Šiuolaikinėje darbo rinkoje tiek darbuotojams, tiek darbdaviams yra gyvybiškai svarbu suprasti savo teises ir pareigas. Darbo santykiai Lietuvoje yra reglamentuojami Darbo kodekso (DK), kuris nuolat kinta, prisitaikydamas prie ekonominių realijų ir Europos Sąjungos direktyvų. Dažnai konfliktai kyla ne dėl piktavališkumo, o dėl elementaraus nežinojimo ar klaidingo įstatymų interpretavimo. Nuo teisingo darbo sutarties sudarymo iki atleidimo procedūrų - kiekvienas žingsnis turi būti pagrįstas teisinėmis normomis.
Darbo sutartis yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis santykius tarp darbdavio ir darbuotojo. Darbo sutartį sudaro būtinosios ir papildomos sąlygos. Darbo sutartis bus laikoma sudaryta tik šalims sutarus dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.
Būtiniausi elementai, kuriuos turėtų apibrėžti darbo sutartis:
- Darbo funkcija: aiškiai įvardinta pareigybė arba atliekamų darbų pobūdis.
- Darbo apmokėjimas: konkretus atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka.
- Darbovietė: nurodoma vieta, kurioje darbuotojas atliks savo funkcijas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į darbo sutarties rūšį. Dažniausiai sudaroma neterminuota darbo sutartis, tačiau tam tikrais atvejais (pvz., sezoniniams darbams ar laikinai nesančiam darbuotojui pakeisti) gali būti sudaroma terminuota sutartis.
Kas yra bandomasis laikotarpis?
Bandomasis laikotarpis - tai toks laikas, kai darbo sutartis jau sudaryta, darbuotojas įdarbintas, atlieka savo darbą, tikisi gauti darbo užmokestį. Tačiau šis metas išsiskiria tuo, kad darbdavys jo metu tikrina, ar darbuotojas tinka darbui. Bandomojo laikotarpio paskirtis - darbdavio siekis patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui bei darbuotojo siekis nustatyti, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui. Kitaip tariant, nustatant bandomąjį laikotarpį, siekiama patikrinti darbuotojo tinkamumą darbui.
Pažymėtina, kad nors teisės aktai nenumato objektyvių kriterijų, kuriems esant bus laikoma, jog darbuotojas neatitinka darbui keliamų reikalavimų, tačiau Darbo kodeksas įtvirtina teisę darbuotojui ir darbdaviui pasinaudoti teise susitarti dėl išbandymo. Įdomu tai, kad susitarti dėl bandomojo laikotarpio, skirtingai nei dėl kitų būtinųjų ir papildomų darbo sutarties sąlygų, šalims leidžiama tik sudarant darbo sutartį.
Bandomasis laikotarpis nėra privalomas, tai papildoma darbo sutarties sąlyga. „Galima sudaryti darbo sutartis ir priimti darbuotojus dirbti be bandomojo laikotarpio. Tačiau, kaip jau minėjau, tai yra labai dažnas reiškinys, nes tiek darbdavys, tiek darbuotojai nėra tikri, ar jiems tas darbas tiks, patiks“, - tvirtina VU teisės docentė.
Bandomasis laikotarpis reikalingas tam, kad darbdavys galėtų įsitikinti, ar darbuotojas darbui tinka, o darbuotojas - ar jam tinka darbas. Ši nuostata svarbiausia darbdaviui, todėl bandomasis laikotarpis beveik visuomet nustatomas darbdavio iniciatyva.
Yra dvi bandomojo laikotarpio rūšys: darbdavio iniciatyva arba darbuotojo iniciatyva. „Žinoma, gali būti ir priešingos situacijos - darbuotojas savo iniciatyva pasiprašo badomojo laikotarpio, nes nori pasitikrinti ar sugebės dirbti“, - sako teisininkė.
Kaip sėkmingai dirbti naujame darbe | TED straipsnių serija „Kaip mes dirbame“
Kam negalima taikyti bandomojo laikotarpio?
Nors bandomasis laikotarpis - tik susitarimo reikalas, tačiau kaip visada yra išimčių, mat, anot pašnekovės, teisė tuo ir ypatinga. Yra trys kategorijos darbuotojų, kuriems įstatymas draudžia nustatyti bandomąjį laikotarpį:
- Išbandyti negalima darbuotojų iki 18 metų.
- Taip pat bandomasis laikotarpis nesudaromas, jei darbas gaunamas konkursų, rinkimų, paskyrimų būdu.
- Dar viena išimtis pasitaiko ne taip dažnai - kuomet darbuotojas iš vienos darbovietės perkeliamas į kitą darbovietę.
„Tarkime, jei darbuotojas laimėjo konkursą, darbdavys jau išsirinko geriausią iš geriausiųjų ir jo bandyti nebėra galimybės“, - aiškina D. Petrylaitė.
Bandomojo laikotarpio trukmė
Vadovaujantis Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalimi, išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Taigi, Darbo kodeksas įtvirtina maksimalų bandomojo laikotarpio terminą - 3 mėnesius. Šalims nedraudžiama susitarti dėl trumpesnio bandomojo laikotarpio.
„Bandomasis laikotarpis turi trukti 3 mėnesius, o Darbo kodeksas yra labai imperatyvus - ne daugiau. Mažiau gali, tačiau daugiau - ne“, - tvirtina teisininkė.
