Daugiabučiai Namai Marijampolėje: Žvilgsnis iš Drono

Pastaruosius penkerius metus į gera ypač pasikeitė biurų pastatų būklė ir sąlygos darbuotojams.

„Įmonės konkuruoja dėl darbuotojų.

Jų trūksta, todėl svarbu ne tik mokamas atlyginimas, bet ir kita pridėtinė vertė, kurią gali pasiūlyti darbdavys.

Jauki darbo aplinka, patogi vieta, kurioje dirbi, garantuota parkavimo vieta ir t. t.

Po nuotolinio darbo etapo darbuotojus bandoma prisivilioti grįžti dirbti į biurus.

To siekiama, nes gyvas bendravimas kuria didesnį produktyvumą“, - vardijo M.

Tuo labiau kad apleistos patalpos kainuoja daugiau - didesnės išlaidos apšildymui, apšvietimui.

„Todėl įmonės siekia keltis į aukštesnės kokybės objektus arba inicijuoja turimo NT turto rekonstrukciją“, - kalbėjo M.

Valstybei priklausantis NT pamažu irgi patiria teigiamą pokytį.

„Per pastaruosius ketverius metus Turto bankas šioje srityje yra pasiekęs gerų rezultatų konsoliduodamas nenaudojamą turtą - jį įveiklindamas, parduodamas, išnuomodamas.

Neįmanoma sutvarkyti viso valstybės NT iškart ir greitai, nes jo - labai daug.

Gyvenamojo Būsto Kokybė Lietuvoje

Pakalbėkime apie gyvenamąjį būstą.

„Nepasakyčiau, kad gyvenamojo būsto kokybė Lietuvoje labai gerėja.

Naujai pastatomų pastatų yra per mažai, kad pokytis būtų ryškus.

Greičiausią pokytį gali suteikti renovacija, bet jos tempai sulėtėjo.

Trūksta darbo rankų, trūksta įmonių, kurios šiuos projektus vykdytų.

Gyventojams galėtų būti didesnė valstybinė paskata dėl renovacijos“, - svarstė M.

Ką daryti, kad pastatas kuo ilgiau išliktų geros būklės?

Ko imtis, kad statiniui apšildyti, apšviesti reikėtų kuo mažiau energijos?

Labai svarbu, kad pastatas būtų naudojamas.

Nešildomų, neventiliuojamų, neprižiūrimų namų būklė blogėja, pastatas greičiau nuvertėja.

„Nieko nedarymas galų gale atsieina brangiausiai.

Aplink nenaudojamą pastatą ima prastėti ir aplinka.

Neapšviesta erdvė traukia asocialius asmenis.

Nuo vieno namo gali prasidėti viso kvartalo situacijos prastėjimas tiek saugumo, tiek socialine prasme.

Mes formuojame aplinką, o aplinka formuoja mus“, - kalbėjo M.

Anot jo, prižiūrimo turto vertė yra didesnė, jį lengviau parduoti, išnuomoti, o tuščio pastato kaimynystė nereiškia, kad bus ramiau, saugiau, patraukliau gyventi ar dirbti.

Natūralu, kad, keičiantis žmonių, verslo, valstybės poreikiams, atsiranda nenaudojamų pastatų.

Ką būtų galima patarti seniūnijoms, savivaldybėms, miestams, norintiems atsikratyti tarsi šašais virtusių apleistų pastatų?

„Yra įvairių būdų.

Vienas tokių - paimti sklypą, pastatą valstybės poreikiams jį išperkant, atlyginant.

Tokia praktika taikoma tiesiant kelius, apvažiavimus.

Arba daryti mainus, o paskui skelbti aukcioną, kad apleista teritorija ar pastatas būtų įveiklintas“, - pamėtėjo idėjų M. Statulevičius ir pastebėjo, kad dauguma bėdų kyla dėl to, kad objektai turi daug savininkų, kurie tarpusavyje neranda kompromiso.

Aišku, kai kuriais atvejais pastatą labiau apsimoka nugriauti, nei renovuoti.

TB perimant jam patikėtus pastatus paaiškėjo, kad daugiau nei pusės jų būklė vertinama kaip bloga arba patenkinama ir artimiausiu metu pareikalaus bent minimalių investicijų.

TB yra vienas iš 481 valstybės turto valdytojų ir valdo apie 12 proc., t. y. apie 1,18 mln. kv. m, viso valstybės turto.

Iš jo didžiąją dalį sudaro centralizuotai valdomas administracinis turtas.

