Kviečiame susipažinti su esminiais Darbo kodekso pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2020 m.
Pagrindinės Darbo kodekso pataisos
Nuotolinis darbas (DK 52 straipsnis)
Pakeista DK 52 str. 2 d.: „Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Terminuotos darbo sutarties nutraukimas (DK 55 straipsnis)
Keičiama DK 55 str. Anksčiau galiojusioje normos redakcijoje darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių buvo galima nutraukti terminuotą darbo sutartį, kuri sudaryta ilgesniam nei 1 mėnesio laikotarpiui.
Įspėjimas apie atleidimą (DK 57 straipsnis)
Pakeista 57 str. 7 d.: „Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš dvi savaites. Norma leis įspėti ir nėščią darbuotoją apie būsimą atleidimą jos nėštumo metu, bet tik vienu atveju - jei nėščią darbuotoją ketinama atleisti, esant DK 61 str. 1 d. sąlygai, kad „teismas ar darbdavio organas priėmė sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys“.
Nėščių darbuotojų apsauga (DK 61 straipsnis)
DK 61 str. 1 d.: „Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Norma numato galimybę atleisti darbuotoją, pasibaigus darbdaviui.
DK 61 str. 3 d.: „Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Iki pakeitimo buvo draudžiama nutraukti darbo sutartį su darbuotojais auginančiais vaikus iki 3 metų bet kuriuo DK 57 str. 1 d. punkto pagrindu. Po pakeitimo tai bus galima, jei darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju (DK 57 str. 1 d. 4 p.), ar kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą dėl kurio pasibaigia darbdavys (DK 57 str. 1 d.
Laikinojo įdarbinimo veikla (DK 72[1] straipsnis)
DK 72[1] straipsnis:
- Darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę tokius nusikaltimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo.
- Darbdavys, kuris ketina vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, pateikia Valstybinei darbo inspekcijai prašymą patvirtinti, kad darbdavys atitinka Kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje.
- Valstybinė darbo inspekcija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą, priima vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų. Jeigu darbdavys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto Kriterijaus, Valstybinė darbo inspekcija nustatytiems trūkumams pašalinti darbdaviui nustato 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos. Jeigu darbdavys pašalino nustatytus trūkumus, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys atitinka Kriterijus, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui.
Pameistrystės sutartis (DK 83 straipsnis)
DK 83 str. 3 d. papildyta nauja nuostata, kad pagal pameistrystės sutartį galima sudaryti darbdaviams, kurie turi iki dešimt darbuotojų, nors taikoma, kad tokių sutarčių įmonėje negali būti daugiau kaip 1/10 dalis visų darbo sutarčių.
Projektinis darbas (DK 89 straipsnis)
DK 89 str. 3) sudarant iki dvejų metų trukmės susitarimą dėl projektinio darbo, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams.
Darbo pamainų grafikai (DK 110 straipsnis)
DK 110 str. 4 p.: „Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, netaikomos šio kodekso nuostatos dėl: 4) pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš septynias dienas.
Kasmetinės atostogos (DK 128 straipsnis)
DK 128 str. 5 d. DK 128 str. 5 d. 4 p. papildytas nauju pagrindu, kada darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas.
Mokymosi atostogos (DK 135 straipsnis)
DK 135 str. 2 d.: „Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Redakcinis pakeitimas.
Darbo užmokestis (DK 140 straipsnis)
DK 140 str. 1 d.: „Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos.
Kompensacijos (DK 144 straipsnis)
DK 144 str. 8 d.: „Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Norma papildyta, kad kompensacijos mokamos ir už darbą lauko sąlygomis.
Netesybos (DK 147 straipsnis)
DK 147 str. 2 d.: „Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Norma papildyta papildoma nuostata dėl netesybų apskaičiavimo, kai uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laikotarpis yra trumpesnis nei 1 mėnuo.
Darbo tarybos nariai (DK 172 straipsnis)
DK 172 str.2 d. Ši norma numato narystės pasibaigimą tuo atveju, kai darbuotojas, kuris buvo darbo tarybos narys, tampa darbdaviu ar darbdavio atstovu. Pagal DK 170 str. 3 d.
