Darbo Sutartis Lietuvoje: Reikalavimai ir Svarbūs Aspektai

Darbo sutartis yra esminis dokumentas, reguliuojantis darbuotojo ir darbdavio santykius. Su darbo sutartimi susiduria kiekvienas asmuo, todėl būtina žinoti, kada ir kokios sutartys turi būti sudarytos, kokios sąlygos darbo sutartyje yra būtinos.

Šiame straipsnyje aptarsime darbo sutarties sudarymo reikalavimus, rūšis, būtinas sąlygas ir kitus svarbius aspektus, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Darbo Santykių Teisinis Reglamentavimas

Darbuotojų ir darbdavių santykius reguliuoja:

• Konstitucija
• Darbo sutarties įstatymas
• Darbo apmokėjimo įstatymas
• Atostogų įstatymas
• Kolektyvinių sutarčių įstatymas
• Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymas
• Profsąjungų įstatymas
• Draudimo įstatymas
• Valstybinės kalbos įstatymas
• Įmonių įstatymas
• Akcinių bendrovių įstatymas
• Bankroto įstatymas
• Žmonių saugos darbe įstatymas
• Kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai

Pagrindinis dokumentas, reguliuojantis darbuotojo ir darbdavio santykius, yra Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas (2003 01 01). Pagal Darbo Kodekso pirmą straipsnį, šis įstatymas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su šiame Kodekse ir kituose norminiuose aktuose nustatytų darbo teisų įgyvendinimu ir gynyba, taip pat atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas.

Darbo Sutarties Apibrėžimas ir Turinys

Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse darbo sutartis yra apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja atlikti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Pats darbo sutarties turinys nėra griežtai apibrėžtas Darbo Kodekse. Tai reiškia, kad sudarant darbo sutartį, abi šalys gali derėtis, sukurti savo sąlygas, kurios turi būti priimtinos abiems pusėms. Abiejų šalių sutarimu sulygtos kitos darbo sutarties sąlygos galioja, jei jų nustatyti nedraudžia įstatymai, kiti norminiai aktai arba kolektyvinės sutartys.

Būtinos Darbo Sutarties Sąlygos

Kad nebūtų piktnaudžiaujama darbu, būtina sudaryti raštišką darbo sutartį, pagal patvirtintą darbo sutarties formą. Žodinė sutartis įstatymų yra draudžiama.

Darbo sutartyje šalys nustato:

1. Darbo funkciją
2. Darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį.
3. Darbovietę, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas.

Kitos darbo sutarties sąlygos nėra būtinos, kad darbo sutartis galiotų. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai abi šalys sutaria dėl anksčiau aptartų darbo sutarties sąlygų, ir įformina darbo sutatį, o ne įsakymo dėl priėmimo į darbą momento.

Darbo Sutarties Forma ir Egzemplioriai

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, pagal pavyzdinę formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Rašytinės darbo sutarties padaromi du egzemplioriai. Abu egzempliorius pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas egzempliorius įteikiamas darbuotojui, o kitas palieka darbdaviui.

Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo.

Darbo Sutarčių Rūšys

Kiekviena darbo sutarčių rūšis formaliai apibrėžia tam tikrą darbo formą. Jeigu būtų sudaromos tik standartinės darbo sutarčių rūšys, nukentėtų abi šalys - darbuotojas ir darbdavys. Taip nutiktų todėl, kad yra per daug darbo formų. Payzdžiui, darbo sutartis su namudininkais nusako kitus darbo principus, nei sezoninė sutartis.

Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse, remiantis užsienio valstybių praktika, darbo sutarčių rūšių sąrašas išplėstas, tačiau dar nėra baigtinis. Darbo sutartis galima klasifikuoti pagal įvairius kriterijus, dažniausiai jos klasifikuojamos pagal sutaties galiojimo trukmę (terminuota arba neterminuota).

Neterminuota Darbo Sutartis

Neterminuota darbo sutartis sudaroma neribotam laikui. Tokios sutarties galiojimas baigiasi tada, kai bet kuri šalis pareiškia norą nutraukti sutartį.

