Darbo Vietos Kvadratūra: Reikalavimai ir Rekomendacijos Lietuvoje

Darbas - viena svarbiausių sričių žmogaus gyvenime. Na, o, kad žmogus profesinėje srityje galėtų pasiekti pačių geriausių rezultatų, svarbu nepamiršti ir įvairių akcentų. Viena iš jų yra ir darbo vieta. Kiekvienas darbuotojas turi turėti jam skirtą darbo vietą, o ji - turi būti įrengta tinkamai. Priklausomai nuo darbo pobūdžio, darbo vieta gali skirtis. Tačiau egzistuoja ir tam tikri dalykai, kurie nekinta. Vienas jų yra iš darbo vietos plotas. Taigi, klausimas - koks darbo vietos plotas turėtų būti skirtas vienam darbuotojui, yra ypač aktualus visiems, kurie planuoja įrengti darbo vietas.

Siekiant išsiaiškinti, koks darbo plotas turėtų būti skirtas vienam darbuotojui, reikia atkreipti dėmesį į LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 32:2004 „DARBAS SU VIDEOTERMINALAIS. SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI“. Šiame dokumente yra pažymima, kad darbuotojui skirta darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, jog asmuo galėtų laisvai prie jos prieiti, o taip pat - turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti. Remiantis šiuo dokumentu, svarbu atminti, kad vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės.

Tačiau ir tai - dar ne viskas, ko svarbu nepamiršti, įrengiant darbo vietą darbuotojui.

Optimalus Biuro Plotas: Efektyvumas ir Komfortas

„Higienos normos reikalauja, kad vienai darbo vietai būtų skiriami nemažiau nei 6 kv. m. biuro ploto. Tačiau tai per mažas plotas, jeigu savo biure norite posėdžių salės, virtuvėlės, tyliųjų erdvių, kurioms skirtas plotas taip pat įskaičiuojamas į darbo vietai tenkančius kvadratinius metrus“, - sako UAB „Hanner“ komercinio nekilnojamojo turto nuomos vadovė Anastasija Pocienė. Pasak jos, efektyviausiai biuro erdvė išnaudojama, jeigu darbo vietai tenka 8 - 8,5 kv. m. O neefektyviai naudojamose erdvėse vienai darbo vietai gali tekti ir 20 kv. m.

Tai reiškia, kad darbuotojai dirba dideliuose kabinetuose, netaupomi nei nuomos, nei eksploatacijos kaštai.

„Moderni darbo vietų vadyba šiuolaikiniuose biurų pastatuose reiškia itin tankiai planuojamas darbo vietas bendrosiose atvirose erdvėse, kurios papildomos socialinėmis zonomis, privačiomis erdvėmis pokalbiams telefonu, tylos, poilsio ir užsiėmimų kambariais. Į visa tai rekomenduotina atsižvelgti, renkantis biurą ir kuriant jo planą“, - dėmesį atkreipia A. Pocienė.

„Vienas pastarųjų mūsų klientų pavyzdžių puikiai iliustruoja, kad biuro darbo vietų planas yra itin svarbus. 50 darbuotojų bendrovė, dirbusi 500 kv. m. biuro ploto paieškas. Bendrovė buvo nusimačiusi, jog be atvirųjų erdvių darbo vietoms, reikalingos ir posėdžių salės, virtuvėlė, patalpos biuro administratorei ir kt. Mes viename iš savo valdomų verslo centrų, „City“, pasiūlėme 500 kv. m. patalpas, kurios ne tik sutalpino padidėjusią komandą, tačiau tenkino ir visus kitus papildomų erdvių reikalavimus. Efektyvus biuro planas leido bendrovei „sutaupyti“ 300 kv. m. ploto nuomos kaštus“, - skaičiuoja „Hanner“ atstovė.

Biuro Vieta: Darbuotojams ar Klientams?

Renkantis biurą, plotas - tik vienas iš vertinimo kriterijų. Nemažiau svarbi paieškose tampa ir biuro vieta. Ją patariama rinktis, atsižvelgiant į tai, ar bendrovė planuoja aptarnauti klientus, ar biuras skirtas tik darbuotojams.

„Jeigu aptarnaujate klientus, patogiausios yra centrinės miesto vietos, žinomi verslo centrai, pirmieji pastatų aukštai. Tačiau verta pagalvoti, ar įmonei reikia nuomotis visą biurui reikalingą plotą pirmame aukšte, ar galima atskirti klientus aptarnaujantį padalinį nuo likusios komandos dalies. Mat įprastai pirmo aukšto nuoma būna brangesnė, todėl skirtingais atvejais, įmonei gali būti finansiškai naudingiau atskirti kliento aptarnavimo padalinį ir įrengti jį pirmame aukšte, o visą biurą įrengti aukštesniuose pastato aukštuose“, - pataria A. Pocienė.

Kiti svarbūs kriterijai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, renkantis biuro vietą yra, ar darbuotojams, klientams bus patogu atvykti viešuoju transportu, kiek arti yra artimiausia viešojo transporto stotelė, taip pat kokios yra automobilių statymo galimybės, ar yra įrengtos saugyklos dviračiams ir t.t.

