Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) Lietuvoje yra svarbi priemonė siekiant didesnio energinio efektyvumo ir geresnės gyvenimo kokybės.
Šį procesą kuruoja Aplinkos ministerija, o įgyvendinimą prižiūri įvairios agentūros ir savivaldybės.
Aplinkos Ministerijos Vaidmuo
Aplinkos ministerija neseniai įgyvendino struktūrinę pertvarką, įsteigdama keturis padalinius, kurie kuruoja konkrečias su Lietuvos plėtra susijusias sritis.
Vienas iš padalinių kuruoja urbanistiką ir architektūrą, taip ketinama skirti didesnį dėmesį architektūros kokybei bei pačiai urbanistikai.
Taip pat dalį aplinkos ministerijai nebūdingų įgyvendinamųjų funkcijų planuojama perduoti Statybos sektoriaus vystymo agentūrai, kuri yra pavaldi aplinkos ministerijai ir perimtų tam tikras funkcijas susijusias su teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesais, aktyviau stebėtų ir vertintų urbanistikos procesus, išdavinėtų planavimo sąlygas ir derintų savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosius planus, atidžiau būtų vykdoma šių dokumentų stebėsena.
„Planuojama atsisakyti dabartinės stebėsenos tvarkos, vietoje popierinių ataskaitų kas dvejus metus iš savivaldybių numatoma rinkti su plėtra susijusius rodiklius, tai leis matyti bendrą vaizdą.
Kompleksinė kvartalinė renovacija bus vykdoma per urbanistikos prizmę, ketinama peržiūrėti sklypų formavimo procesus, pažiūrėti į juos kompleksiškai“, - teigė ekspertė.
Kvartalinė Renovacija
Pranešimą apie tvarių miestų vystymo gaires perskaičiusi Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, kalbėjo apie Naujojo Europos Bauhauzo iniciatyvą kvartalinės renovacijos kontekste.
Pasak specialistės, suvokus daugiabučių kvartalus kaip visumą, taptų lengviau spręsti gyventojų socialines problemas.
Planuojama atrinkti iki dešimties skirtingų Lietuvos savivaldybių, kuriose ši iniciatyva būtų įgyvendinta ir išbandyta.
„Keičiamas architektūros įstatymas numatant savivaldybėms galimybę nusistatyti papildomus kokybiškos aplinkos formavimo kriterijus.
Planuojame sukurti darbo grupę, sudarytą iš įvairių specialistų, kuri dirbtų su savivaldybėmis, rengtų projektus, kvartalų vizijas.
Norime parodyti savivaldybėms, kaip labai svarbi socialinė įtrauktis per aplinkos sutvarkymą, kadangi kokybiška aplinka išlaiko žmones daugiabučiuose, ypač regionuose“, - pasakoja ekspertė.
Pašnekovė pastebi, kad darbas su savivaldybėmis neapsiribotų ir nesibaigtų vien teorija ar formaliais dokumentais be praktinės naudos, Europos fondai finansuoja nemažai įvairių programų, skirtų aplinkos gerinimui.
Todėl, A.Rokickienės teigimu, dirbant kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir kitomis institucijomis, savivaldybės parengtų realius projektus finansavimui gauti.
„Ateityje pristatysime aiškias sąlygas, bus galima realiai įgyvendinti projektus, nes lėšos aplinkos gerinimui yra skiriamos.
Darbas su savivaldybėmis parodytų, kokią realią naudą šie projektai savivaldybėms gali atnešti, sutvarkant kvartaluose daugiabučius vieningai, pagal bendras taisykles, kurias savivaldybės pačios nusistatytų.
Pavyzdžiui, tai jau yra padaręs Vilnius, nustatęs dešimt taisyklių, pagal kurias yra planuojama ir įgyvendinama miesto plėtra“, - pasakoja A.Rokickienė.
Daugiabučių renovacijai – 275 mln. eurų: įvardijo, kas turi teisę gauti kompensaciją
Daugiabučių Atnaujinimo Programos Sąlygos
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali dalyvauti tik trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kt. paskirties patalpų.
Daugiabutis turi būti pastatytas pagal statybos techninius normatyvus, galiojusius iki 1993 metų.
