NŽT (Nacionalinė žemės tarnyba, nuo 2023 m. - prie Aplinkos ministerijos) kviečia pasirūpinti savo žemės sklypo dokumentais iš anksto.
Kaip Pasirinkti Matininką?
Asmenys (žemės sklypų savininkai, nuomininkai, naudotojai, jų įgalioti asmenys ar statytojai), norėdami atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi kreiptis į tokius matavimus atliekantį specialistą - matininką. Dažniausiai žmonės kreipiasi į tame rajone, kuriame yra žemės sklypas, dirbantį matininką. Tačiau tai nėra privaloma sąlyga, matininkas savo paslaugas gali teikti visoje šalies teritorijoje.
Renkantis, ar pasirinkus matininką, rekomenduojama pasitikrinti, ar jis turi galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą, tai yra teisę vykdyti profesinę veiklą ir atlikti darbus. Šiuo metu yra 2020 asmenų, turinčių galiojančius matininko kvalifikacijos pažymėjimus.
Pažymėtina, kad matininko paslaugų įkainiai nėra fiksuoti, darbų kaina yra matininko ir paslaugos užsakovo susitarimo dalykas, todėl skirtingų matininkų paslaugų kainos gali skirtis.
Sutarties Sudarymo Svarba
Pasirinkus konkretų matininką, labai raginame su juo raštu sudaryti paslaugų teikimo sutartį, kurioje būtų aiškiai nurodytos darbų atlikimo sąlygos, terminai bei atsiskaitymo už paslaugas tvarka. Sutartis suteikia tam tikras garantijas dėl paslaugų kokybės, o dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Kokius Darbus Matininkas Turi Atlikti?
Dėl darbų pradėjimo paslaugos užsakovas matininkui turi pateikti turimus žemės sklypo dokumentus. Jeigu pateikiami ne visi būtini dokumentai, matininkas dėl jų kreipiasi į kompetentingas institucijas, pvz., VĮ Registrų centrą, NŽT.
Turėdamas visus būtinus dokumentus, matininkas organizuoja žemės sklypo ženklinimo darbus - teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kviečia besiribojančių žemės sklypų savininkus į žemės sklypo ženklinimą, vyksta į vietą atlikti žemės sklypo ribų ženklinimą (specialiais matavimo prietaisais nustatomos sklypo ribos, posūkio taškuose įkalami riboženkliai) ir kartografuoja vietovėje esančią situaciją.
Po žemės sklypo ženklinimo yra rengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri per elektroninę Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ yra pateikiama tikrinti NŽT arba VĮ Registrų centrui (atvejai reglamentuoti teisės aktuose).
NŽT žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo procesas yra centralizuotas, žemės sklypų kadastro duomenų bylos skirstomos specialistams automatizuotai, taip yra užtikrinama vienoda, teisės aktais pagrįsta žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo kokybė.
NŽT specialistui patikrinus pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustačius joje trūkumų, NŽT direktoriaus įgaliotas asmuo suderina šioje žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą žemės sklypo planą ir tada rengiamas sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Jeigu patikrinimo metu yra nustatomos klaidos, byla yra grąžinama matininkui trūkumams pašalinti.
Žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimas (nuo žemės sklypo ribų paženklinimo iki žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo VĮ Registrų centre, jeigu nenustatoma klaidų NŽT tikrinimo metu ir žemės sklypo kadastro duomenų byla negrąžinama klaidoms ištaisyti) vidutiniškai užtrunka apie 4 mėnesius.
Matininkų Daromų Klaidų Pobūdis
Matininkų daromų klaidų (pažeidimų) pobūdis yra labai įvairus. Dažnai nustatoma, kad žemės sklypų ribos, atlikus kadastrinius matavimus, neatitinka šių žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių, kartografuoti duomenys - miško naudmenos - neatitinka Miškų valstybės kadastro duomenų, neišlaikytos kviestinių asmenų informavimo procedūros ir pan.
Kas Kontroliuoja Matininkų Veiklą?
Teisės aktų nustatyta tvarka matininkų veiklos priežiūrą vykdo NŽT. Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo gauti 22 fizinių ir juridinių asmenų skundai dėl matininkų galimų veiklos pažeidimų, iš kurių 10 atvejų matininko veiklos pažeidimų nebuvo nustatyta, o 9 atvejais, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, buvo taikytos poveikio (įspėjimai su įpareigojimais ištaisyti nustatytus pažeidimus) ir (ar) prevencinės (konsultacijos, metodinės pagalbos suteikimas) priemonės. Dėl 3 skundų dar vyksta tyrimas.
