Šalyje veikia nemažai darbo nuomos agentūrų, o laikinių darbuotojų paklausa nuolat auga. Tačiau Lietuvoje nėra teisės akto, kuris reguliuotų darbo nuomos teisinius santykius.
Tiek darbdaviai, tiek profsąjungos, taip pat legaliai dirbančios įdarbinimo agentūros mano, kad darbo nuomos sritį reikia reglamentuoti. Tą dar labiau patvirtina laikinųjų darbuotojų diskriminacijos faktų gausa Europoje. Stringa ir ES direktyvos dėl laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų priėmimas.
Vyriausybės įpareigota Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau parengė LR darbo nuomos įstatymo koncepciją ir laukia socialinių partnerių vertinimo. Rengiant koncepciją, buvo remiamasi Darbo ir socialinių tyrimų instituto 2004 m. atliktu „Agentūrinio darbo teisinio reguliavimo Lietuvoje galimybių bei įtakos darbo rinkai tyrimu“.
Jame nagrinėta Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Olandijos, Švedijos, Lenkijos teisinė praktika. Visose šalyse, išskyrus Prancūziją, darbo nuoma yra reguliuojama specialių įstatymų. Daugumoje šalių sutartys dėl laikinųjų darbuotojų gali būti sudaromos tik įstatymų nustatytais atvejais, nustatytas maksimalus laikinojo darbuotojo pas laikinojo darbo naudotoją laikotarpis (nuo 6, išskirtiniais atvejais - iki 24 mėn.).
Ministerijos parengtame darbo nuomos įstatymo koncepcijos projekte aptartos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės. Manoma, kad ši veiklos forma padidins užimtumą, į darbo rinką padės integruotis socialiai pažeidžiamiems asmenims: bedarbiams, neįgaliesiems, studentams, moterims ar vyrams, auginantiems vaikus.
Be to, bus skatinamas ekonomikos augimas, nes bus kuriamos naujos darbo vietos bei pagreitės laisvų darbo vietų užpildymo laikas, bus galima lanksčiau panaudoti darbo jėgą. Dėl naujos darbo veiklos atsiradimo bei užimtumo lygio didėjimo tikėtinas ir valstybės biudžeto pajamų didėjimas.
Antra vertus, numatoma ir neigiamų pasekmių: iš darbo vietų gali būti „išstumiami“ nuolatiniai darbuotojai; manoma, kad gali sumažėti vidutinis darbo užmokestis įmonės lygmeniu. Taip pat prognozuojama, jog bent jau pradžioje bus įdarbinami tik asmenys, turintys žemesnę kvalifikaciją ar įgūdžius ir kuriuos tenkina santykinai mažesnis darbo užmokestis bei laikinas darbo pobūdis.
Nors ilgainiui, tikėtina, laikinaisiais darbuotojais turėtų būti įdarbinami ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, tačiau abejojama, ar tokie darbuotojai sudarytų reikšmingesnę laikinųjų darbuotojų dalį Lietuvoje.
Laikinojo įdarbinimo įmonių privalumai ir trūkumai
Laikinasis įdarbinimas turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Privalumai apima didesnį užimtumą, lankstesnį darbo jėgos panaudojimą ir galimybę socialiai pažeidžiamiems asmenims integruotis į darbo rinką. Tačiau yra ir trūkumų, tokių kaip nuolatinių darbuotojų išstūmimas, galimas darbo užmokesčio sumažėjimas ir didesnis mažos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimas.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius laikinojo įdarbinimo privalumus ir trūkumus:
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Didėja užimtumas | Iš darbo vietų gali būti "išstumiami" nuolatiniai darbuotojai |
| Lankstesnis darbo jėgos panaudojimas | Gali sumažėti vidutinis darbo užmokestis įmonės lygmeniu |
| Socialiai pažeidžiami asmenys integruojasi į darbo rinką | Pradžioje gali būti įdarbinami tik žemesnės kvalifikacijos darbuotojai |
| Ekonomikos augimas |
Įmonių patirtis naudojantis personalo nuomos paslaugomis
Kai kurios įmonės Lietuvoje jau naudojasi personalo nuomos paslaugomis ir yra patenkintos rezultatais. Pavyzdžiui, Klaipėdos „Švyturio arena“ nuo 2014 metų naudojasi „Amber Staff“ personalo nuomos ir koordinavimo paslaugomis pasiruošimo renginiams ir vykstančių renginių metu. UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ naudojasi „Amber Staff“ paslaugomis nuo 2012 metų, įskaitant trumpalaikių samdomų darbuotojų darbo santykių administravimą ir darbo užmokesčio apskaitą. „Tomra“ taip pat buvo patenkinta „Amber Staff“ įdarbinimo ir konsultavimo paslaugų kokybe.
Su rinkos tyrimų kompanija “Viseo In” dirbame nuo 2016 metų. ”Amber Staff” išsiskiria operatyvumu, patikimumu, lankstumu, organizuotumu. Laiku suranda reikiamus darbuotojus, greitai reaguoja į pokyčius. Sklandus bendradarbiavimas, malonus kolektyvas ir aptarnavimas palieka labai teigiamą įspūdį apie įmonę. Komunikacija + lankstumas + dėmesys + operatyvumas. Štai kuo stipri ir kuo nenuvilianti „Ambertsaff" komanda.
Teisiniai aspektai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dažnai sulaukia nemažai įmonių klausimų apie galimybę vykdyti laikinąjį įdarbinimą, t. y. nuomoti darbuotojus. Laikinojo darbo sutartis - darbuotojo (laikinojo darbuotojo) ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (laikinojo darbo naudotojo) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.
Patarėjas E. Lisica akcentuoja, kad tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo susiklostantys teisiniai santykiai nėra darbo teisiniai santykiai: nors laikinojo darbo naudotojas turi teisę iš laikinojo darbuotojo reikalauti atlikti darbo funkcijas, vykdyti jo nurodymus, tačiau jų darbo sutartis nesieja.
Įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmones - tai laikinųjų darbuotojų įdarbinimas laikinojo įdarbinimo įmonėse, turint tikslą juos pagal laikinojo darbo sutartis siųsti laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems prižiūrint ir vadovaujant. Darbuotojas laikinojo darbo sutartį sudaro su laikinojo įdarbinimo įmone (darbdaviu), kuris jam moka darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, o faktiškai dirba pas kitą asmenį (darbo naudotoją), laikydamasis pastarojo darbo tvarkos, jam prižiūrint ir vadovaujant.
Anot specialisto, laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Darbo kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri yra įrašyta į VDI sudaromą ir interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Jeigu įmonė pageidauja būti įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, t. y. vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, ji turi pateikti VDI prašymą patvirtinti, kad įmonė atitinka Darbo kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus.
Patarėjas E.Lisica atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje laikinojo įdarbinimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo veiklos nėra licencijuojamos veiklos.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalis nustato, kad užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.
Kaip veikia darbuotojų išmokų planai
tags: #darbuotoju #nuoma #gali #teikti