Tačiau sudarius darbo sutartį ir joje nustačius trumpesnį negu 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį, šalių susitarimu draudžiama pratęsti bandomojo laikotarpio terminą iki maksimalaus, 3 mėnesio laikotarpio.
Vis dėlto pratęsti bandomąjį laikotarpį įmanoma. Jei darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių (savo ar vaiko ligos ir pan.) per tą bandomąjį laikotarpį dalį laiko negali dirbti, kitaip tariant, negali įrodyti savo gebėjimo dirbti, įstatymas sako, kad tai yra vienintelis atvejis, kai trijų mėnesių laikotarpis prasitęsia tam laikui, kuriuo darbuotojas nebuvo darbe ir nedirbo.
Darbo sutarties nutraukimas bandomuoju laikotarpiu
Darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu: darbuotojas gali per išbandymo terminą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Šis įspėjimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo.
Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos.
Baigiantis bandomajam laikotarpiui, jei darbdaviui darbuotojas netinka, jis turi įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Jei darbdavys to nedaro, darbuotojas žino, kad jis tinka ir lieka dirbti toliau.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodeksas neišskiria susitarimo dėl išbandymo rūšių, o tai reiškia, kad abi darbo sutarties šalys, t. y. Darbdavys neturi teisės ir pratęsinėti ar iš naujo pradėti bandomojo laikotarpio perkeldamas darbuotoją į kitą darbą.
Jei darbovietėje priimtos tokios taisyklės, bandomuoju laikotarpiu darbuotojui gali būti mokamas mažesnis atlyginimas, tačiau su viena sąlyga - pasibaigus bandomajam laikotarpiui, darbo užmokestis turi būti padidinamas.
„Paprastai netgi siūlome, kad tai iš anksto būtų numatyta darbo sutartyje, kad darbuotojas būtų tikras dėl to, kokia alga jam bus mokama. Susitarti žodžiu kartais nepakanka“, - tikina VU Teisės fakulteto docentė.
Ką svarbu žinoti pasirašant darbo sutartį?
Pasirašant darbo sutartį, rekomenduojame kruopščiai perskaityti ir aptarti su darbdaviu nurodytas Tavo funkcijas nurodytoje darbo pozicijoje. Dėl neaptartų darbuotojo funkcijų įprastai kyla ginčai, nes pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojui skiriamos užduotys, kurios darbo sutartyje nėra apibrėžtos. Jeigu Tavo būsimo darbo funkcijos apibrėžtos neaiškiai, pernelyg abstrakčiai - visuomet gali tartis su darbdaviu ir šias funkcijas detalizuoti.
Darbo sutartyje turėtų būti paminėtos Tavo pareigos, pagrindinės, papildomas atsakomybės. Be abejo, darbo užmokesčio susitarimas žodžiu turėtų būti užfiksuotas ir raštu darbo sutartyje. Darbo sutartyje atkreipk dėmesį, ar nurodytas toks pat atlyginimo dydis, kurį sutarėte su darbdaviu. Jeigu darbas pamainomis ir mokamas valandinis užmokestis - būtinai atkreipk dėmesį į valandinius skirtingo paros meto atlyginimo tarifus. Jeigu šie skaičiai skiriasi nuo to, ką sutarėte žodžiu - labai rekomenduojame pasikalbėti su darbdaviu ir pakoreguoti skaičius į tokius, kokie jie turėtų būti - taip būsite užtikrinti dėl sąžiningo atlyginimo išmokėjimo.
Taip pat peržiūrėk atlyginimo išmokėjimo sąlygas - iki kada atlygis turi būti išmokamas, ar atlyginimas išmokamas su avansu ar atskirai.
Labai svarbi darbo sutarties dalis - konfidencialumo įsipareigojimai. Kuomet įsidarbini įmonėje, įprastai gauni prieigą prie specifinių duomenų, supažindinama/-as su komercine įmonės informacija, o bet koks tokios informacijos platinimas gali užtraukti ne tik įspėjimus, bet ir milžiniškas finansines baudas, o kartais net ir baudžiamąją atsakomybę. Todėl darbo sutartyje įprastai visuomet būna konfidencialios ir kitos įmonės informacijos naudojimo aprašas. Ši darbo sutarties dalis nemažiau aktuali, nei visos kitos.
Atkreipk dėmesį į sąlygas dėl įspėjimo, kad išeini arba esi atleidžiama/-as iš darbo vietos. Svarbu, kad įspėjimo terminas būtų protingas, kad Tu ir darbdavys galėtumėte suplanuoti tolimesnius veiksmus - Tau, žinoma, reikės imtis naujo darbo, o darbdaviui - naujo darbuotojo/-os paieškų. Taip pat būtinai peržiūrėk, kokius darbus, kokias funkcijas būtinai turi atlikti, jeigu nuspręsta Tavo darbo sutartį nutraukti.
Turbūt kiekvienas iš Jūsų sutiks, kad savo teisių, funkcijų, įsipareigojimų ir pareigų, konfidencialumo ir kitų sąlygų žinojimas - būtinas, norint įmonėje jaustis saugiai ir užtikrintai. Šie patarimai - mūsų rekomendacijos Tau, kad žinotum tai, kas būtina sąžiningai ir teisingai darbo sutarčiai. Visuomet patartina pasirašant darbo sutartį padiskutuoti su darbdaviu ir išsiaiškinti visus niuansus, kad abi pusės būtumėte saugios dėl įsipareigojimų vykdymo.