Lietuvos Respublikos trišalė taryba (DK 185 straipsnis)
Pakeistos DK 185 str. 1 d. ir 3 d.
DK 185 str. 1 d.: „1. Lietuvos Respublikos trišalė taryba sudaroma ketverių metų kadencijai iš dvidešimt vieno nario: septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų deleguotų atstovų, septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų deleguotų atstovų ir septynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotų atstovų.
DK 185 str. 3 d.: „3. Organizacijų atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems kriterijams vertina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pirmos septynios organizacijos darbdavių organizacijų sąraše ir pirmos septynios profesinių sąjungų organizacijų sąraše nurodytos organizacijos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kviečiamos deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Bet kuri organizacija kartu su savo narių organizacijomis turi teisę deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Ši taisyklė netaikoma, jeigu organizacijų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sąraše yra mažiau kaip septynios.
Kolektyvinės sutartys (DK 192 straipsnis)
DK 192 str. 5 d. papildyta DK 188 str. 2 d. buvusia nuostata ir išdėstyta taip: „Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties šalys yra profesinė sąjunga, veikianti darbdavio lygmeniu, ir darbdavys.
Papildomos darbo sutarties sąlygos (DK 33 straipsnis)
Papildomos darbo sutarties sąlygos - darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo.
Darbo sutartyje, kurioje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.
Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms ar darbo sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyros, darbo sutarties sąlyga negali būti taikoma, o turi būti taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė.
Šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.
ES teisės aktai
Europos Sąjungos pirminėje teisėje (steigimo sutartyse) įtvirtinta darbuotojų judėjimo laisvė, draudimas diskriminuoti dėl lyties darbo apmokėjimo srityje. Antrinėje Europos Sąjungos teisėje (pirmiausia direktyvose) įteisintos teisės normos, reglamentuojančios darbuotojo teises sudarant darbo sutartį, nediskriminavimą (direktyva 2006/54), darbo sutarčių apsaugą perduodant verslą ar jo dalį (direktyva 2001/23), nemokumo atveju (direktyva 2008/94), darbuotojų komandiruotes (direktyva 96/71), įsitraukimą į darbą netipinėmis darbo formomis, pvz., pagal terminuotas sutartis (direktyva 1999/70), dirbant ne visą darbo laiką (direktyva 97/81) ar laikinojo įdarbinimo įmonėse (direktyva 2008/104).
Konstitucinės darbuotojų teisės
Konstitucijoje nustatytos pagrindinės ir reikšmingiausios darbuotojų laisvės ir teisės: laisvė pasirinkti darbą, steigti asociacijas, teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą už darbą, poilsį ir laisvalaikį, kasmetines mokamas atostogas, streiką; t. p. draudžiamas priverčiamasis darbas. Šios laisvės ir teisės detalizuojamos Darbo kodekse bei kituose įstatymuose (pvz., 1991 Profesinių sąjungų, 2003 Darbuotojų saugos ir sveikatos, 2004 Europos darbo tarybų).
Kolektyvinės sutartys ir vietiniai norminiai aktai
Kolektyvinėms sutartims, sudaromoms nacionaliniu, šakos, teritoriniu ar darbovietės lygiu tarp profesinių sąjungų ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, suteikiama plati diskrecija - jos iš esmės gali reguliuoti bet kuriuos darbuotojų darbo santykių aspektus nepablogindamos darbuotojų padėties, palyginti su nustatytąja įstatymais.
Darbo teisės normomis laikytini ir darbdavio išleidžiami vietiniai norminiai teisės aktai (įsakymai, taisyklės), kuriais jis siekia vieningai reguliuoti ir organizuoti visų ar dalies pavaldžių darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimų, vietinių norminių teisės aktų, Vyriausybės nutarimų ir kitų valstybės institucijų norminių teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų nustatytas išimtis.
Svarbu: Ši informacija yra skirta tik bendram informavimui ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Visada rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką, norint gauti patarimų konkrečiu atveju.