Pastato modernizavimui turi pritarti ne mažiau kaip 51 proc. namo butų ir kitų patalpų savininkų.
Valstybė 100 proc. apmoka arba kompensuoja projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, 30 proc. investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms.
10 proc. papildoma valstybės parama numatyta, kai renovuojamame daugiabutyje įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, balansiniai ventiliai ant stovų ir pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą, termostatinius ventilius.
Svarbu paminėti, kad šiais metais bus sudaryta daugiau galimybių daugiabučiui būti nepriklausomam nuo išorinių energijos tiekėjų ir energiją šilumai, karštam vandeniui ir elektrai gamintis naudojant šilumos siurblius, saulės jėgaines ar kitus atsinaujinančiosios energijos įrenginius.
Tokiems projektams ir priemonėms bus skiriama papildoma 30 proc.
Finansavimas
Pagal Aplinkos ministerijos kvietime numatytus kriterijus vykdomiems projektams valstybė 100 proc. apmokės arba kompensuos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, o nepasiturintiems gyventojams (socialiai remtiniems?) gyventojams visos tenkančios išlaidos bus visiškai padengiamos.
Iš viso Aplinkos ministerijos kvietimo metu numatoma Daugiabučių namų atnaujinimo programai skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc.
Štai kaip atrodo finansavimo schema:
| Išlaidos | Kompensacija |
| Projekto parengimas, įgyvendinimo administravimas ir statybos techninė priežiūra | 100% |
| Investicijos energinio efektyvumo didinimo priemonėms | 30% |
| Papildoma parama (atskiras šilumos punktas, balansiniai ventiliai ir pan.) | 10% |
| Atsinaujinančios energijos įrenginiai | 30% |
Renovacijos proceso etapai
- Namo administratorius organizuoja informacinio pobūdžio susitikimą su namo gyventojais.
- Susitikime pristatoma visa renovacijos programa, smulkiai aptariami visi ją sudarantys etapai, kompensacijos, paraiškos ir terminai.
- Atsakoma į gyventojams kilusius klausimus.
- Vyksta gyventojų balsavimas raštu.
Balsavimo biuleteniai yra įmetami į kiekvieno gyventojo pašto dėžutę, juose būsto savininkai gali balsuoti ir pamatyti aiškiai nurodytus tolimesnius proceso etapus.
„Mano BŪSTAS“ atstovas atkreipia dėmesį į tai, jog kitaip nei kituose namo valdymo sprendimuose, norint įgyvendinti daugiabučio renovaciją, už ją privalo balsuoti 55 proc. ir daugiau turto savininkų.
Viešųjų pirkimų erdvėje CPO perkamas investicinio plano rengėjas, kuris paruoš konkretaus objekto investicinį planą.
Įprastai investicinio plano rengėjas atvyksta į atitinkamą objektą, jį apžiūri ir įvertina pagal tai, kokius renovacijos darbus name reiktų atlikti ir kokie yra daugiabučio namo gyventojų pageidavimai.
Per du mėnesius (laikas nurodytas sutartyje) paruošiamas objekto investicinis planas, kurį sudaro du renovacijos paketai: A ir B.
Dažniausiai A paketas yra pigesnis, jame numatomi tik pagrindiniai ir reikalingiausi daugiabučio atnaujinimo darbai, siūlomos pigesnės medžiagos ir šis paketas dažniausiai skiriamas pasiekti žemesnę energetinio efektyvumo klasę.
O štai B paketu dažniausiai siekiama atitikti aukštesnio energetinio efektyvumo klasę, numatoma pakeisti kone visas komunikacijos sistemas, šiame pakete naudojamos kokybiškesnės, tačiau ir brangesnės medžiagos.
Parengtame investiciniame plane taip pat apskaičiuotos tikslios išlaidos, kiek kainuotų vienas ir kitas renovacijos paketas.
Taip pat apskaičiuojamos ir maksimalios bei atitinkamos išlaidų lubos visiems butų savininkams.
Investicinis planas pristatomas gyventojams ir pateikiamas jų korekcijoms.
Gyventojai išsako savo pastebėjimus, jie gali balsuoti dėl investicinio plano korektūros.
Visgi, jei gyventojai nepersigalvos ir įgyvendins paruoštą investicinė planą, vėliau gyventojų išlaidas už jį kompensuos valstybė.
