Valstybinės Darbo Inspekcijos Sprendimai Įmonei Neturint Turto: Darbuotojų Teisių Gynimas

Dingus darbdaviui, darbuotojai atsiduria sudėtingoje situacijoje: įmonės veikla sustoja, atlyginimai nemokami, o kreiptis pagalbos į valstybę neįmanoma, nes oficialiai žmonės tebedirba. Ši problema išryškėjo prieš keletą metų ir, nepaisant ekonomikos atsigavimo, išlieka aktuali.

Pernai Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) ir jos teritoriniuose padaliniuose buvo užregistruota 515 skundų dėl dingusių darbdavių, o šiemet per pirmuosius devynis mėnesius šis skaičius padidėjo iki 616 skundų.

Darbo Kodekso Pakeitimai

Reaguojant į darbuotojų skundus, buvo pakoreguotas Darbo kodekso straipsnis, reglamentuojantis darbo sutarties pabaigą. Jis buvo papildytas nauju darbo sutarties pabaigos pagrindu: kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma.

Kaip Nutraukti Darbo Santykius su Dingusiu Darbdaviu?

Pagal nuo 2010 m. birželio įsigaliojusią naują tvarką, darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo santykius su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma, turi Valstybinei darbo inspekcijai pateikti paštu, elektroninėmis priemonėmis (patvirtinęs elektroniniu parašu) ar tiesiogiai atnešdamas į VDI teritorinį skyrių rašytinį prašymą dėl darbo santykių pasibaigimo (prašymo formą galima rasti VDI interneto svetainės rubrikoje Darbo santykių pasibaigimas).

Prašymas turi būti darbuotojo pasirašytas, jame nurodytas jo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta ir darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jeigu darbuotojas ją žino) arba darbdavio pavadinimas, buveinės adresas (jeigu darbuotojas jį žino).

Prašymas dėl dingusio darbdavio nagrinėjamas ir patikrinimas atliekamas ne ilgiau nei 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Darbo inspektorius, atlikęs patikrinimą ir nenustatęs darbdavio buvimo vietos, surašo patikrinimo aktą.

Jeigu darbdavio buvimo vieta nustatoma, apie tai raštu informuojamas darbuotojas ir patikrinimas nutraukiamas. Praėjus 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo ir nenustačius darbdavio buvimo vietos, darbo inspektorius darbuotojui išduoda nustatytos formos pažymą, kurioje konstatuoja darbo santykių pasibaigimą.

Patikrinimus dėl dingusių darbdavių atliekančių darbo inspektorių teigimu, laiko tarpas nuo faktinės darbo santykių pabaigos iki kreipimosi į Valstybinę darbo inspekciją įvairuoja nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.

Darbuotojų Kategorijos, Susiduriančios su Problema

Darbo inspektoriai išskiria keletą pagrindinių kategorijų darbuotojų, susiduriančių su dingusio darbdavio problema, pvz., moterys, grįžusios po vaiko priežiūros atostogų, tiksliau neturinčios kur grįžti pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms.

Nors darbuotojai, dingus darbdaviui, nėra itin aktyvūs siekdami įforminti pasibaigusius darbo santykius, Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, neretai pasitaiko atvejai, kai asmens pateikta informacija apie dingusį darbdavį nepasitvirtina: kartais darbuotojai tiesiog „permeta“ darbo inspektoriams naujų darbdavio kontaktų paiešką.

Darbo inspektoriams susisiekus su darbdaviu, darbo sutartis palieka galioti.

Išeitinė Išmoka ir Teisė Kreiptis į Teismą

Tiesa, darbuotojams yra naudingiau susitarti su darbdaviu dėl darbo nutraukimo - Valstybinei darbo inspekcijai konstatavus darbo santykių pabaigą, iš pareigų atleidžiamas darbuotojas netenka teisės į išeitinę išmoką.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo, darbuotojai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu darbdaviui.

Kita vertus, jei darbuotojas nesikreips dėl darbo santykių pabaigos į VDI ir lauks, kol įsiteisės teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, su darbuotojais darbo sutartis nutrauks teismo paskirtas bankroto administratorius - jis per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusio sprendimo darbuotojus raštu įspės, o dar po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo darbo sutartis bus nutraukta.

Tokiu būdu pasibaigus darbo santykiams, atleistam darbuotojui išmokama jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka (tokia išmoka neišmokama, kai darbuotojų darbo teisinių santykių pabaigą konstatuoja VDI).

Pažymėtina, kad įmonei bankrutavus, pirmiausia yra atsiskaitoma su darbuotojais.

Darbo Ginčų Komisijos Sprendimų Vykdymas

VDI informuoja, kad darbo ginčų komisijos (DGK), veikiančios prie VDI teritorinių skyrių, pakankamai dažnai sulaukia darbuotojų prašymų skirti darbdaviui baudą už DGK sprendimo nevykdymą. 2024 m. tokių reikalavimų gauta apie 25 proc. daugiau nei 2023 m.

VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė primena, kad DGK sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, t. y. jo nevykdant gali būti pateiktas antstoliui dėl priverstinio įvykdymo.

Skyriaus vedėja I. Janukevičienė informuoja, kad baudos už DGK sprendimo nevykdymą dydis gali siekti iki 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę nuo DGK sprendimo priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, o paskirta bauda priteisiama darbuotojo naudai.

Beje, DGK sprendimas skirti baudą taip pat yra vykdomasis dokumentas, taigi jo nevykdant taip pat gali būti pateiktas antstoliui dėl priverstinio įvykdymo.