„Jeigu biure klientai nebus aptarnaujami, tada esminis kriterijus turėtų būti vietos patogumas darbuotojams. Tokiais atvejais, norėdamos geriausiai patenkinti darbuotojų poreikius, įmonės daro vidines apklausas, iš kurių mikrorajonų darbuotojai vyksta į darbą. Priklausomai nuo to, sprendžiama, kuri miesto vieta būtų patogiausia biurui“, - teigia komercinio NT nuomos specialistė.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos, renkantis biurą:

• Neįvertinama, kiek komanda augs ateityje. Patartina išsinuomoti didesnį plotą negu reikia esamam momentui ir įvertinti perspektyvą, kiek naujų darbo vietų reikės per ateinančius kelerius metus. Taip pat vertėtų pasiteirauti, ar verslo centrų valdytojas turės galimybių staigiai augant komandai pasiūlyti papildomų darbo vietų ir laikinų sprendimų, kol bus parengtos įprastos darbo vietos.
• Skaičiuojamas tik aktyviam darbui reikalingas plotas, tačiau pamirštamos tokios pagalbinės patalpos, kaip sandėlis, serverinės ir pan. Visos jos padidina reikalingų kvadratinių metrų kiekį, todėl reikėtų įvertinti kiek ir kokių „darbinių“ patalpų reikės.
• Neįvertinama, kiek konkurentų yra įsikūrę šalia arba tame pačiame pastate. Didelė konkurentų koncentracija palengvina darbuotojų migraciją tarp įmonių, todėl dalis bendrovių itin jautriai renkasi savo kaimynus.
• Naujo biuro nuomos biudžetas skaičiuojamas, nevertinant papildomų išlaidų. Sudarant naujo biuro nuomos biudžetą, reikėtų skaičiuoti ne tik nuomos mokestį ar eksploatacijai skirtas išlaidas, tačiau ir papildomus kaštus: automobilių stovėjimo aikštelės mokesčius, jeigu įmonė turi skirtingus filialus arba padalinius, kaip pasikeis susisiekimo ir logistikos kaštai tarp filialų, kokie yra persikraustymo kaštai, naujų baldų ir įrangos kaštai. Šį biudžetą patariama skaičiuoti ilgalaikei perspektyvai - bent 5 metams.

Svarbu, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina darbuotojams darbo vietos plotas vienam darbuotojui (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti. Jeigu kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro.

Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200mm x 800mm, o geriausias 1600mm x 800mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamo aukščio.

Darbo vietos ergonomikai turi įtakos ir stalo aukštis, kuris turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų. Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda.

Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina visiems dirbantiesiems biure Lietuvos higienos normoje HN32:2004 nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti „CE“ ženklu, patvirtinančiu jų atitiktį. Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45-75 cm (priklausomai nuo to su kokia informacija dirbama, bet patogiausias atstumas yra per žmogaus rankos ilgį); tai taip pat priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Vaizdas monitoriuje turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn.

Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai.

Darbo vietos ergonomika apibrėžia ir reikalavimus apšvietimui. Patalpoje turi būti higienos normos atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus. 2. vaizduoklio - ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx. Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio. Esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Dėl vietinės apšvietos vaizduoklyje neturi būti akinančių blyksnių.

Triukšmo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus. Esant reikalui, patalpų apdailai gali būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos. Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus. Bet kokia spinduliuotė turi neviršyti sveikatai kenksmingų lygių.

Šiluminės aplinkos parametrų vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir darbų sunkumo kategoriją. Skiriami du metų laikotarpiai: šaltasis ir šiltasis. Skiriamos trys darbų sunkumo kategorijos: lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb) ir sunkus fizinis darbas (III).

Kokia žemiausia oro temperatūra gali būti darbo vietoje? Kaip ir minėjome aukščiau šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją (lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb), ir sunkus fizinis darbas (III)).

Pvz:. Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos (specialios) 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. Dirbant 12 valandų darbo dieną (40 val. darbo savaitę), reglamentuotos (specialios) pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.

Švelnėjant karantino sąlygoms, nuo gegužės 18 d. mažėja apribojimų laisvalaikio užsiėmimo vietose. Nuo šiol būtina užtikrinti, kad vienam lankytojui būtų skirtas ne mažesnis kaip 5 kv. m paslaugos teikimo vietos plotas ir ne mažesnis nei 2 m atstumas tarp asmenų ar grupių.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, jog atviroje erdvėje, kurioje vyksta laisvalaikio užsiėmimai, turi būti ribojami lankytojų srautai. Be to, laisvalaikio teikimo vietos administracijos įpareigotos prie įėjimo pateikti informaciją, kad atvirose erdvėse, kuriose vyksta laisvalaikio užsiėmimai, nerekomenduojama lankytis rizikos grupės žmonėms, t. y. Lankytojai eilėse prie kasų turi laikytis 2 metrų atstumo vienas nuo kito, už paslaugas skatinami atsiskaityti ne grynaisiais pinigais.

Tai reiškia, jog turi būti užtikrinama, kad dirbtų tik darbuotojai, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų susirgimų požymių, ir darbuotojų sveikata būtų nuolat stebima. Laisvalaikio užsiėmimų vietose turi būti užtikrinta, kad lankytojai naudotų tik individualias asmenines sporto priemones ir drabužius. Taip pat būtina užtikrinti, kad lankytojai naudotų tik individualias asmenines apsaugos priemones ir specialius drabužius.

Apibendrinant, galima teigti, kad tinkamas darbo vietos planavimas ir įrengimas yra esminis veiksnys, siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę, produktyvumą ir saugumą.

tags: #darbo #vietos #kvadratura