Namo administratorius paruošia visus kitus reikiamus dokumentus ir galutinę informaciją pateikiama Būsto energijos taupymo agentūrai - BETA.
Paraiškos renovacijai priimamos tik iki kovo 1-osios, o BETA sprendimas pateikiamas po maždaug 4-5 mėnesių.
Reikalingas kreditoriaus patvirtinimas dėl kredito gavimo.
Visi reikalingi dokumentai ir pat patvirtinimai išsiunčiami „Šiaulių bankui“ (šiuo metu kreditus renovacijai suteikia tik šis bankas), jog būtų pasirašomos preliminarios kreditavimo sutartys.
Tai reiškia, kad bankas patikrina, ar name nėra skolininkų, kurių, norint gauti kreditą, name gali būti tik iki 10 proc.
Skola yra fiksuojama, jei vieno buto savininkas skolingas daugiau nei 170 eurų.
Jei visi dokumentai, patvirtinimai ir skolininkų sąrašai bankui yra tinkami, jis patvirtina, jog suteiks kreditą daugiabutyje vyksiantiems darbams.
Esant būtinybei, pasikeitus skolininkų sąrašui, bankas vertinimą gali atlikti ir pakartotinai.
CPO sistemoje perkamas techninis darbo projektas.
Atestuoti projektuotojai pagal investicinį planą parengia techninį darbo projektą.
Perkamos ekspertizės įmonių paslaugos, peržiūrimas parengtas projektas, pasirašomas aktas, kad viskas atitinka visus numatytus normatyvus.
Rengiamas gyventojų susirinkimas, pristatomas konkretus objekto projektas.
Gaunamas statybos leidimas ir CPO sistemoje yra perkamas projekto rangovas bei techninis prižiūrėtojas.
Prasideda rangos darbai.
Tai vidutiniškai trunka nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Pagal statybos įstatymą rangovai paprastiems darbams suteikia 5-erių metų, paslėptiems darbams - 10 metų garantija.
Aktuojami atlikti darbai, namas pristatomas valstybinei statybos inspekcijai.
Gavus galutinius patvirtinimo aktus pradedama tvarkyti gyventojų paramos ir banko kreditas.
Vėl teikiamas prašymas BETA, tikrinami ir tvirtinami reikalingi sertifikatai, nurodantys, kad po atliktos renovacijos namas atitinka numatytą energetinio efektyvumo klasę.
BETA atlieka svarstymą, trunkantį apie mėnesį, ir atsiunčia paramos nutarimą.
Paramos sutikimas siunčiamas bankui.
Organizuojamas susirinkimas, kurio metu paaiškinama kreditų mokėjimų tvarka, grafikai ir visa kita aktuali informacija.
Iššūkiai ir problemos
„Plungės būsto“ direktorius Eugenijus Palubinskas įvardijo, su kokiais sunkumais tenka susidurti įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.
Bene sudėtingiausias, daug žmogiškųjų išteklių reikalaujantis darbas - suburti namo gyventojus, sukviesti juos į susirinkimus, kuriuose sprendžiami namo atnaujinimo (modernizavimo) klausimai.
Nesant pakankamam dalyvių skaičiui, susirinkimą tenka organizuoti iš naujo, dėl to prarandama daug laiko.
Pastaruoju metu investicijų planus tenka keisti ir dėl padidėjusių statybos įkainių.
Daugiabučių modernizavimo procesui reikia ne tik daug laiko, bet ir atitinkamas žinias turinčių darbuotojų.
Statybininkų trūkumas
Šiauliuose prie beveik 18-os daugiabučių galėjo stovėti renovacijos pastoliai.
Tiek daugiabučių atrinkta pirmajame renovacijos, kurią kuruoja Aplinkos ministerija, etape.
Tačiau iki šiol nėra darbininkų, kurie galėtų šiuos darbus atlikti.
Skelbti du viešieji rangos darbų konkursai neįvyko, šiuo metu paskelbtas trečiasis.
Pasak Šiaulių vicemero Juro Andriukaičio, problema dėl statybų bendrovių yra, tačiau ir patys gyventojai nėra linkę naudotis valstybės teikiamomis nuolaidomis.