Praktiniai Patarimai Darbuotojams

Antstoliams pateikiamų prašymų išieškoti laiku nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas kiekiai auga. Lietuvos antstolių rūmų atstovė Šiaulių apygardoje, antstolė Vaiva Šimkienė portale „delfi.lt“ sako, kad antstoliams pavyksta sugrąžinti reikalaujamą darbo užmokestį maždaug 40 proc. besikreipiančių darbuotojų.

„Greitai atgautais pinigais dažniausiai džiaugiasi ryžtingesni ir veiklesni. Jie laiku žengia du-tris svarbius teisinius žingsnius. Pirmas - laiku kreiptis į darbo ginčų komisiją (ar teismą). Antras - laiku pateikti įsiteisėjusį sprendimą dėl darbo užmokesčio vykdyti antstoliui. Jei negaunama darbo sutartyje numatyto atlyginimo mėnesį ar du, reikėtų nebedelsti. Ypač tais atvejais, kai uždirbtų pinigų nesulaukia ir daugiau tos pačios įmonės ar bendrovės darbuotojų. Žmonės kartais būna pernelyg kantrūs ir per daug pasitiki darbdavių pažadais, neva algas išmokės artimiausiu metu. Būna, kad su darbuotojais neatsiskaitantis ūkio subjektas manipuliuoja: tuo pat metu ir žada sumokėti už darbą, ir „tyliai juda link bankroto“.

Kol įmonės sąskaitose ar kasoje dar yra lėšų, kol yra jos vardu registruoto turto, tol ir galimybės išieškoti atlyginimus didžiausios. O kai pradedamas bankroto ar restruktūrizavimo procesas, antstolis išieškoti atlyginimų darbuotojams jau nebegali.

Du mėnesiai, per kuriuos darbdavys nesumoka visos mėnesinės algos - toks yra minimalus terminas, kuriam suėjus darbo sutartis jau gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva (Darbo kodekso 56 str. 1 dalies 2 pt.). Trys mėnesiai nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą - tai maksimalus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas pagal Darbo kodekso 220 str. (ginčams dėl neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo taikomas vieno mėnesio terminas).

Siekiant išsireikalauti darbo užmokestį, dienpinigius, delspinigius ar kitas darbo sutartyje numatytas išmokas, reikėtų šio termino nepraleisti (praleistas terminas gali būti atnaujintas tik esant svarbioms priežastims; jei terminas neatnaujinamas, su ieškiniu dėl darbo ginčo galima kreiptis į teismą).

Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Tam, kad antstolis galėtų operatyviai pradėti darbo užmokesčio skolos išieškojimą, svarbu ne tik neuždelsti kreipimosi į antstolį, bet ir tinkamai pateikti vykdomąjį dokumentą.

Dažna klaida - Lietuvos antstolių rūmams pateikiami darbo ginčų komisijų sprendimų nuorašai arba kopijos (nuskenuoti elektroniniai dokumentai). Tokiais atvejais Lietuvos antstolių rūmai gali tik informuoti pareiškėjus, kad būtina patiems įkelti į Antstolių informacinę sistemą vykdomojo dokumento originalą (elektroninį ADOC dokumentą). Procedūrų aiškinimuisi gaištamas brangus laikas.

Iki tos dienos, kol darbo ginčų komisijos sprendimas galiausiai bus tinkamai pateiktas, darbdavio finansinė padėtis gali labai pasikeisti, o skolos išieškojimo galimybės - labai sumažėti. Darbdavys gali tapti nemokiu po atsiskaitymų su kitais kreditoriais, gali būti pradėta jo bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, turtas ir lėšos gali būti perkeltos į naują, to paties asmens vardu įsteigtą įmonę ir t. Tokios informacijos antstoliai nemato oficialiuose registruose, o darbdaviai (ypač - siekiantys išvengti atsiskaitymo su darbuotojais) ja nelinkę dalintis.

Pamenu atvejį iš praktikos, kai po vienos bendrovės vadybininko suteiktos informacijos pavyko areštuoti skolininkui priklausančias lėšas pas darbų užsakovą ir tada atlyginimai darbuotojams buvo sėkmingai išieškoti. Kitu atveju laiku pateikta informacija apie įmonės lėšų buvimo vietą padėjo išieškoti atlyginimus keliasdešimčiai darbuotojų iš Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos. Jiems tai buvo dviguba šventė, nes atlyginimus atgavo prieš pat Kalėdas.

Ir ne tik sumos dydis išieškant darbo užmokestį yra svarbu. Atlygio neišmokėjimas labai asmeniškai paliečia tuos žmones: jie dirbo ir negavo savo pinigų.

Teismo Praktika: Bankroto Bylos Iškėlimas Individualiai Įmonei

Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje (civilinė byla Nr. eB2-2278-413/2019) nagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos A. K. individualiai įmonei „Lijogeda“ iškėlimo. Teismas nustatė, kad įmonė neturi turto, o įsiskolinimas biudžetui yra 1765,50 Eur. Teismas nusprendė iškelti bankroto bylą, argumentuodamas tuo, kad įmonė yra nemoki ir nevykdo įsipareigojimų kreditoriams.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Taigi nurodytų teisės normų sisteminė analizė, teismui suponuoja išvadą, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu.

Esant tokiai teisinei situacijai, laikytina, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos minėto asmens teisėms bei pareigoms, todėl remiantis suformuota teismų praktika A. K. įtrauktinas į šią bylą bendraatsakovu (CPK 43 str. 2 d.).

Svarbu: Jei įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti už skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu.

tags: #darbo #inspekcijos #sprendimas #imone #turto #neturi