniai | ~7 500 |
| Mediniai | ~6 000 |
| Iš blokelių | ~2 000 |
Daugiabučiai namai Vilniuje. Šaltinis: ivilnius.lt
Garso izoliacija, sandarumas ir kitos problemos
Pagrindinis niuansas, kurį turėtų žinoti pirkėjai, yra garso pralaidumas daugiabučiuose. Prasčiausia garso izoliacija yra blokiniuose daugiabučiuose, kadangi juose panaudotos ganėtinai plonos konstrukcijos. Dėl šios priežasties blokinių daugiabučių gyventojai girdi kaimynų skleidžiamus garsus.
Tiek mūriniuose, tiek monolitiniuose daugiabučiuose garso izoliacija yra geresnė, mat minėtuose pastatuose naudojamos geriau garsą sulaikančios medžiagos. Kita vertus, visi senos statybos daugiabučiai, nepaisant to, iš kokios medžiagos jie pastatyti, turi sandarumo problemą.
Senuose daugiabučiuose niekada neturėsime sandarumo. O jeigu padarysime sandarumą, butai supelis, čia didžiausia problema ir buvo visuose daugiabučiuose, nesvarbu, jie mūriniai ar stambiaplokščiai. Tuo metu, kai senos statybos daugiabučiuose buvo pradėti įstatyti plastikiniai langai, gyventojai ėmė skųstis butuose atsiradusiu pelėsiu ir drėgme. Taip yra dėl to, kad minėtuose daugiabučiuose trūksta ventiliacijos.
Statybos ypatumai
Mūriniai daugiabučiai statomi iš plytų, blokelių, o vienu metu minėtų daugiabučių statybai buvo naudojami ir stambesni mūro blokai. Mūras labai imlus darbo sąnaudoms ir žmonėms - statybose reikalingi mūrininkai, reikia nuolatos maišyti skiedinį, tai ilgas procesas.
Priešingai nei mūriniai daugiabučiai, blokiniai pastatomi gerokai greičiau. Visi tokių daugiabučių statybiniai elementai pagaminami gamykloje, o statybų aikštelėje tik surenkami. Vieną penkių aukštų blokinį daugiabutį gali sumontuoti penki žmonės, todėl darbo sąnaudos tokiam darbui žymiai mažesnės nei mūrinio namo statybai.
Stambiaplokščių namų blokus galima gaminti iškart su daline apdaila, išvedžiotomis instaliacijomis. Taip pat, stambiaplokščių daugiabučių statybai įtakos neturi ir oro sąlygos, kadangi statybiniai elementai gaminami gamykloje, o ne statybų aikštelėje.
Monolitiniai daugiabučiai yra patys standžiausi pastatai, tačiau tokių namų statybos - labai ilgos. Pastačius vieną monolitinio namo aukštą, jis turi kietėti mažiausiai septynias paras, tokio namo negalima statyti šaltyje.
Jei monolitinių daugiabučių statyba yra gerokai ilgesnė nei blokinių, vis tik monolitiniai turi vieną didelį pranašumą. Monolitiniuose daugiabučiuose esančius butus galima planuoti kiek laisviau nei tuos, kurie įrengti blokiniuose ir mūriniuose daugiabučiuose. Pavyzdžiui, monolitinių daugiabučių butuose svarbu nejudinti tik vonios ir virtuvės erdvių, o visa kita galima perplanuoti.
Tiek blokiniuose, tiek mūriniuose daugiabučiuose drastiškų remonto darbų daryti nevalia - tokie darbai gali pakenkti visam namui.
Tvarumas ir inovacijos moderniuose daugiabučiuose
Vis dažniau pastebima tendencija įtraukti tvarumo strategijas į daugiabučių gyvenamųjų namų projektus. Daugiabučių vystytojams ir architektams tai tampa būtinybe dėl klimato kaitos, taupant brangios energijos sąnaudas ir mažinant anglies dvideginio pėdsaką. Gyventojai vis labiau domisi ekologija ir vertina tvarią architektūrą bei statybą.
Didelis daugiabučio namo gyventojų skaičius visus metus intensyviai naudoja vandenį, apšvietimą, vėsinimą ir šildymą - tam tenka didelė šių namų suvartojamos energijos dalis. Tad energijos taupymo sprendimai itin aktualūs visuose daugiabučių namų - projektavimo, statybos ir eksploatavimo - etapuose.