TB savo priežiūroje iš viso turi apie 570 valstybės biurų pastatų ir jų kompleksų - iš viso 718 tūkst. kv. m, t. y. apie 40 proc. viso valstybės administracinio turto (1,7 mln. kv. „Šiuo metu vidutiniškai vienam darbuotojui viešajame sektoriuje tenka kiek daugiau nei 20 kv. m administracinio ploto.

Siekiama, kad plotas vienam darbuotojui nuolat mažėtų ir įstaigos išleistų kuo mažiau mokesčių mokėtojų pinigų patalpoms prižiūrėti.

Pastaruoju metu stebime labai gerą tendenciją, kai įstaigos, išaugus energijos ir turto išlaikymo kaštams, iš naujo įsivertina poreikį ir sėkmingai atsisako nereikalingo ploto“, - teigė M.

Planai atsisakyti dar likusio perteklinio turto, kalbant apie valstybės įstaigas, vėl suaktyvėjo pradėjus kilti energijos išteklių kainoms.

Per artimiausius dešimt metų numatyta į administracinį valstybės turtą investuoti apie 280 mln. eurų, iš kurių 234 mln. eurų būtų skirta esamiems pastatams rekonstruoti, blogos ir patenkinamos būklės pastatams atnaujinti, energiniam efektyvumui gerinti, o 46 mln.

„Įgyvendinus šį planą labai geros ir geros būklės pastatų dalis valdomame administracinio valstybės turto portfelyje sudarytų ne mažiau nei 85 proc., o jų energinė klasė būtų pakelta iki B klasės.

Siekiama, kad 2031 m. Įgyvendinus šį investicijų planą, TB valdomo administracinio turto portfelis sumažėtų net 30 proc., nuo 718 tūkst. kv. m iki 518 tūkst. kv. m, vienam darbuotojui tenkantis plotas sudarytų 20 kv. m, o pritaikius hibridinio darbo galimybes galėtų siekti tik 16 kv.

Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis atrenkami projektai atnaujinimui, - pastato būklė.

„Pirmenybė teikiama pastatams, kurie jau dabar naudojami efektyviai (t. y. visiškai užpildyti) arba kuriuos galima suefektyvinti, t. y. po modernizacijos į juos bus perkelta daugiau įstaigų, pvz., Marijampolėje, kur į modernizuojamą pastatą bus perkeltos valstybės įstaigos iš trijų itin prastos būklės patalpų, arba planai Anykščiuose, Ignalinoje“, - vardijo M.

Išlaikymui - 200 mln.

TB pirmajame etape modernizacijai yra atrinkęs keliolika objektų visoje šalyje, kurių būklė yra pati blogiausia, žemiausias energinis efektyvumas.

Atrinkti pastatai - didesni nei 1 000 kv. m.

Šiuo metu jau pradėti modernizuoti pastatai Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Klaipėdoje, Ignalinoje, Šiauliuose, Anykščiuose.

Per artimiausius dvejus metus TB modernizuos iš viso keturiolika valstybės biurų pastatų.

Tam prireiks 72 mln. eurų investicijų, tačiau šie atnaujinti pastatai kartu naudos beveik 6 mln.

Šįmet numatyta pakeisti 10 tūkst. liuminescencinių ir kaitrinių šviestuvų, o per ateinančius dvejus metus bus pakeisti visi tokie šviestuvai, esantys TB valdomuose pastatuose, t. y. apie 66 tūkst.

„Vien ši priemonė leis sutaupyti net 2,2 mln. kWh elektros energijos.

Dabartinėmis kainomis - apie 1 mln. eurų kasmet.

Planuojama atnaujinti ir automatizuoti šilumos punktus, dujomis šildomus pastatus prijungti prie centralizuoto šildymo tinklų, automatizuoti pastatų inžinerines sistemas, pakeisti B klasės kondicionierius į A+ klasės įrenginius.

Visiems šiems remontams ir sistemoms modernizuoti prireiks apie 8 mln.

Elektros tiekimas iš saulės elektrinių parko per artimiausius dvejus metus leistų sutaupyti 2,75 mln. kWh.

Šiam projektui įgyvendinti TB jau gavo 1,45 mln. eurų ES fondų subsidiją ir per dvejus metus ketina pridėti antra tiek savo lėšų.

Bendros TB patikėjimo teise valdomo valstybės NT išlaikymo sąnaudos pernai siekė 20,4 mln. eurų, iš jų didžiąją dalį sudarė administracinio turto išlaikymas - 19,2 mln. eurų.

Bendros metinės viso Lietuvoje registruoto valstybės NT išlaikymo sąnaudos 2021 m. sudarė daugiau nei 204,5 mln.

Renovacijos Darbai Lietuvoje

Daugiausia - didmiesčiuose.

Kaune pavasarį tvarkyti 57 daugiabučiai, Klaipėdoje - 41, Vilniuje - 37.

Tarp mažesnių savivaldybių išsiskiria Jonavos rajonas, kuriame atnaujinti 28 namai.

Ukmergėje - 21 daugiabutis, Švenčionių - 20, Utenos - 19.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje dar yra apie 3 tūkst.

Apie būsto renovaciją svarsto ir individualių namų savininkai.

„Smarkiai išaugusios energijos išteklių kainos ir noras padidinti būsto energinį efektyvumą skatina gyventojus pagalvoti apie renovaciją.

Per devynis šių metų mėnesius saulės elektrinėms įsirengti ir investicijoms į energijos efektyvumą didinančius sprendimus gyventojai pasiskolino beveik 9 mln. eurų, palyginti su kiek daugiau nei 1 mln.

Maždaug 75 proc. gyvenamųjų pastatų Lietuvoje, įskaitant daugiabučius ir individualius namus, yra statyti iki 1993 m. ir yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.

„Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, įsirengus šilumos siurblį, elektros energijos sąnaudos šildymui gali sumažėti iki penkių kartų.

Tiesa, namo šildymas ar vėsinimas yra kompleksinis sprendimas, todėl vienas įrenginys, nepriklausomai nuo jo našumo, nebūtinai žymiai pagerins būsto energinį naudingumą.

Todėl žemo energinio naudingumo namų savininkams dažnai tenka galvoti ne tik apie įrenginių, bet ir namo konstrukcijos elementų atnaujinimą“, - komentuoja P.

Kryptis: Turto banko vadovas M. Imtis: neprižiūrimi pastatai greičiau nyksta, todėl geriausia išeitis, atkreipė dėmesį M. Statulevičius, - ne kažko laukti, o juos pritaikyti reikalingai funkcijai ir naudoti./ J. „Pati valstybė gyvenamųjų būstų nestato.

Kiek laisvumo NT vystytojams bus suteikta plėtoti naujiems projektams, tiek pasiūla ir bendra būsto kokybė gerės.

Dabartiniais naujų statybų, renovacijos tempais kasmet atsinaujinama apie 1-2 proc. būsto fondo, bet panašiai tiek būsto būklė suprastėja arba, pavyzdžiui, jis tampa negyvenamas, o tai dar greitesnis kelias į pastato degradaciją.

Nešildomų, neventiliuojamų, neprižiūrimų namų būklė blogėja, pastatas greičiau nuvertėja.

„Nieko nedarymas galų gale atsieina brangiausiai.

Aplink nenaudojamą pastatą ima prastėti ir aplinka.

Neapšviesta erdvė traukia asocialius asmenis.

Nuo vieno namo gali prasidėti viso kvartalo situacijos prastėjimas tiek saugumo, tiek socialine prasme.

Mes formuojame aplinką, o aplinka formuoja mus“, - kalbėjo M.

Pavyzdžiui, Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, buvusios kareivinės.

„Jos tikrai ilgai buvo apleistos.

Gyventojai tikriausiai jau buvo pripratę ir susitaikę su tuo.

Bet atėjo investuotojai, vystytojai, pamatė galimybę sukurti puikią atvirą erdvę dirbti, gyventi, vaikams ugdyti, prekybos vietoms įrengti ir t. t.

Įkūrė mažą miestelį mieste.

Tai nuostabus konversijos pavyzdys“, - sakė M.

Pavyzdys Vilniuje - pokyčiai buvusiame kariniame Šiaurės miestelyje, dabar vykstanti Vilkpėdės konversija, kur bus statomas naujas „Akropolis“, gyvenamieji, kiti pastatai.

Kaune yra ir atsigaunančių teritorijų prie vandens.

Pavyzdžiui, „Nemunaičių“ kvartalas prie Nemuno, Žemoji Freda, kuri transformuojama.

Taip pat įrengiame tvoras iš jūsų pasirinktų medžiagų.

16 m. Greitai ir kokybiškai darome terasas, medines bei aliuminio konstrukcijos stogines.

Įstikliname terasas rėmine stumdoma sistema.

10 m. Įrengiame gręžtinius polinius pamatus, atliekam statybų aikštelės paruošimo darbus, suvedame visus indžinerinius tinklus: elektros įvadas, vandentiekio įvadas, kanalizacijos įvadas, drenažas.