Terminuota Darbo Sutartis

Lietuvos respublikos Darbo kodekso 109 straipsnis apibrėžia, kad terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau, kaip penkeriems metams. Terminuota darbo sutartis yra naudingesnė pačiam darbdaviui, nei darbuotojui. Tokia sutartis kai kuriais atvejais sumažina darbuotojo subjektinių teisių apimtį, o tam tikrais atvejais apriboja darbdavio teises.

Remiantis Darbo Kodeksu, neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jei darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus tuos atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys.

Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma, kai:

1. Darbas yra nenuolatinis.
2. Kolektyvinėse sutartyse nustatytais atvejais.
3. Įstatymų nustatytais atvejais.

Remiantis Darbo Kodekso 110 straipsniu, darbo sutarties galiojimas gali būti nustatytas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo bei pasibaigimo. Tačiau jei terminas nenurodytas arba blogai nustatytas, tada sutartis laikoma neterminuota.

Darbo sutarties termino pabaiga yra juridinis įvykis, sudarantis pagrindą nutraukti darbo sutartį, taigi pasibaigus darbo sutarties terminui darbuotojas arba darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį. Vadinasi, suėjus terminui, sutartis savaime nenutrūksta. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena šalis iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui, t.y. ji tampa neterminuota.

Darbo kodeksas taip pat riboja darbdavio ir darbuotojo galimybes, pasibaigus vienai terminuotai darbo sutarčiai ir nepraėjus vienam mėnesiui, sudaryti kitą terminuotą darbo sutartį su tuo pačiu darbuotoju tam pačiam darbui atlikti. Tokia sutartis nustatyta tvarka gali būti pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui, t.y. neterminuota.

Sezoninė Darbo Sutartis

Sezoninę darbo sutartį apibrėžia Lietuvos Republikos Darbo Kodekso 112 straipsnis. Tai sutartis, sudaroma sezoniniams darbams ir ne ilgesniam laikotarpiui nei aštuoni mėnesiai ir yra įtraukta į sezoninių darbų sąrašą.

Sezoninio darbo sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti norodoma ir tai, jog darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją, kvalifikaciją, specialybę, ir nurodytas sutarties terminas. Darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo už nepanaudotas atostogas, mokama piniginė kompensacija.

Sezoninio darbo sutarties nuostatos ir sezoninių darbų sąrašas patvirtintas Vyriausybės 1994m. kovo 7 d. nutarimu Nr.154. Šiame sąraše išvardyti 25 darbai, kurie nei darbdavio, nei darbuotojo sutarimu negali būti pakeisti. Tai darbai, kurie yra priklausomi nuo metų laiko, kaip su žemės ūkio produkcija susiję darbai; dauguma sezoninių miško darbų atliekami būtent žiemą, taip pat ir patalpų šildymas.

Šalims nutraukti sezoninio darbo sutartį, kai sezoniniai darbai yra stabdomi ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas.

Laikinoji Darbo Sutartis

Pagal Darbo Kodekso 113 straipsnį, laikinoji darbo sutartis - tai tokia sutartis, kuri sudaroma ne ilgesniam, kaip dviejų metų laikotarpiui. Ir šio termino negali pratęsti nei darbuotojo sprendimu, nei abiejų šalių susitarimu. Tačiau,jei darbuotojas dirbo ilgaiu nei du mėnesius ir nepareiškė noro nutraukti sutartį, jis laikomas nuolatiniu darbuotoju nuo pirmos priėmimo į darbą dienos.

Šios sutarties sudarymo pagrindus, pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatybes nustato Vyriausybė. Pagal laikinąją darbo sutartį dirbantiems darbuotojams atostogos nesuteikiamos, o nutraukiant tokią darbo sutartį ar jai pasibaigus, yra išmokama piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau tikslus kompensacijos dydis nėra nustatytas.

Laikinosios darbo sutartys dažniausiai sudaromos skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, pavyzdžiui, įmonėje vyksta remontas, darbuotojų mokymai, technologinių linijų keitimas ir pan., laikinai nesantiems darbuotojams pavaduoti (dėl ligos, atostogų ir pan.) arba su studentais ir moksleiviais laisvu nuo mokymosi metu, jeigu tokių darbų laikas ne ilgesnis kaip du mėnesiai, kitais atvejais turėtų būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.