NŽT, vykdydama matininkų priežiūrą, vadovaujasi principu „ne bausti, bet padėti“, tačiau tai nereiškia, kad neliks nepastebėti šiurkščius pažeidimus darantys matininkai. Vienas iš tokių atvejų - nustačius galimus matininko dokumentų klastojimo atvejus, dėl jų buvo kreiptasi į Kauno apygardos prokuratūrą, kur šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Dažniausiai Pasitaikančios Situacijos
Paplitusi klaidinga nuomonė, kad sklypų kadastrinių matavimų metu galima keisti ar koreguoti sklypo ribas. Tačiau iš tiesų jų tikslas - atstatyti anksčiau nustatytas ribas ir jas pažymėti riboženkliais bei apskaičiuoti sklypo plotą, nustatyti kitus kadastro duomenis.
„Kadastriniais matavimais nekeičiamos sklypų ribos - jie atliekami pagal teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotos sklypo ribos, sprendinius, naudojant tikslias matavimo priemones.
Nors žemės savininkams prievolės tikslinti sklypo ribas nėra, tai svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų turto valdymą“, - pažymi Jurgita Macinkevičienė, NŽT Nekilnojamojo turto kadastro veiklos koordinavimo skyriaus vedėja.
NŽT duomenimis, ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys - ypač, kai paaiškėja, jog dalį faktiškai naudojamos žemės užima kaimynai, arba kai seniai pastatytos tvoros stovi ne toje vietoje, kur yra teisiškai įregistruotos ribos. Tokiais atvejais ginčus sprendžia teismas, remdamasis dokumentais bei ekspertų išvadomis.
Kada Reikalingi Kadastriniai Matavimai?
Asmenys sklypų kadastrinius matavimus atlieka:
- prieš parduodant ar dovanojant sklypą;
- planuojant naujas statybas ar rekonstruojant esamus pastatus;
- siekiant įteisinti statinius;
- kilus ginčams su kaimynais;
- kai riboženkliai yra dingę ar sunaikinti.
Be to, teisės aktai numato privalomus atvejus, kada būtina atlikti sklypų kadastrinius matavimus. T. y. dalijant ar sujungiant sklypus, formuojant valstybinės žemės sklypus, perleidžiant miestų teritorijoje esančius privačios žemės sklypus, kai ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat kai sklype pasikeičia naudmenos - pastatomas ar nugriaunamas statinys, nutiesiamas kelias ir pan.
Būtini Dokumentai Kadastriniams Matavimams
Kadastriniams matavimams atlikti būtini šie dokumentai:
- sklypo dokumentai (teritorijų planavimo dokumento fragmentas, preliminarių matavimų planas, ribų paženklinimo aktas ir kt.);
- Nekilnojamojo turto registro išrašas (jeigu sklypas jau įregistruotas);
- gretimų sklypų planai ir kt.
Dėl ribų atstatymo į matininką kreipiasi pats sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tarp matininko ir savininko pasirašoma sutartis. Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas. Jeigu nustatoma, kad klaidos padarytos dėl valstybės tarnautojų kaltės, jų ištaisymą inicijuoja NŽT.
Kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje, tad rekomenduojama pasitarti su profesionalais.
LŽŪKT Specialistų Paslaugos
Užsakant matininko ar geodezininko paslaugas, svarbu pasirinkti patikimus specialistus, galinčius užtikrinti tikslius matavimus ir sklandų procesą. Vienas iš galimų pasirinkimų - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistai, teikiantys geodezijos paslaugas visoje Lietuvoje. Jie atlieka žemės ūkio paskirties, sodų bendrijų, miškų ūkio paskirties sklypų kadastrinius matavimus, padeda tiksliai nustatyti sklypo ribas ir parengti reikalingus dokumentus. Tokia pagalba leidžia ne tik aiškiai žinoti savo nuosavybės ribas, bet ir išvengti galimų konfliktų bei sudėtingų teisinių situacijų.
Sutuoktinių Teisės Atliekant Kadastrinius Matavimus
Atliekant kadastrinius matavimus, žemės savininkai kviečiami dalyvauti ribų paženklinimo-parodymo procedūrose. Apie tokį ženklinimą informuojami ir gretimų sklypų savininkai, kad jie galėtų išsakyti pastabas dėl ribų nustatymo, taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar šalių ginčų dėl ribų ateityje.
Praktikoje dažnai kyla klausimų, kas turi pasirašyti ženklinimo dokumentus, kai sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, tačiau viešajame registre įregistruotas tik vieno vardu.
Civilinis kodeksas nustato, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad viešojo registro duomenys turi tik išviešinimo funkciją, bet nenustato nuosavybės teisių turinio.
Todėl NŽT paaiškina, kad kai žemės sklypas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ar plane turi pasirašyti abu sutuoktiniai. Išimtis galima tik tuo atveju, jei vienas jų turi atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
Tokia pati taisyklė taikoma ir gretimų sklypų savininkams: jei sklypas priklauso sutuoktiniams, kvietimas dalyvauti ženklinimo procedūroje turėtų būti adresuojamas abiem bendraturčiams, net jeigu registre įrašytas tik vienas iš jų.
tags: #darbu #sauga #kadastriniai #matavimai