Pusę milijono gyventojų turinčiame Mineapolyje (Minesota, JAV) nebrangių butų kompleksas „The Rose“, pastatytas 2016 metais, buvo vienas pirmųjų daugiabučių, kurie atitiko ir net viršijo statybos tvarumo kriterijus be didžiulių investicijų: jo energinis efektyvumas 75 proc. didesnis, nei tuo metu nustatė JAV standartai.
Komplekso vidinis kiemas suprojektuotas taip, kad natūrali saulės šviesa patektų į butus ir vasarą, ir žiemos mėnesiais. Taip pat naudoti atsinaujinantys energijos šaltiniai: pietinėje pastato pusėje sumontuoti saulės kolektoriai patenkina 35 proc. karšto vandens poreikio, o ant komplekso stogų įrengta saulės jėgainė.
Pastato stogas surenka lietaus vandenį, naudojamą vidiniame kieme įrengtos poilsio zonos augalams laistyti. Butuose sumontuoti elektrą taupantys šviestuvai ir prietaisai, kurie 47 proc. Taupant energiją ir siekiant matyti aplinkos vaizdus, didinami daugiabučių namo langai ir jų skaičius. Tai užtikrina maksimalų dienos apšvietimą ir vasarą, ir žiemos metu, mažina dirbtinio apšvietimo poreikį ir energijos sąnaudas. Tam reikalingi itin kokybiški langai.
Šilumą taupantiems butų langams keliami aukščiausi energinės klasės reikalavimai. Modernios langų profilių sistemos, naujausios kartos trijų stiklų paketai ir inovatyvios gamybos technologijos užtikrina bet kokio dydžio varstomų ir nevarstomų langų sandarumą.
Kuriamos modernios saulės kontrolės sistemos. Inovatyvus išmanusis stiklas gali kontroliuoti saulės spindulių patekimą į pastatus, nes jo šviesos pralaidumo savybės dinamiškai keičiasi: ploni metalo oksido sluoksniai dėl jonų judėjimo keičia stiklo atspalvio lygį pagal poreikį.
Vasaros saulei pašvietus į langą, atspalvis gali būti padidintas, kad prasiskverbtų matoma šviesa, bet būtų užblokuota dalis spinduliuotės ir taip sumažinama gaunama šiluma. Išmaniojo stiklo sistemos gali būti prijungtos prie debesijos ir valdomos automatinio pritemdymo programine įranga.
Modernūs daugiabučių namų stogai, pagaminti iš medžiagų, turinčių aukštą saulės atspindžio indeksą, padeda sumažinti oro temperatūrą pastato viduje, taigi ir oro kondicionavimo poreikį butuose bei aplinkos temperatūrą. Šiuolaikinės stogo dangų sistemos užtikrina plokščio stogo patvarumą 30 metų.
Esminė modernių fasadų užduotis - sumažinti pastatų energijos suvartojimą ir neigiamą poveikį aplinkai. Svarbu, kokia pasirinkta fasado medžiaga ir kokią fasado dalį sudaro langai.
Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad namų fasadus galima naudoti orui miestuose valyti. Titano dioksidas gali skaidyti oro teršalus į mažiau pavojingus.
Visiškai nekeičiant pastato eksterjero, į fasadus, stogus ar langus galima integruoti fotovoltines sistemas, kurios neturi jokių matomų tvirtinimo elementų, bet gali tuo pačiu metu būti ir langu, ir fasadu, ir stogu, ir visą pastatą energija aprūpinančia saulės jėgaine.
Inžinerijos pažanga reiškia, kad architektai gyvenamųjų namų projektuose gali bandyti vis neįprastesnes formas ir tūrius.
Apklausose dauguma butų pirkėjų Europoje ir JAV teigia, kad ieško būsto moderniuose namuose, kur įrengtas išmaniai valdomas šildymas, apšvietimas ir net išmaniosios durų spynos.
Kiekviename bute įrengus išmaniuosius termostatus, gyventojai gali kontroliuoti buto temperatūrą, kad ir kur jie būtų, stebėti savo energijos suvartojimą ir taupyti.
Sumontuoti išmanieji jutikliai gali suteikti daugiabučio gyventojams papildomo saugumo, pavyzdžiui, įjungti šviesą laiptinėse reaguodami į judesį. Be to, jie gali padėti sutaupyti energijos, nes gali valdyti apšvietimą, šildymą ar oro kondicionavimą, atsižvelgiant į judėjimą erdvėje.
tags: #daugiabuciai #nuotraukos #grazios