Siekiant neleisti darbdaviams piktnaudžiauti laikinąja darbo sutartim, neleidžiama naujos darbo sutarties sudaryti su tuo pačiu darbuotojui, jei nuo sutarties pasibaigimo praėjo mažiau nei mėnuo. Jei nepraėjus šitam laikotarpiui sudaroma naujas sutartis tam pačiam darbui, tai darbuotojo pageidavimu tokia sutartis pripažįstama neteminuota.

Papildomo Darbo Sutartis

Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžią įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras pareigas arba dirbs tam tikrą (sutartyje nesulygtą) darbą. Dėl šios priežasties būtina darbo sutartyje nustatyti ir sutarti dėl konkrečių darbuotojo pareigų, t.y. sritis ir darbą už kurią priimtas darbuotojas bus tiesiogiai atsakingas.

Papildomo darbo sutartis sudaryti yra tikslinga tuomet, kai yra praplečiama darbuotojo atsakomybė. Taigi, esant papildomam darbui darbuotojas greta pagrindinių pareigų už atlyginimą toje pačioje darbovietėje įsipareigoja eiti papildomas pareigas, ar dirbti papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą.

Darbo Kodeksas numato, kad darbuotojo papildomo darbo funkcijos privalo skirtis nuo funkcijų pagrindinėje darbo sutartyje, kitu atveju toks darbas būtų traktuojamas, kaip neteisėti darbo viršvalandžiai.

Susitarimas dėl papildomo darbo turi būti išreiškiamas ne sudarant naują sutartį, o į pagrindinę įtraukiant papildomą sąlygą, kad darbuotojas greta pagrindinių pareigų eis tam tikras papildomas pareigas, arba dirbs tam tikrą papildomą darbą, gaudamas už tai papildomą darbo užmokestį.

Pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 5 dalį darbuotjų, dirbančių pagal kelias darbo sutartis vienoje darbovietėje, darbo dienos trukmė negali būtį ilgesnė nei 12 valandų.

Svarbu atidžiai perskaityti darbo sutartį prieš ją pasirašant.

Antraeilių Pareigų (Darbo) Sutartis

Pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 114 straipsnio 2 dalį, darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžią įstatymai ar kti norminiai teisės aktai. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.

Darbuotojai, einantys antraeiles pareigas privalo sudaryti dvi darbo sutartis: vieną - pagrindinėje darbovietėje, antrą - kitoje darbovietėje. Antraeilių pareigų sutarties negalima tapatinti su papildomo darbo sutartimi. Pagrindinis jų skirtumas yra toks, kad papildomas darbas yra toje pačioje darbovietėje, o antraeilių pareigų sutartimi sutariama dėl darbo kitoje darbovietėje.

Dėl šios priežasties darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą), iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą), iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas.

Darbuotojas, dirbantis keliose darbovietėse, būsimajam darbdaviui turi pateikti pažymas apie darbo laiko kitose darbovietėse pradžią ir pabaigą. Sudarant antraeilę darbo sutartį nereikalingas pagrindinės darbovietės administracijos sutikimas, nes naujas darbas pagrindinėje darbovietėje atliekamų funkcijų neįtakoja.

Kadangi asmuo įsidarbindamas naujoje darbo vietoje nėra atsakingas pagrindinės darbovietės personalui, sudaroma visiškai atskira darbo sutartis. Tačiau atostogos suteikiamos abiejose darbovietėse tuo pačiu metu.

Įstatymai draudžia antraeilius darbus nepilnamečiams, valstybės tarnautojams (su išimtimis) ir kai kurių įmonių vadovams.

Darbo Sutartis su Namudininkais

Tai darbo sutartis, kurioje gali būti numatyta, kad sulygtą darbą darbuotojas atliks namuose.

Namudininkais gali būti:

• moterys, auginančius mažamečius vaikus;
• neįgalūs asmenys;
• pensininkai;
• asmenys, slaugantys ligonius;
• sezoniniai darbutojai tarpsezoniniu laikotarpiu ir kt.

Rašytinėje darbo sutartyje būtina sąlyga yra ta, kad sutartyje būtų numatyta, jog darbuotojas dirbs namuose.

Išbandymo Sąlyga Darbo Sutartyje

Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sutartas išbandymas. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.

Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos.

Darbo Funkcija, Užmokestis ir Darbovietė

Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše.

Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta.

Rinkodaros Koordinatoriaus Pareigybės Aprašymas (Pavyzdys)

Norint geriau suprasti, kaip darbo sutartis veikia praktikoje, pateikiamas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus rinkodaros koordinatoriaus pareigybės aprašymas:

I. Bendrosios Nuostatos

1. Koordinatoriaus pareigas gali užimti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį socialinių arba humanitarinių mokslų studijų srities išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu arba jam prilygintą išsilavinimą (privalumas - rinkodaros, rinkodaros komunikacijos krypties išsilavinimas), ne mažesnę nei dvejų metų darbo patirtį rinkodaros srityje, labai gerai mokantis valstybinę kalbą, mokantis anglų kalbą ne žemesniu kaip B2 kalbos mokėjimo lygiu (pagal Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse nustatytą ir apibūdintą šešių kalbos mokėjimo lygių sistemą), (privalumas - kitų kalbų mokėjimas), sugebantis savarankiškai kaupti, valdyti, sisteminti ir analizuoti informaciją, mokantis dirbti Microsoft Office programiniu paketu, sklandžiai dėstantis mintis raštu ir žodžiu, esantis komunikabilus.
2. Koordinatorius savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos muziejų įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais teisės aktais, Dokumentų rengimo taisyklėmis, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (toliau - LNDM) nuostatais, Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus nuostatais, LNDM darbo tvarkos taisyklėmis, LNDM generalinio direktoriaus įsakymais ir šiuo pareigybės aprašymu.
3. Koordinatorių į pareigas skiria ir iš jų atleidžia, skatina bei traukia drausminėn atsakomybėn už darbo pareigų pažeidimą LNDM generalinis direktorius teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Koordinatorius yra tiesiogiai pavaldus Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovui.
5. Pareigybės grupė - vyresnysis specialistas.
6. Pareigybės lygis - A2.

II. Funkcijos

1. bendradarbiaudamas su kitais LNDM padaliniais ir kitais Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistais, rengia rinkodaros metinius planus, juos vykdo ir inicijuoja naujus rinkodaros veiksmus;
2. inicijuoja rinkodaros partnerysčių sutartis, koordinuoja jų įgyvendinimą, palaiko ryšius su partneriais;
3. vysto ir koordinuoja LNDM paslaugų pardavimus, organizuoja pardavimų skatinimo akcijas;
4. koordinuoja reklaminės medžiagos gamybą ir įsigijimus;
5. vysto LNDM suvenyrų strategiją ir ją įgyvendina;
6. analizuoja reklamos kampanijų efektyvumą, teikia įžvalgas, kaip gerinti rodiklius;
7. rengia rinkodaros veiksmų ir rezultatų mėnesines ir metines ataskaitas;
8. pagal Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus veiklos planą vykdo LNDM lankytojų apklausas, apdoroja apklausų duomenis;
9. pagal savo kompetenciją konsultuoja kitus LNDM darbuotojus;
10. darbo LNDM laiku LNDM pavedimu sukurtus autorinius darbus (straipsnius, nuotraukas, pranešimus ir pan.) ir turtines teises į juos visam laikui perduoda LNDM;
11. vykdo kitus su LNDM uždaviniais ir funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio LNDM generalinio direktoriaus, Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovo pavedimus.

III. Teisės

1. teikti pasiūlymus Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovui, LNDM administracijai dėl LNDM rinkodaros strategijos tobulinimo;
2. bendradarbiauti ir keistis informacija su kitais LNDM darbuotojais;
3. kelti savo pareiginę kvalifikaciją.

IV. Atsakomybė

1. LNDM įvaizdžio puoselėjimą, žinomumo didinimą, misijos ir vertybių perteikimą rinkodaros komunikacijos kampanijose;
2. jam patikėtų funkcijų atlikimą laiku ir kokybiškai;
3. saugos darbe, priešgaisrinės ir elektrosaugos reikalavimų vykdymą, LNDM darbo tvarkos taisyklių laikymąsi.

Už savo pareigų netinkamą vykdymą vadybininkas atsako LNDM darbo tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

tags: #darbo #sutarti #turi #buti #pasirasyta #2