„Visoje šalyje CPO sistemoje yra registruota per pusę šimto statybų bendrovių, keturios yra „šiaulietiškos“.
Ministerija ragina bendroves registruotis sistemoje ir dalyvauti pirkimuose.
Tačiau ir gyventojai nėra aktyvūs.
Galbūt buvo sukelti per dideli lūkesčiai, žmonės tikėjosi dar didesnių nuolaidų.
Valstybė kompensuoja iki 40 proc. sumos.
Mano žiniomis, Lenkijoje žmonės rinkosi renovuoti savo būstus gaudami tik iki 11 proc. paramos“, - teigė J. Andriukaitis.
Aplinkos ministerija trečiadienį išplatino pranešimą spaudai, kad statybų bendrovių susidomėjimo netrūksta.
Šiuo metu pasirašytų sutarčių dėl daugiau kaip 450 daugiabučių atnaujinimo įgyvendinime dalyvauja apie 100 rangos bendrovių, nurodoma pranešime.
Didžioji dalis bendrovių įgyvendina po 1-5 projektus, apie 10 bendrovių - po 5-10 projektų, likusios - iki 20 ir daugiau.
Daugiabučių programos lyderės - tiek didžiosios šalies statybų rinkos dalyvės, tiek ir mažesnės regionų bendrovės.
„Turimi duomenys leidžia teigti, jog šalies statybų bendrovės aktyviai įsitraukia į renovacijos programą.
Kartu tai paneigia kai kurių statybinių bendrovių teiginius apie numatytas per mažas rangos darbų kainas ar sudėtingą statybos darbų įgyvendinimą dėl nuolatinės komunikacijos su gyventojais“, - pranešime cituojama aplinkos viceministrė D. Matonienė.
Pranešime nurodoma, kad pagyvėjimo tikimasi liepos mėnesį, kai bus atnaujintas CPO katalogas.
„Natūralu, jog sparčiai augant renovacijos apimtims CPO kataloge esančioms 60 rangos bendrovių pajėgumų neužtenka.
Situacija gali keistis liepos mėnesį, kai planuojama paleisti naująjį CPO katalogą”, - tvirtino BETA direktorius Valius Serbenta.
Tvaraus miesto modelis
Pasak A. Rokickienės, aplinka suvokiama per keturis blokus: antropogeninį, gamtinį, sociokultūrinį ir ekonominį.
Visi jie sudaro tvaraus miesto modelį.
Iki šiol vieningos sistemos, pagal kurią būtų galima palyginti miestų plėtrą ir vystymąsi, Lietuvoje nebuvo, todėl Vyriausybė užsibrėžė pertvarkyti teritorijų planavimo dokumentų stebėsenos sistemą ir parengti tvarių miestų gairių interaktyvią (su interaktyviais visos Lietuvos teritorijos/savivaldybių/miestų žemėlapiais) stebėsenos sistemą, kurioje šie rodikliai atsispindėtų.
Stebėsena bus vykdoma bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, kurios atsakingos už savivaldybėms skiriamą finansavimą.
Atitinkamai bus sprendžiama, kuria linkme įgyvendinti miestų ir kvartalų plėtrą.
„Miestai suskirstyti pagal hierarchiją, tipologiją ir panašiai, jiems bus pritaikyti šie rodikliai ir mums bus galima vykdyti stebėseną, nuo miesto iki atskiro kvartalo matyti, kurios vietos taršiausios, kur tankumas didžiausias ir kaip savivaldybės planuoja teritorijos plėtrą“, - pasakojo ekspertė.
„Kol kas prie to sukūrimo dirba komanda, artimiausiu metu bus surengta vyriausiųjų architektų konferencija, vyks dirbtuvės, pristatysime sistemą viešai ir sieksime, kad savivaldybės naudotųsi ja.
Ateityje, remiantis sistemos duomenimis, galėsime imtis atitinkamų priemonių, jeigu matysime, kad savivaldybės juda netinkama linkme ar ne ta kryptimi investuoja lėšas, stengsimės, kad teritorijų plėtra būtų subalansuota, kad tvarumas prasidėtų nuo miestų ir leistųsi į kvartalus.
Pagal visiems bendrus rodiklius matytume, kur kvartalus plėsti, kaip juos vystyti“, - sakė Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė.