Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie verslininką Darių Nedzinską, jo verslo projektus, investicijas ir dalyvavimą įvairiose įmonėse bei ginčuose.
Nekilnojamojo Turto Projektai
Darius Nedzinskas aktyviai dalyvauja nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, plėtodamas įvairius projektus Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. Jo įmonės valdo sklypus, kuriuose planuojami komerciniai ir gyvenamieji pastatai.
UAB "KAUBUSTA" ir UAB "TRASTAS"
UAB "KAUBUSTA" buvo įkurta 2013 m. kovo 13 d. ir yra įsikūrusi Turniškių g. 6, LT-10104 Vilnius. Pagrindinė įmonės veikla yra nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 1.
UAB "TRASTAS" buvo įkurta 2015 m. lapkričio 12 d. ir šiuo metu yra įsikūrusi Turniškių g. 6, LT-10104 Vilnius. Pagrindinė įmonės veikla yra nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 1.
Investicijos į NT Vilniuje
Kaip matyti iš tinklalapyje nemalk.lt pateiktų dokumentų, D. Nedzinskas yra deklaravęs gyvenamąją vietą bute sostinės Latvių gatvėje. Iki 2007 m. rugpjūčio 8 d. oficiali jo gyvenamoji vieta buvo namas Mokyklos gatvėje. Pernai D. Nedzinskas, pardavęs anksčiau turėtą namą Laurų gatvėje, įsigijo žemės sklypą Turniškėse.
D. Nedzinsko įmonės valdomame žemės sklype Mindaugo gatvėje jau triūsia statybininkai. Beje, ne bet kokie statybininkai, o bendrovės „Binkauskas ir Stašinskas“ darbininkai. Šią įmonę su partneriu valdo buvęs Vilniaus mero Artūro Zuoko patarėjas Kęstutis Binkauskas.
Registrų centro DELFI pateiktais duomenimis, D. Nedzinskas yra vienintelis bendrovės „M25 Invest“ akcininkas. Ši įmonė, Vilniaus savivaldybės skelbiamais duomenimis, valdo sklypą Mindaugo g. 25, kuriame jau dirba K. Binkausko statybininkai. Tuo tarpu prie pat „Laisvės kelio“ skulptūros esantis sklypas Konstitucijos pr. 29 valdomas bendrovės „K29“.
Vilniaus savivaldybės dokumentuose, dar 2008 m. tvirtinant šio sklypo duomenis, nustatyta, kad čia galimi dviejų aukščių pastatai: iki 5 aukštų (iki 10 m nuo žemės paviršiaus) ir iki 9 aukštų (iki 35 m). Nustatytas sklypo naudojimo pobūdis - „daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos“.
D.Nedzinskas: „Nieko jūs nežinot“ DELFI žiniomis, „M25 Invest“ valdomame sklype numatomas mišrios paskirties NT kompleksas. Dalis patalpų bus komercinės, tačiau čia sykiu turėtų atsirasti ir butai. Už būstą tokioje sostinės vietoje veikiausiai bus prašoma tikrai nemenkos kainos.
M. Marcinkevičiaus verslo valdomuose plotuose Konstitucijos pr. 29 kol kas nuveikta nedaug. Vienintelis ryškesnis būsimų statybų ženklas - tai, kad iškirsti dar neseniai šiame sklype vešėję medžiai ir krūmynai. Tačiau būsimasis statinys - didžioji „Lords LB Asset Management“ investicija - jau suprojektuotas. Prie „Laisvės kelio“ turėtų išdygti įspūdingas komercinių patalpų kompleksas.
Planai Pavilnyje: Prekybos Centras
D.Nedzinskas jam priklausančiame 7,7 tūkst. kv. metrų ploto sklype Džiaugsmo gatvėje 116 planuoja iki 2022 metų rudens pastatyti 2,3 tūkst. kv. metrų bendro ploto prekybos centrą. Pasak jo, „Rimi Lietuva“ užimtų 1,3 tūkst. kv. metrų plotą, dar apie 150 kv. metrų - kavinė, taip pat dalis ploto bus skirta įprastai ir veterinarijos vaistinėms. 30 proc. viso sklypo jis žada skirti žaliosioms zonoms.
Jis skaičiuoja, kad statant objektą bus sumokėta apie 600-700 tūkst. eurų PVM mokesčio, sukurtos 25 nuolatinės darbo vietos, o per 10 metų projektas į valstybės ir miesto biudžetus sugeneruos 1,7 mln. eurų pajamų.
Anot jo, pastačius prekybos centrą pakils visų Pavilnio gyventojų nekilnojamojo turto kaina. „Neabejoju, kad esant poreikiui, parduodami savo namą žmonės skelbimuose rašys, kad jų rajone yra parduotuvė“, - sakė D.Nedzinskas.
Gyventojai kritikuoja parduotuvės dydį ir išaugsiančius automobilių srautus. Pagrindinis Pavilnyje planuojamo prekybos centro kritikų objektas - projekte numatytas parduotuvės dydis. Jie reikalauja, kad individualiais mažaaukščiais namais užstatytoje teritorijoje būtų statoma ne didesnė kaip 500 kv. metrų parduotuvė.