17 m. PROFESIONALI VIDAUS APDAILA.

26 m. Visi apdailos ir remonto darbai iš vienų rankų.

16 m. Greitai ir kokybiškai atliekami visi geodezijos ir žemėtvarkos darbai.

6 m. Esame inžinerinio projektavimo ir konsultacijų komanda.

Padedame studentams pasiruošti atsiskaitymams.

Pastaruoju metu stebime labai gerą tendenciją, kai įstaigos, išaugus energijos ir turto išlaikymo kaštams, iš naujo įsivertina poreikį ir sėkmingai atsisako nereikalingo ploto“, - teigė M.

Valstybės Investicijos į Daugiabučių Namų Atnaujinimą

Valstybė numato dideles investicijas į daugiabučių namų atnaujinimą, siekiant pagerinti jų energinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę.

Per artimiausius dešimt metų numatyta investuoti apie 280 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis bus skirta esamiems pastatams rekonstruoti ir atnaujinti.

Šios investicijos leis pasiekti, kad didžioji dalis valdomo administracinio turto portfelio būtų geros būklės ir atitiktų aukštus energinio naudingumo standartus.

Energinio Efektyvumo Didinimo Priemonės

Didelis dėmesys skiriamas energinio efektyvumo didinimo priemonėms, tokioms kaip šilumos siurblių įrengimas, šilumos punktų atnaujinimas ir automatizavimas, dujomis šildomų pastatų prijungimas prie centralizuoto šildymo tinklų.

Planuojama plėsti elektros tiekimą iš saulės elektrinių parkų, o tai leis sutaupyti didelius kiekius elektros energijos.

Šios priemonės ne tik sumažins energijos sąnaudas, bet ir prisidės prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.

Renovacijos Pavyzdžiai ir Perspektyvos

Renovacija yra svarbus būdas pagerinti gyvenamojo būsto kokybę Lietuvoje.

Nors naujų pastatų statoma per mažai, kad pokytis būtų ryškus, renovacijos tempai gali būti pagreitinti didinant valstybinę paskatą ir pritraukiant daugiau įmonių, kurios vykdytų šiuos projektus.

Svarbu, kad pastatai būtų naudojami ir prižiūrimi, nes apleisti pastatai greičiau praranda savo vertę ir gali tapti socialinių problemų šaltiniu.

Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „pagd“.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) įvyko tarpinstitucinis susitikimas, skirtas aptarti potvynių rizikas Lietuvoje, išankstinį pasiruošimą, veiksmų koordinavimą ir institucijų bendradarbiavimą.

Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje kilo 7950 gaisrų, o tai 3,7 proc. daugiau nei 2024 m., teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD).

Daugiausiai gaisrų fiksuota Vilniaus apskrityje, mažiausiai - Tauragės.

„Esminė gera žinia, (…) (pernai - ELTA) žuvo 70 gyventojų.

Lyginant su 2024 m. Pernai žiemą dėl neatsargaus elgesio ant ledo žuvo šeši žmonės, o šiemet buvo fiksuoti jau du tokie nelaimingi incidentai, nurodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) praneša, jog ketvirtadienį šalyje vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas.

Patikrinimo metu bus įjungtas garsinis signalas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“, sirenos kauks 3 minutes - nuo 11.52 valandos.

Lietuvoje antradienį buvo tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema.

Patikrinimo metu sirenos kaukė tris minutes - nuo 11.52 iki 11.55 valandos.

Nustojus joms kaukti, 11.55 val. per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją paskelbta informacinė žinutė ir rekomendacijos, ką daryti nelaimės atveju.

Buvęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius teigia, kad buvusios vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės komentarai dėl jo nekompetencijos atnaujinant gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) neatitinka tikrovės.

S. Praėjusios kadencijos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad gyventojų perspėjimo informacinės sistemos atnaujinimas vėluoja dėl buvusio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovo nekompetencijos.

Pasak A. Taip pilate degalus ir juos laikote?

Artėjant vasaros sezonui, prasideda intensyvūs lauko ir sodo darbai.

Todėl gyventojai privalo įsidėmėti ne tik, kaip reikia taisyklingai gabenti degalus, bet ir juos laikyti bakuose.

Be to, jei taisyklių nesilaikysite, už tai gali būti skiriama ir bauda.

Kainos: nuo 10-25 € (vid.

tags: #daugiabuciai #namai #marijampoleje #is #drono