D.Nedzinskas teigė, jog šalia parduotuvės numatyta 69 vietų automobilių aikštelė, o savivaldybė kitąmet esą žada iš esmės rekonstruoti bei išplatinti visą Džiaugsmo gatvę.
D.Nedzinskas, pripažįsta, kad su gyventojais nesiruošia derėtis dėl mažesnės parduotuvės, nes tarp jo klientų esą nėra norinčių nuomotis 500 kv. metrų ploto patalpų. Be to, toks plotas jam neapsimokėtų finansiškai.
Savivaldybė projektą laiko teisėtu. Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis žiniasklaidai yra teigęs, jog siekis ginčyti prekybos centro statybą nebūtų argumentuotas, nes „teritorija yra greta pagrindinės gatvės, todėl komercijai ir prekybai yra tinkama“.
Dalyvavimas "Vilniaus Vandenys" veikloje
Antradienį bendrovės „Vilniaus vandenys“ valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas, nepriklausomi valdybos nariai Arūnas Bivainis ir Juozas Buitkus bei įmonės generalinis direktorius Aidas Ignatavičius įteikė prašymus dėl atsistatydinimo iš pareigų.
Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus vandenys“ dėl naujos būstinės patalpų Pilaitės prospekto ir Vakarinio aplinkkelio sankirtoje nuomos derasi su Suomijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros įmone „YIT Kausta“.
"Leo LT" ir Energetikos Projektai
Vasario 1-ąją Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymą, pagal kurį naujos jėgainės statybų projekte dalyvaus bendrovė „NDX energija“. Jai priklausys 38,3 proc. naujai kuriamos bendrovės „Leo LT“ akcijų.
Nacionalinio investuotojo kūrime dalyvaujanti „NDX Energija“ paskelbė, jog yra pasirengusi sąžiningomis, teisingomis ir protingomis sąlygomis perleisti akcinės bendrovės „VST“ akcijas tuo atveju, jei valstybė pasirinktų kitą privatų investuotoją.
5 mlrd. litų - toks bus didžiausios kada nors Lietuvoje įkurtos valstybės ir privataus kapitalo valdomos bendrovės „Leo LT“ (Lietuvos elektros organizacija) įstatinis kapitalas. Turto valdymo įmonė, kurią sudarys trys didžiausios šalies energetikos kompanijos, kuriama milijardais litų vertinamiems energetikos projektams įgyvendinti.
Vyriausybė trečiadienį paskelbė užsitęsusių derybų dėl nacionalinio investuotojo rezultatus: naujoje atominę elektrinę statysiančioje bendrovėje valstybės įmonėms priklausys kiek mažiau nei du trečdaliai akcijų, o „VP dešimtuko“ įmonei - 38,3 proc.
Vyriausybės ir VST valdančios bendrovės „NDX energija“ derybos klimpsta vis giliau - gali būti, kad abi pusės taip ir nesusitars dėl būsimo nacionalinio investuotojo bendrovės modelio ir akcijų proporcijų.
Ar kriptoturtas sukurs pasaulį be infliacijos bei kaip pakeistų ekonomiką? | Linas Kmieliauskas #55
Dalyvavimas "VP Grupėje"
Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „VP grupė“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius siekia suburti buvusius akcininkus, siūlydamas kartu reikalauti didesnės kainos už turėtasgrupės įmonių akcijas.
DELFI primena, jog vadinamasis VP dešimtukas subyrėjo 2009 m. vasaros pabaigoje. Apie vienos įtakingiausių šalies verslo grupių skilimą pranešė turtingiausias šalies žmogus Nerijus Numavičius.
D.Nedzinskas yra vadovavęs tuometiniam „Hansabankui“ (dabar „Swedbank“), Vakarų skirstomiesiems tinklams, buvo vadinamojo VP dešimtuko narys, vienas atominės elektrinės projektą ketinusios įgyvendinti įmonės „Leo LT“ kūrėjų. 2010 metais pasitraukęs iš „Vilniaus prekybos“ ir „VP grupės“ akcininkų. 2004 metais tapęs VP grupės įmonės „NDX energija“ dalininku, jis už 10,25 mln. litų įsigijo 5 proc. jos akcijų.
Teisiniai Ginčai
Verslininko Dariaus Nedzinsko bendrovės „Trastas“ bei Trakų savivaldybės įmonės „Trakų autobusai“ 2016 metais sudaryta nekilnojamojo turto (NT) mainų sutartis, pagal kurią numatyta rekonstruoti Trakų autobusų stotį, pripažinta negaliojančia. Taip lapkričio 13 dieną nusprendė Vilniaus apygardos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs prokurorų ieškinį.
D.Nedzinskas jau kelerius metus bylinėjasi teismuose dėl planų rekonstruoti Trakų autobusų stotį įrengiant joje parduotuvę „Rimi“. Gindami viešąjį interesą, į teismus kreipėsi prokurorai.
tags: #darius #nedzinskas #turtas